Algirdas Butkevičius trečiadienį pavedė energetikos ministrui Rokui Masiuliui įvertinti pasiūlymų, tarp jų ir srovės keitiklio statybos, technines galimybes, pranešė Vyriausybė.
„Viešojoje erdvėje politikai diskutuoja apie įvairias technines priemones, tarp jų ir srovės keitiklio statybą prie sienos su Baltarusija. Tačiau tik šios srities specialistai gali atsakyti, kuri iš priemonių būtų veiksmingiausia. Todėl pavedžiau energetikos ministrui kartu su ekspertais išanalizuoti ir įvertinti technines galimybes dėl keitiklio pastatymo, taip pat įvertinti visų galimų variantų poveikį energetikos sistemai“, – pranešime teigė A.Butkevičius.
Paprašyta patikslinti premjero poziciją, jo atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS teigė, kad ministras pirmininkas nėra nei už, nei prieš elektros ribojimą iš Baltarusijos: „Siekiama apskritai išsiaiškinti, ar yra kokios techninės galimybės ir jau tuomet spręsti, ką daryti. Tačiau tai bus galima įvertinti, kai į klausimus atsakys ekspertai, o ne politikai“.
E.Butkutės-Lazdauskienės teigimu, būsimomis priemonėmis siekiama paskatinti Baltarusiją laikytis AE saugumo reikalavimų.
Premjero bendrapartietis, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas BNS anksčiau sakė, kad elektrinės statybos nebus sustabdytos, ir galima tik sušvelninti jos pasekmes.
Anot R.Masiulio, veiksmingiausias priemones turi išrinkti energetikos specialistai.
„Visi Lietuvoje sutariame, kad svarbiausia yra mūsų visų saugumas. Turime atsakingai įvertinti visas priemones saugumui užtikrinti ir išsirinkti veiksmingiausią. Į šį klausimą mums turi padėti atsakyti energetikos specialistai“, – pranešime sakė R.Masiulis.
Ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS tikino, kad ministerijos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia, tačiau aiškinamasi, kokiomis priemonėmis įgyvendinti Lietuvos tikslą, kad nesaugios AE elektra nepatektų į Lietuvą.
„Pats pagrindinis tikslas, kad elektra iš nesaugios elektrinės nepatektų į rinką, išlieka. Priemonių gali būti įvairių - techninės ir politinės. Būtent technines priemones įvertins ekspertai“, - BNS sakė M.Dubauskas.
Kaip politines priemones M.Dubauskas įvardijo bendradarbiavimą su Europos Komisija, Espo konvecijos šalimis narėmis.
R.Masiulis pernai gruodį Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos ministrus paragino riboti elektros patekimą iš šalia Lietuvos statomų Astravo AE bei Karaliaučiaus Baltijos AE. Sausį R.Masiulis susitiko su Estijos ekonomikos ministru, kuris esą palaiko idėją nepirkti elektros iš Astravo AE. Tuo metu Suomija, anot ministro, nepalaiko šios idėjos. Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažadėjo remti Lietuvą, sprendžiant Astravo AE klausimą.
R.Masiulis kovo antroje pusėje ketina kalbėtis ir su Lenkijos kolega.
Anot Vyriausybės pranešimo, Energetikos ministerija kartu su ekspertais išvadas turėtų pateikti per mėnesį.
Šiuo metu trys Baltijos šalys, Baltarusija ir Rusija yra sujungtos į vieningą energetikos sistemą ir sudaro vadinamąjį BRELL žiedą. Jį suardyti bus įmanoma tik po to, kai Lietuva įgyvendins sistemos sinchronizavimo su Vakarais projektą.
Pirmadienį socialdemokratai, liberalai, konservatoriai, „darbiečiai“ bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai pasirašė komunikatą, kuriame sutarė siekti išvengti Astravo AE grėsmės Lietuvai.
Opozicijai priklausantys politikai norėtų, kad iki gegužės būtų parengtas ir Seime priimtas specialus Lietuvos apsaugos nuo Astravo AE įstatymas, kuriame būtų įtvirtintos techninės priemonės, leisiančios Lietuvai efektyviai apsaugoti elektros sistemą nuo jos elektros, taip pat neatidėliojant pradėti pasirengimą Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su Vakarais.
Įstatyme būtų numatyta, kad siekiant užtikrinti elektros srautų valdymą elektros perdavimo linijomis iš Baltarusijos, iki 2018 metų Visagino skirstykloje būtų įrengtas nuolatinės srovės keitiklis, bei nutiesta 330 kilovoltų įtampos linija Vilnius-Neris, kad būtų galima išjungti šiuo metu mažai naudojamą 330 kV liniją Vilnius-Molodečnas.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Baltarusija teigia, kad pirmasis AE blokas gali pradėti veikti 2018 metais.
