Kompleksinė namo renovacija – ilgas ir brangus procesas. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. renovacijos laukia dar 14 tūkst.
Geriau po mažiau
Seime pirmadienį vykusioje Tarptautinėje energetikos konferencijoje parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Virginija Vingrienė iškėlė abejonę, ar visi namai, kuriems reikia atnaujinimo, sulauks renovacijos. Galbūt, pasak parlamentarės, reiktų užsiimti mažesniais ir pigesniais patobulinimais, bet didesniam skaičiui pastatų.
„Renovuotinų namų turime apie 20 tūkst. Ir sprendžiant iš to, kaip kalbame apie paramos suteikiamą, ar visi tie daugiabučiai sulauks atitinkamai finansinės paramos, ar gal geriau sudaryti tas socialines garantijas visiems ir pereiti etapais, pereiti nuo to, kas efektyviausia, labiausiai atsiperka. Tai gal mes tikrai turėtume eiti tuo keliu, kuris būtų pats efektyviausias visomis prasmėmis?“, - konferencijoje siūlė V. Vingrienė.
VšĮ būsto taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta atkreipė dėmesį, kad savo namą norintys renovuoti gyventojai nebūtinai turi laukti valstybės paramos.
„Kol kas programa buvo orientuota į tokias kompleksines priemones, kad būtų užtikrintas vienkartinis atėjimas į daugiabutį, jo sutvarkymas ir taip pasiekiami rezultatai. Tačiau reiktų pripažinti, kad renovacija vyksta ne tik per daugiabučių namų programą. Daug projektų vyksta ir gyventojų lėšomis. Kiek mums žinoma, daugiabučių namų pastatų administratoriai siūlo penkių žingsnių paprastą kaupimo programą ir renovacijos programą“, - konferencijoje kalbėjo V. Serbenta.
Kokią kryptis rinktis – politinis sprendimas, sakė V. Serbenta. Jo teigimu, kadangi Lietuva neturi daug finansinių išteklių, galbūt didesniam skaičiui pastatų atliktos smulkesnės renovacijos tikrai padėtų padidinti energinį efektyvumą.
Ar reikia aukščiausių standartų?
Seimo narys, valstietis Virgilijus Poderys diskusijoje iškėlė klausimą, ar tikrai Lietuvai būtina siekti aukščiausių renovacijos standartų, jeigu jie brangūs ir lėtai atsiperka.
„Ar tikrai Lietuva turi siekti A+, A, B klasės renovacijų, kai tiek daug turime kiaurų namų? Nes aukštų klausių siekimas yra be galo brangus ir efektyvumo prasme atrodo kaip pinigų švaistymas su atsipirkimo trukme per 40-50 metų. Gal reiktų nuo kuklesnių siekių pradėti?“, - siūlė parlamentaras.
Reaguodamas į siūlymą, Danijos šilumos tiekėjų asociacijos tarptautinių reikalų vadovas Birgeris Lauersenas sakė, kad šis klausimas keliamas ir Europos Sąjungos mastus, tačiau kiekviena valstybė turi apsispręsti pati.
„Negalėčiau pasakyti, ką reikėtų daryti Lietuvoje, bet panašu, jog tai yra be galo svarbu, kad valstybės rastų tą būdą, kaip būtų galima gerinti energijos tiekimą. ES mastu mes pastebime, kad Europoje reikėtų siekti sutaupyti energijos 40-60 proc. 100 proc. sutaupymo, ko gero, neįmanoma tikėtis. Aš sakyčiau, kad būkit realistiški, įvertinkite sąnaudas, įvertinkite išlaidas ir pagal tai priimkite sprendimą“, - siūlė B. Lauersenas.
