Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje įgaliojo Energetikos ministeriją kreiptis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln. eurų kainavusį arbitražo sprendimą, pranešė ministerija.
Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas metų birželįio pabaigoje paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.
Tačiau arbitražo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos 1,4 mlrd. eurų permokos. Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.
Pasak ministerijos pranešimo, po šio sprendimo vienintelė galimybė toliau ginti savo interesus – kreiptis į Švedijos teismą. Pareiškimas jam turi būti pateiktas iki rugsėjo 22 dienos.
„Gazprom“ (nuotr. Reuters/Scanpix)Premjeras Algirdas Butkevičius birželio pabaigoje teigė, kad arbitražo sprendimas rodo, jog buvusi valdžia padarė klaidą, nes į arbitražą kreipėsi pati valstybė. Tuo metu buvęs premjeras, konservatorius Andrius Kubilius, kuriam vadovaujant buvo inicijuotas ieškinys prieš „Gazprom“, apkaltino dabartinę Vyriausybę, kad ši nesugebėjo laimėti bylos.
Energetikos ministras Rokas Masiulis birželį teigė, kad Stokholmo arbitražas Lietuvą nuvylė. Jo teigimu, nė viena šalių neįrodė savo reikalavimų ir nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, o tai rodo, kad byla buvo labai sudėtinga. Kad byla buvo per sudėtinga arbitražui, BNS teigė ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
2004 metais įsigydamas 34 proc. bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų, „Gazprom“ privatizavimo sutartimi įsipareigojo tiekti Lietuvai dujas už teisingą kainą, atsižvelgiant į energetinių išteklių rinką Lietuvoje bei alternatyvaus kuro kainų dinamiką.
Tačiau nuo to laiko dujų kainos formulė buvo ne kartą keičiama, neatsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus bei sąlygas. Dėl to dujų kaina vartotojams dramatiškai išaugo. Be to, 2010 metų pabaigoje „Gazprom“ pareiškė, kad dujų kaina bus sumažinta Estijai ir Latvijai, bet ne Lietuvai, nes pastaroji įgyvendina ES Trečiąjį energetikos paketą.
Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė į Stokholmo arbitražą kreipėsi 2012 metų spalį.
2014 metais, „Lietuvos dujoms“ pagrasinus nauju arbitražu, „Gazprom“ maždaug 20 proc. sumažino kainą už dujas, įmonei tiektas bei tiekiamas 2013-2015 metais. 2014-ųjų sausį „Gazprom“ dar buvo „Lietuvos dujų“ akcininkas, tačiau sprendimas dėl kreipimosi į arbitražą buvo priimtas, Energetikos ministeriją (17,7 proc. akcijų) šiuo klausimu palaikius didžiausiam įmonės akcininkui (38,9 proc.) - Vokietijos koncernui „E.ON“, kuris netrukus pardavė savo akcijas valstybei, o juo pasekė ir „Gazprom“.
„Lietuvos dujos“ ketino inicijuoti naują arbitražo procesą, siekiant sumažinti dujų kainas pagal 1999 metų gruodžio 16 dienos dujų tiekimo sutartį su „Gazprom“, kuri vėliau buvo ne kartą keičiama.
Europos Komisija, baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, 2015 metų balandį pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi.
Balandžio pradžioje „Gazprom“ atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą Jungtinių Tautų UNCITRAL arbitraže dėl ES trečiojo energetikos paketo.