„Jėgainės statybos projektas įgyvendinamas skaidriai ir atvirai, ir tarptautinė visuomenė tuo įsitikina“, - pabrėžė M.Michadiukas, kurį cituoja Baltarusijos naujienų agentūros „Belta“.
Lietuvos atstovai Baltarusijos viceministro pareiškimo kol kas nekomentuoja. Antradienį Ženevoje į sesiją susirinkęs Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas vertino, kokius veiksmus atliko Baltarusija, kad Astravo AE projektas atitiktų šios konvencijos reikalavimus, ir kaip šalis laikosi 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktų rekomendacijų. Rekomendacijose buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus.
„Baltarusijos atstovai nepateikė jokios naujos informacijos, kuri išsklaidytų abejones dėl galimų rizikų ir grėsmių Lietuvos gyventojams ir aplinkai“, - teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Į posėdį Ženevoje buvo pakviestos Baltarusijos ir Lietuvos delegacijos, kurios pristatė savo pranešimus ir atsakė į Įgyvendinimo komiteto narių klausimus.
Pasak Lietuvos delegacijos vadovo, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, Lietuvos atstovai pabrėžė, kad Baltarusija padarė esminių Espo konvencijos pažeidimų jos turinio ir procedūrų atžvilgiu, todėl, vertinant pagal šią konvenciją, Astravo AE statyba yra neteisėta.
Lietuvos teigimu, Baltarusija ir toliau nepateikia atsakymų į esminius Lietuvos klausimus apie Astravo AE projekto branduolinę saugą ir poveikį Lietuvos aplinkai bei gyventojams.
Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas, išnagrinėjęs Baltarusijos ir Lietuvos informaciją, artimiausiu metu nuspręs, kaip toliau bus nagrinėjama Astravo AE byla. Komiteto nariai pasiūlė pasitelkti tarptautinius ekspertus, kurie padėtų nagrinėti šią bylą. Lietuva pritarė tokiam siūlymui.
Pasak „Belta“, Lietuvos atstovams buvo paaiškinta, kad Astravo, kuris yra 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkimas AE statyboms yra pagrįstas ir saugus bei atitinka Espo konvencijos reikalavimus.
„Lietuvos atstovai išsakė tas pačias pretenzijas, kurios buvo ne kartą reiškiamos per žiniasklaidą. Pagrindinis klausimas - aikštelės pasirinkimas, kuri yra neva pernelyg arti Lietuvos. Mes išsamiai paaiškinome, kodėl ši aikštelė pasirinkta, ir kad ji visiškai atitinka visus saugumo reikalavimus. Baltarusijos delegacija aiškiai išsakė savo nuomonę į visas Lietuvos pretenzijas. Mes judėjome ir judame griežtai Espo konvencijos rėmuose“, - sakė M.Michadiukas.
Kalbėdamas apie Astravo AE projekto įgyvendinimo terminus, M.Michadiukas pabrėžė, jog viskas vyksta griežtai laikantis patvirtinto grafiko.
V.Auglys praėjusią savaitę BNS teigė, kad Espo rekomendacijose nurodyta, jog Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus, organizuoti viešą projekto svarstymą.
Rekomendacijose taip pat buvo siūlyta Lietuvai ir Baltarusijai pasirašyti bendrą sutartį dėl keitimosi informacija, šalims įgyvendinant įvairius projektus, kuriems būtų reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Pernai gruodį į Vilnių buvo atvykę Baltarusijos atstovai, tačiau aptarta tik nedidelė dalis sutarties.
Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.
Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva 2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas - PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, o anot Baltarusijos, pirmasis jos blokas gali pradėti veikti 2018 metais.
Nerimaujama dėl avarinės parengties planų, ypač dėl Vilniaus evakuacijos, jeigu Astravo AE įvyktų didelė avarija. Neatsakyti lieka klausimai apie panaudoto branduolinio kuro, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.
