Tiesa, tik iš dalies. Nors Lietuva vis dar importuoja gamtines dujas iš Rusijos, ji stengiasi nuo greičiau atsiskirti nuo Europos dujų rinkos blogiečio „Gazprom“.
Lenkija, galima sakyti, tokios nepriklausomybės idėją iškėlė pirma – dar 2006 metais. Tačiau Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas „Nepriklausomybė“ jau plūduriuoja Klaipėdoje. Laivas-saugykla leidžia atsigabenti dujas iš Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir ateityje Jungtinių Valstijų.
„Prieš kelerius metus už gamtines dujas mes mokėjome didžiausią kainą Europoje“, - primena energetikos ministras Rokas Masiulis.
Įsiutinta Rusija
Taigi, „Gazprom“ nebėra vienintelis Lietuvos dujų šaltinis ir Rusija lieka už borto. Ir tai pastebi net Vladimiras Putinas.
Rugsėjo 29 dieną Maskvoje duodamas išskirtinį interviu žurnalistui Charliui Rose'ui, Rusijos prezidentas pasisakė ir apie Baltijos valstybių energetinį saugumą.
„Baltijos valstybės natūraliai buvo bendro Sovietų Sąjungos energetikos tinklo dalis. Tačiau ką jie daro dabar? Nors visi kalba apie Rusijos ir Europos Sąjungos konvergenciją, kas iš tikrųjų vyksta? Yra planų atskirti Baltijos šalis nuo Rusijos bendro energetikos tinklo ir integruoti jas į Europos sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad tam tikrose zonose tarp Rusijos Federacijos regionų nebus energijos transmisijos linijų, nes anksčiau turėjome linijas Baltijos šalyse. Tai reiškia, kad turėsime reformuoti sistemą ir tam išleisti milijardus dolerių“, - aiškina Vladimiras Putinas.
Su JAV siejamos viltys
Tačiau Lietuvos valdžia nesijaudina dėl Rusijos – kai kas mano, kad toli esanti Jungtinių Valstijų dujų rinka taip pat padės dar sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
„2010 metais pasirašėme tarpusavio supratimo memorandumą su Luziana pirkti iš jų suskystintąsias gamtines dujas“, - pasakoja buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis.
Lietuvos dujų tiekėjas „LitGas“ 2015 metų vasarą taip pat pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su Hiustone įsikūrusia kompanija „Delfin LNG“. Ši kompanija stato suskystintųjų dujų terminalą Luizianoje. Tą patį mėnesį „LitGas“ pasirašė prekybos sutartį ir su „Cheniere Energy“, JAV kompanija, kuri kitais metais planuoja tapti pirmąja eksportuojančia gamtines dujas.
Pasak JAV ambasadorės Lietuvoje Deborah A. McCarthy, per pastaruosius dvejus su puse metų Vašingtono ir Vilniaus santykiai dar sustiprėjo dėl iššūkių „rytuose“.
„Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas visiškai pakeitė Lietuvos pozicijas dujų tiekimo klausimu. Mes skatiname diversifikaciją, o ne tik perėjimą nuo vieno šaltinio prie kito“, - situaciją apibūdina ambasadorė.
D. A. McCarthy taip pat patvirtino, kad iki užsibrėžtų tikslų dar tolimas kelias.
„Terminalo „Nepriklausomybė“ inauguracija buvo ypatingas emocinis įvykis, įsipareigojimas ateičiai. Mūsų kompanijos domisi eksportu, turint omeny, kad jam ruošiamasi. Lietuva siekia dalį ateities tiekimo užsitikrinti iš JAV. Tačiau mes dar nepasiruošę. Leidimų procesas, įgalinantis Amerikos kompanijas eksportuoti į Lietuvą, vis dar vykdomas. Tai yra šalies vidaus reikalas. Kai tik durys atsidarys, Lietuva jau bus pasiruošusi“, - tvirtina ambasadorė.
Nepamiršta ir elektra
Kai kalbama apie energijos šaltinių diversifikaciją, galvoje turima ne vien nafta ir dujos. Į sąrašą įtraukta ir elektra. Lenkija, dar viena valstybė, kurią su Rusija sieja ne patys geriausi prisiminimai, kartu su Lietuva tiesia ir „LitPol Link“ elektros jungtį. Ši jungtis yra dalis Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių plano (BEMIP), kuris nustumia į šoną Rusiją ir kaimynes sujungia su Europos Sąjunga.
Tik pradžia
Energetinis saugumas Rusiją pamažu stumia nuo to, kas buvo vadinama „artimuoju užsieniu“. Rusijos verslui Baltijos valstybių rinkas gali tekti medžioti taip pat, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių narių. Lietuva dabar yra stipriai veikiama Skandinavijos įtakos. Tad jei Rusija taip pat nori čia būti, reikės rasti kitų galios svertų.
Praėjusiais metais „Gazprom“ buvo vienintelis Lietuvos partneris šiuo klausimų. Šiemet – 20 ar daugiau procentų gamtinių dujų į Lietuvą atkeliaus iš Norvegijos. Pasak Lietuvos energetikos ministro, „Nepriklausomybė“ gali pilnai patenkinti Lietuvos ir 90 procentų Latvijos ir Estijos gamtinių dujų poreikio. Tiesa, 90 procentų naftos vis dar atkeliauja iš Rusijos.
Vis tik reikia nepamiršti ir realistinio požiūrio – galimybių visiškai atsiriboti nuo Rusijos naftos ir dujų vamzdžių nėra. Rusijos rinkos dalis mažėja greičiau nei bet kada todėl, kad anksčiau ji niekada nemažėjo. Tačiau geros žinios yra tokios, kad Lietuvoje didės konkurencija ir iš Rusijos atkeliaus mažiau naftos ir dujų nei anksčiau.
