energetika

Seime toliau narstomas klausimas dėl Vilniuje ir Kaune plėtojamų kogeneracinių jėgainių projektų, kuriuos kiek anksčiau premjeras Saulius Skvernelis pavadino korupciniais. Parlamentiniame tyrime liudijęs buvęs energetikos ministras pabrėžė, kad pokyčiai Lietuvos šilumos ūkyje buvo būtini, o informacijos apie galimą korupciją, įgyvendinant projektus, jis neturėjo.

Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi tirti taikos susitarimo tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos energijos gamybos bendrovės „Danpower“ sudarymo aplinkybes. Pirmojo posėdžio metu dėl istorijos detalių susiginčijo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir komisijos narys Algirdas Butkevičius.

Europos Komisija (EK) visapusiškai remia neatidėliotiną Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa, teigia eurokomisaras Miguelis Arias Canete, trečiadienį Briuselyje susitikęs su premjeru Sauliumi Skverneliu. Komisaras taip pat patvirtino EK įsipareigojimą užtikrinti Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimą, praneša Vyriausybė. Už klimato politiką ir energetiką atsakingas M. A. Kanjetė teigė, kad Europos Komisijai pateikiant 552 mln.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Elektrum Lietuva“ skelbia apie naują veiklos kryptį. Nuo gegužės kompanija pirmoji tarp nepriklausomų tiekėjų suteikia galimybių visiems įsirengti saulės jėgaines be jokio rūpinimosi sudėtingu procesu.

Po susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo energetinio bendradarbiavimo susitarimą. Nors neatskleidžiama, už kiek perkamos suskystintos dujos iš JAV, ekspertai neabejoja, kad Lietuva iš tokio susitarimo tik laimi.

Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kviečia šalies suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus tiekti dujas į Baltijos šalis ir Lenkiją. Anot ministro, JAV dujos ne tik užtikrins energetinį saugumą bei konkurencingesnes kainas vartotojams, bet ir atvers platesnes galimybes Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalų panaudojimui viso regiono mastu. „Pasaulinė SGD rinka yra dinamiška ir nuolatos vystosi, o JAV SGD rinka šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako nežinantis visų laikinosios Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) direktorės paskyrimo detalių, tačiau teigia, jog tai yra energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno atsakomybė. „Ministras, pasirinkdamas vieną ar kitą kandidatūrą, viską vertina. Priklauso nuo to, už ką tos nuobaudos buvo skirtos (RATA vadove paskirtai buvusiai Konkurencijos tarybos administracijos vadovei Anai Selčinskienei – BNS), aš detalių nežinau.

Didžioji dalis – 75 proc. – Lietuvos gyventojų pritaria Nacionalinės energetikos strategijos projekte suformuotam tikslui, kad ateityje iš atsinaujinančių šaltinių turi būti gaminama 80 proc. šaliai reikalingos elektros energijos ir šilumos. Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 40 proc. jų sutiktų už elektros energiją mokėti daugiau tam, kad daugiau jos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Ne veltui sakoma, kad nuotraukos nėra vien tik atvaizdai, jose užfiksuota daug kitos informacijos, kuri tiek nuotraukų savininkams, tiek įamžintiems asmenims gali atnešti nelauktų pasekmių. Nuotraukose užfiksuojamas žmogaus energetinis laukas, skleidžiantis plika akimi nematomą energiją, taip pat nuotraukose užfiksuoti žmonės gali susilaukti piktų nužiūrėjimų.

Kiekvienas daiktas pasižymi savo išskirtine atsiradimo istorija, o bėgant metams taip pat savyje kaupia ir jį supančią energetiką. Būtent todėl senų daiktų energetika žmogui gali būti net pavojinga ir pritraukianti nelaimes. Kokių daiktų reikėtų vengti norint išvengti nesėkmių, pasakoja būrėja, astrologė Laura Lana. „Kiekvienas daiktas, kaip ir žmogus, turi informacinį, energetinį lauką.

 Vilniaus valdžia leido valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ statyti 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinę jėgainę. Savivaldybės atstovė spaudai Neringa Kolkaitė BNS informavo, kad Vilniaus savivaldybė antradienį išdavė leidimą jėgainės statybai. Tai paskutinis dokumentas, būtinas pradėti elektrinės statybą Vilniuje, šalia Gariūnų turgavietės. „Lietuvos energijos“ atstovas spaudai Paulius Stonis BNS pranešė, kad statybos darbus planuojama pradėti artimiausiu metu.

Lenkijos elektros prekybos, geležinkelių priežiūros ir inžinerijos paslaugų įmonė „PKP Energetyka“ žengia į Lietuvą – ji įsteigė inžinerinių sprendimų ir statybos bendrovę „Railen Baltics“. Registrų centro duomenimis, „Railen Baltics“ įregistruota lapkričio pabaigoje.

Ir smulkus namo patobulinimas gali padėti jo gyventojams sutaupyti, tačiau tik pastato šildymo sistemos modernizavimas, stogo ar sienų apšiltinimas valstybės paramos nesulauktų. Kas naudingiau – remti nedidelį skaičių brangių renovacijų ar daug, bet smulkių? Kompleksinė namo renovacija – ilgas ir brangus procesas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. renovacijos laukia dar 14 tūkst.

Susisiekimo ministerija inicijuoja milijoninės vertės elektroninės sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą. Ministras Rokas Masiulis sako, kad būtini skubūs sprendimai. „Šios vienos didžiausių sveikatos priežiūros elektroninių platformų kūrimui yra išleistos dešimtys milijonų eurų. Vis dėlto sistema stringa, o daugybę metų besikaupęs problemų burbulas tik didėja (...) Būtini skubūs sprendimai“, – pranešime spaudai sakė R. Masiulis.

Elektros kaina vartotojams nuo sausio turėtų mažėti 0,5–1 proc., skaičiuoja Energetikos ministerija. Tačiau galutines kainas paskelbs Kainų komisija – tikėtina, kad jos bus paskelbtos jau gruodį.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) Lietuvos verslininkams gali tapti vartais į kitas Persijos įlankos rinkas, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Ši šalis savo mastais nėra didelė, bet labai dinamiška, išsivysčiusi regione. Mums tai geras taškas išeiti į Persijos šalių rinką“, - po susitikimo su JAE premjeru Mohammedu bin Rashidu al Maktoumu prezidentūros spaudos tarnybos išplatintame įraše teigė D. Grybauskaitė.

Trečiadienį pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos ir energijos taupymo srityse. Pasak susitarimą pasirašiusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuvai – pažangiai ir inovatyviai atsinaujinančios energetikos technologijų gamintojai, atsiveria naujos galimybes augančioje JAE rinkoje, praneša Energetikso ministerija.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turės atsakyti, ar Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius deklaravo, kad jo žmona atgavo dalį paskolos, kurią ji suteikė Baltarusijos energetikos įmonei. Etikos sargams klausimus pateikė Seimo Antikorupcijos komisija, nagrinėjanti parlamentaro šeimos interesus energetikoje.

Baltijos ir Šiaurės šalių premjerai Suomijoje trečiadienį susitinka aptarti saugumo, politikos ir energetikos klausimų. Vizito išvakarėse Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad ypač svarbios bus diskusijos dėl energetiko projektų. Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema, tačiau kol kas nesutaria dėl būdų, kaip tai padaryti.

Energetikos grupė „Lietuvos energijos“ antradienį paskelbė naujos valdybos ir generalinio direktoriaus atranką. „Tikimės, kad atrankoje dalyvaus aukščiausio lygio profesionalai, dirbantys ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – pranešime sakė „Lietuvos energijos“ Skyrimo ir atlygio komiteto pirmininkė Daiva Lubinskaitė-Trainauskienė.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

Raginimas plėtoti dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos, kritika Lietuvos politikai dėl Rusijos, abejonės Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės grėsme... Šios ir kitos mažų mažiausiai keistos mintys pilasi iš Lietuvos atstovų Europos Parlamente ir Europos Komisijoje.

Rusija tokiais energetiniais projektais kaip Astravo atominė elektrinė ir dujotiekis „Nord Stream 20 siekia įbauginti Europą, teigia Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas. Tai jis pareiškė penktadienį Vašingtone vykusioje Demokratijų bendrijos valdančiosios tarybos, ministrų ir diplomatų konferencijoje. „Ambasadorius pažymėjo, jog dar yra nemažai šalių nesilaikančių savo tarptautinių įsipareigojimų, skleidžiančių dezinformaciją, vykdančių agresiją kitų šalių atžvilgiu.

Paviešinti beveik visų valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai į didžiausių atlyginimų viršūnes iškėlė naujus lyderius - didžiausius atlyginimus gauna Energetikos ministerijos valdomos EPSO-G grupės įmonių vadovai, įskaitant ir pačią grupę, praneša portalas 15min. Pirmoje vietoje atsidūrė gamtinių dujų perdavimo vamzdynų operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys – jo atlyginimas siekia 9639 eurus.

Dar praėjusiais metais rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtino, jog numatoma naikinti Energetikos ministeriją. Pagrindinis argumentas tuomet buvo, jog ministerija sukurta Visagino atominės elektrinės reikalams tvarkyti, o dabar šis darbas nebeaktualus. Vis dėlto jau kurį laiką ministerijos klausimas nebeliečiamas. Energetikos ministerija įsteigta 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, tačiau 1997 m. jos funkcijas perėmė Ūkio ministerija.

Baltijos šalims nepasiekiant susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti Rusijos įkaitėmis - pastaroji jau ruošiasi būsimam trijų Baltijos valstybių atsijungimui ir gali tam pasirengti greičiau nei besiginčijančios šalys.

Liko dveji metai iki turėtų pradėti veikti pirmasis Astravo atominės elektrinės reaktorius. Baltarusijoje statoma gigantė, nors ir atsilikdama nuo grafiko, bet auga, o Lietuvai taip ir nepavyksta tam augimui užkirsti kelio. Vyriausybės nariai nutarė tęsti spaudimą Baltarusijai dėl elektrinės saugumo, bet plėtoti ekonominius ryšius – o tai, anot Seimo nario Audronio Ažubalio, tarsi bandymas užsėsti dvi kėdes.

Baltijos šalių premjerai jau trečią kartą bandys susitarti dėl bendros suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinkos, kad galėtų gauti Europos Sąjungos paramos svarbiems projektams. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai kitą penktadienį susitiks Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje, taip užbaigdami vadinamąjį SGD turą.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Jungtinių Valstijų branduolines jėgaines ir kitokius branduolinius objektus valdančios bendrovės pastaraisiais mėnesiais tapo programišių atakų taikiniais, o dalis šių incidentų yra siejami su Rusija, ketvirtadienį pranešė amerikiečių žiniasklaida. Kaip rašo dienraštis „The New York Times“, tarp birželį ir gegužę atakuotų objektų buvo bendrovė „Wolf Creek Nuclear Operating Corporation“, valdanti Volf Kriko atominę elektrinę Kanzaso valstijoje.

Lietuvai susiduriant su naujais iššūkiais, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį visuomenei pristatys atnaujintą nacionalinę energetikos strategiją. Joje iškelti tikslai iki 2030 metų bei nubrėžtos energetikos vystymosi gairės iki 2050 metų. Vieni pagrindinių iššūkių, kurie turėtų būti apžvelgti dokumente - Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa, brangios dujų infrastruktūros išlaikymas bei elektros gamybos pajėgumų trūkumas.

Ilgi arba trumpi, tiesūs ar garbanoti, stori arba ploni ir silpni gali būti mūsų plaukai. Tačiau kokie jie bebūtų – išpuoselėti ar nerūpestingai pasidarkę – plaukai yra absoliuti mūsų individualumo išraiška. Puiki plaukų išvaizda reikalauja nemažai pinigų ir laiko. Ir visgi, jie išties yra kur kas daugiau nei mada.  Ne kartą įrodyta, jog plaukai turi galingą savo energetiką ir yra kupini unikalių dvasinių savybių.  Kiekvienas iš mūsų esame kirpę savo plaukus.

 Nauja Energetikos strategija, kuri turėtų nubrėžti Lietuvos tikslus energetikoje iki 2050 metų, trečiadienį pristatoma valdančiosios koalicijos posėdyje. Viešam vertinimui strategiją ketinama pateikti artimiausiomis savaitėmis. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, pagrindinės joje numatomos kryptys yra energijos kainų konkurencingumas, tiekimo patikimumas bei darni plėtra.

 Rusijos koncernas „Gazprom“ neįžvelgia prielaidų Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimus taikyti Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektui „Nord Stream 2“. „Trečiojo energetikos paketo normos negali būti taikomos „Nord Stream 2“, taip pat ir „Nord Stream 1“. Dabar kalbama: gaukime mandatą – ir neaišku su kuo, „Gazprom“ ar Rusijos Federacija, kad taisyklės būtų taikomos „Nord Stream 2“. Tačiau mes manome, kad Europoje bus vadovaujamasi rinkos ek...

 Estijos premjeras Juris Ratas pareiškė nepalaikantis Lietuvos pozicijos dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su Vakarų Europa ir regioninio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo vietos. Pasak J. Rato, Estija palaiko idėją sistemas sinchronizuoti per Lenkiją, nutiesus dvi atskiras perdavimo linijas.

Baltijos šalių premjerų susitikime Taline Lietuva, Latvija ir Estija sieks užglaistyti nesutarimus dėl strateginių dujų ir elektros projektų. Konkrečių sprendimų ir susitarimų pirmadienį vyriausybių atstovai nepasirašys, tačiau pokalbiai bus svarbūs Lietuvai, siekiančiai įtikinti kitas šalis, jog suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas vertas gauti europinės paramos, o sinchronizuoti elektros tinklus per Lenkiją galima ir viena jungtimi.

Iš pirmo žvilgsnio Europos Sąjungos ir Rusijos diplomatiniai santykiai yra pasiekę neįtikėtinas žemumas. Tai nulėmė Europos įtarimai, jog Rusija kišasi į ES šalių narių rinkimus bei situacija Rytų Ukrainoje, „uždirbusi“ Kremliui sankcijas. Tačiau kai kalba pakrypsta apie energetiką, „Gazprom“ ir „Rosatom“ bendradarbiauja daugiau nei bet kada. Rusų „Gazprom“, turinti dujų eksporto monopolį, apsimetinėja normaliu verslu, tačiau pripažįstama, kad tai „dešinioji Kremliaus ranka, rašo EURACTIV.

Energetikos ministerija siūlo pirmiausiai išnaudoti sausumos vėjo jėgainių potencialą ir tik tuomet plėtoti jas Baltijos jūroje. Tai grindžiama tuo, kad vėjo elektrinių žemyne pagaminta elektra yra gerokai pigesnė nei jūroje. Tačiau „Litgrid“ vadovas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje reikėtų naujų elektros rezervų, kad būtų galima balansuoti didesnės galios vėjo parkus.

Tarp liberalizuotų Lietuvos ir Estijos dujų rinkų „įvarytas“ monopolininkės „Latvijas gaze“ pleištas netrukus bus ištrauktas - kaimyninė šalis paskutinė iš Baltijos valstybių liberalizuos dujų rinką. Tikimasi, kad prekyba tarp šalių taps paprastesnė, tačiau į naujos kokybės Latvijos rinką vis dar žiūrima atsargiai. Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2015-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 25,8 proc. visos suvartotos energijos - 2,2 punkto daugiau nei 2014 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16,7 proc. (2013-aisiais - 16,1 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus sumažėjo 1,1 punkto iki 37,6 proc.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Europos Komisija (EK) suabejojo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ planais Vilniuje ir Kaune pastatyti dvi naujas atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Komisijos teigimu, dviejų naujų jėgainių atsiradimas gali neskatinti rūšiuoti atliekų. „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Kylant grėsmei, kad nauja 350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinė elektrinė nebus pastatyta laiku, energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir Vilniaus valdžia bando susitarti dėl sklandaus projekto įgyvendinimo.

Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai - konkurencijos pasekmė. Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų - apie 2,9 mln.

Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa bei Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas bus vieni svarbiausių naujojo energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno darbų. Tačiau jis tikina, kad šie klausimai tarpusavyje nebus susieti - derėdamasi dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo, Lietuva nešvelnins savo pozicijos dėl Astravo AE. „Baltijos šalių tikslas - atsiskirti nuo šitos sistemos.

Antradienį prisieksiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Rusijos ir Vokietijos dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ klausimu Lietuva iš esmės palaiko jam besipriešinančios Lenkijos poziciją. „Dėl „Nord Stream 2“ įvertinant istoriškai, mūsų pozicija tikrai buvo aktyvesnė, kalbant apie pirmojo „Nord Stream“ statybą. Šiuo metu taip, kiek yra įmanoma, pasisakome prieš.

Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas yra reikalingas, sako paskirtasis energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, jėgainė leistų sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Tuo tarpu problemų gali iškilti su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu.  „Progresas labai didelis, bet reikia įvertinti, kurioje vietoje esame, ar projekto struktūra optimaliausia, optimali.