Apie tai, kokia reali šių atsinaujinančių šaltinių nauda, sutiko papasakoti patys daugiabučių gyventojai.
Saulės energiją gauna ne tik vasarą
Kaune, K. Škirpos gatvėje esantis devynaukštis 2013 m. ryžosi netradicinei renovacijai – ne tik apšiltino sienas, pamatus, pasikeitė langus ir įgyvendino kitas renovacijos priemones, bet ir įsirengė saulės kolektorius.
Šiame name gyvenantis Simonas Mykolaitis skaičiuoja, kad už keturių kambarių butą šalčiausiu žiemos mėnesį sumoka apie 40 eurų, o vasaros metu per mėnesį visas namas sunaudoja tik 1400 kWh centralizuotai tiekiamos šilumos energijos šildyti karštam vandeniui.
„Prieš kelerius metus buvo labai karšta liepa, paskaičiavome, kad visas namas sumokėjo centralizuoto šildymo tiekėjui maždaug 290 litų (maždaug 82 eurus). Visas namas, kuriame yra daugiau nei 50 butų! Visą kitą šilumą, reikalingą karšto vandens gamybai, pagamino saulės kolektoriai“, – sako namo gyventojas.
Pasakodamas apie tai, kaip daugiaaukščio gyventojai ryžosi įgyvendinti netradicinę renovacijos priemonę, S. Mykolaitis sako, kad daugumą įtikino pateikti skaičiai ir tai, kad valstybė kompensuoja 40 proc. inovatyvių priemonių įgyvendinimo kainos.
„Sprendimas įsirengti saulės kolektorius iš tiesų pasiteisino. Turime apskaitos sistemą, kurioje matyti, kiek šilumos energijos pagamina saulės kolektoriai. Kuo daugiau saulės, tuo mažiau išleidžiame pinigų karšto vandens šildymui. Ir taupome ne tik vasarą. Saulės kolektorių naudą pradedame jausti jau nuo sausio ir vasario mėnesių. Pavyzdžiui, tamsiausias metų mėnesiais karšto vandens gamybai sunaudojame maždaug 10–11 tūkst. kWh centralizuotai tiekiamos šilumos, o gegužę – tik kiek daugiau nei 4 tūkst. kWh. Vasarą tik skaičius siekia kiek daugiau nei 1 tūkst. kWh“, – dėsto pašnekovas.
Sutaupo daugiau nei dvigubai
Renovaciją kartu su geoterminio šildymo įrengimu – tokį kelią viena pirmųjų Lietuvoje pasirinko Alytaus daugiabučio namo savininkų bendrija „Šerkšnas“. Šios bendrijos pirmininkas, Lietuvos geotermijos asociacijos narys Vytautas Kazlauskas pasakoja, kad jo daugiabučio sėkmė sulaukė didelio susidomėjimo ir šiuo metu vien Alytuje geoterminį šildymą įsirenginėja dar 7 namai.
„Mūsų daugiabutis buvo 1989 m. statybos, tuo metu kokybiškų statybos medžiagų jau trūko ir namus statė iš ko papuolė. Sakyčiau, kad tokie blokiniai namai kaip mūsų – vieni neefektyviausių daugiabučių. Nusprendėme šią problemą spręsti ir būstą renovuoti. Na, o geoterminio šildymo idėja gimė pasižiūrėjus į tai, kaip apšildomi privatūs namai. Norėjome sutaupyti ne tik šilumos energiją, bet ir tą energiją, kuri naudojama karšto vandens paruošimui“, – dėsto V. Kazlauskas.
Pašnekovas pabrėžia, kad geoterminis šildymas padeda daugiabučiui sumažinti visus šilumos kaštus – mažiau mokama ir už karšto vandens paruošimą, ir už gyvatuką, ir už šildymą. Jis skaičiuoja, jog renovacija kartu su geoterminiu šildymu padėjo sumažinti šilumos kainą daugiau nei du kartus.