Balandį Latvija galutinai įgyvendins Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo dujų rinkoje reikalavimus: atskirs dujų tiekimą nuo perdavimo ir atvers daugiau nei 1 mlrd. kubų dujų rinką. Be to, šalyje nebegalios „Latvijas gaze“ monopolis, kuris pastaraisiais metais užkirsdavo kelią Lietuvos bendrovėms parduoti dujas Latvijos vartotojams. Rinka tikisi, kad pagyvės dujų prekyba, tačiau į liberalizavimą žvelgia atsargiai, nes vis dar neaišku, kiek už dujų transportavimą reikės mokėti nuo „Latvijas gaze“ atskirtai operatorei „Conexus Baltic Grid“.
„Lietuvos energijos“ valdybos narys Dominykas Tučkus teigia, kad grupė siekia ne tik pardavinėti dujas Latvijoje, tačiau ir vasarą įsigytas pigesnes suskystintas gamtines dujas (SGD) laikyti Inčukalnio dujų saugykloje. Tačiau tam kelią gali užkirsti aukšti jos paslaugų mokesčiai - dėl jų vasarą nupirktos dujos pabrangtų taip, kad žiemą jų neapsimokėtų pasiimti.
Liberalizavus rinką, tikimasi, kad bent šiemet jos liūto dalį išlaikys „Latvijas gaze“. Taip pat neaišku, ar iš jos akcininkų pasitrauks Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ - ekspertų vertinimu, net jei jis liktų Latvijoje, esmės tai nekeistų, nes įstatymai užtikrina, kad Rusijos bendrovė neturėtų galimybių manipuliuoti rinka.
Latvijoje laukiama rinkos persiskirstymo
Šių metų balandį „Latvijas gaze“ netekus monopolininko statuso - atsivėrus galimybei prekyboje dalyvauti ir kitoms bendrovėms, laukiamas šalies rinkos persiskirstymas. Patekti į šią rinką nori daug bendrovių, tačiau iki 2017-ųjų didžiąją dujų prekybos portfelio dalį turėtų išlaikyti „Latvijas gaze“.
„Aš neabejoju, kad jie išlaikys dar ženklią dalį. Vienas dalykas yra rinkos žaidėjų įprotis, kitas dalykas - „Latvenergo“. Ji šiai dienai suvartoja apie pusę gamtinių dujų, patiekiamų į Latviją. Tai nuo „Latvenergo“ pozicijos ir noro diversifikuotis gali labai ženkliai pasikeisti rinkos dalys“, - BNS teigė D.Tučkus.
Su tuo sutinka ir Latvijos energetikos ekspertas Reinis Aboltinis. Pasak jo, „Latvijas gaze“ didžiausia bendrove rinkoje išliks tol, kol kiti jos dalyviai prisitaikys prie naujų žaidimo taisyklių, suvoks, kaip veikia rinka.
„Iš tikro kurį laiką užtrunka, kol visi dalyviai prisitaiko prie naujos situacijos. Žinoma, jūs Lietuvoje turėjote kitokią situaciją, jūs rinką atvėrėte, dar prieš pastatant SGD terminalą, tad buvo visiškai kitokia situacija. Tad žiūrint iš tos perspektyvos, dujų rinka Latvijoje turi daugiau potencialo suklestėti greičiau, ne per 2-3 metus“, - BNS sakė R.Aboltinis.
Jo teigimu, Klaipėdos SGD terminalas gali suteikti rimtą atsvarą „Gazprom“ dujoms ir taip sudaryti prielaidas „Latvijas gaze“ išnykimui. Anot jo, kaip atrodys dujų rinka, priklausys ir nuo didžiausios dujų vartotojos Latvijoje - „Latvenergo“ elgesio. Jeigu ji nuspręs pati įsigyti dujų - tai, R.Aboltinio nuomone, būtų logiška - potenciali rinka kitiems tiekėjams gerokai susitrauktų.
Apie ketinimus žengti į Latvijos dujų rinką šiemet paskelbė „Eesti Energia“ valdoma elektros tiekėja „Enefit“. Planų dujas pardavinėti Latvijoje turi ir „Lietuvos energija“.
„Lietuvos energija“ tikisi būti konkurencinga
Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ jau kurį laiką bandė parduoti dujas Latvijoje, tačiau tam kelią užkirsdavo monopolinę sutartį turinti „Latvijas gaze“, kuri neleisdavo tiekti dujų kaimyninės valstybės klientams. „Latvenergo“ valdybos narys Maris Kučinskis neseniai pareiškė, kad Lietuva pernai dujas siūlė mažesne kaina nei „Latvijas gaze“. D.Tučkus teigia, kad mažesnę kainą klientams grupė ketina pasiūlyti ir šiemet, tačiau kaip gali skirtis kainos, nepaaiškina.
„Mes žiūrime į bendrą portfelį, ar mes galime būti konkurencingi, tai manome, kad galime“, - BNS sakė D.Tučkus. Jis neatskleidė, už kiek dujas grupė pardavinėtų Latvijoje. Anot jo, sunku pasakyti ir tai, kiek jos būtų pigesnės nei „Latvijas gaze“, mat pastarosios kainos visada yra staigmena.
„Tikrai negaliu detaliai pakomentuoti dėl vienos elementarios priežasties, nes Latvijos gamtinių dujų tiekėjas neskelbia, už kiek jie dujas pardavinės ir čia, tiesą sakant, tam tikras įdomus elementas. Iš rinkos dalyvių ateina komentarai, kad tai visą laiką staigmena, kiek kainuos gamtinės dujos. Ir ji gali pakankamai ženkliai kaitaliotis, o to kaitaliojimosi prognozės sudėtingos - vienais atvejais įtraukiamos Inčukalnio infrastruktūros sąnaudos, kai kuriais - ne“, - tikino jis.
Jo teigimu, pirmųjų dujų pardavimų Latvijoje galima tikėtis dar šią vasarą.
Anot D.Tučkaus, Latvijos bendrovės gali domėtis galimybe įsigyti dujų per SGD terminalą, tačiau ir čia „Lietuvos energija“ jaučiasi turinti pranašumų, nes turi patirties įsigyjant krovinius.
Inčukalnis gali būti per brangus
Latvijos dujų rinkos stiprybe laikoma Inčukalnio dujų saugykla - joje vasarą įsigytas pigesnes dujas galima pasaugoti iki žiemos, kai kainos dėl šildymo sezono gerokai išauga. Tuo norėtų pasinaudoti ir „Lietuvos energijos“ valdoma „Litgas“, kuri vasarą perka SGD iš Norvegijos „Statoil“. Tačiau kol kas neaišku, kiek kainuos dujų transportavimas ir saugojimas Inčukalnyje - „Conexus Baltic Grid“ kainos dar nenustatytos.
„Tos kainos, kurias „Conexus Baltic Grid“ buvo paskelbęs kaip siūlymą savo reguliatoriui, mums būtų neapsimokėję, nes su transportavimu tai būtų buvusi pakankamai ženkli kaina. Tačiau prieš porą dienų reguliatorius paskelbė, kad prašys sistemos operatoriaus peržiūrėti metodiką ir kainodarą“, - BNS sakė D.Tučkus.
„Gazprom“, kuris valdo 34,1 proc. „Conexus Baltic Grid“ akcijų, iki metų pabaigos pasitrauks iš įmonės. Tai BNS neoficialiai patvirtino „Gazprom“ atstovai.
Pasak D.Tučkaus, jeigu „Gazprom“ iki metų pabaigos liks „Conexus Baltic Grid“ akcininku, tai nesukels problemų „Lietuvos energijai“. Iki šiol „Latvijas gaze“ skųsdavosi, kad Inčukalnio saugykla nėra pakankamai užpildyta, tad būtų keista, jeigu „Gazprom“ bandytų trukdyti Lietuvos įmonėms laikyti ten dujas.
Pernai „Latvijas Gaze“ skelbė, kad 2016-2017 metų šildymo sezonui į 2,3 mlrd. kubų saugyklą patalpino 1,53 mlrd. kubų dujų. „Latvijos sistemos operatorius nuolat skundžiasi, kad nepakankamai naudojamasi Inčukalniu, tai aš labai nustebčiau, jei staiga ten neužtektų vietos“, - teigė „Lietuvos energijos“ atstovas.
„Gazprom“ įtakos nebesibaimina
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“, atskyrus dujų tiekimo ir perdavimo veiklas, valdo po 34,1 proc. „Latvijas gaze“ ir „Conexus Baltic Grid“ akcijų. Iki metų pabaigos įstatymai įpareigoja Rusijos įmonę pasitraukti iš perdavimo veiklos - tai yra iš „Conexus Baltic Grid“. O dėl „Latvijas Gaze“ akcijų likimo Rusijos bendrovė gali apsispręsti pati.
„Gazprom“ šiuo metu atlieka nepriklausomą „Latvijas gaze“ akcijų paketo vertinimą. „Gazprom“ atstovai BNS neoficialiai patvirtino, kad įmonė svarsto jį parduoti. Tačiau rinkos dalyviai ir ekspertai nemato grėsmės, jeigu koncernas išliktų vienu „Latvijas gaze“ savininkų.
R.Aboltinis teigia, kad „Gazprom“ sėkmingai slepia savo planus, tačiau net jei „Gazprom“ nesitrauktų iš „Latvijas gaze“, problemų tai nesukeltų. Taip pat, jo nuomone, „Gazprom“ negalės daryti įtakos rinkai, kol bus „Conexus Baltic Grid“ akcininku.
„Reguliatorius ir konkurencijos institucijos turi pasirūpinti sąžiningu žaidimu. Kitu atveju, jei mes sakysime, kad dujų rinkos liberalizavimas vyksta tik dėl „Gazprom“ - tai taip nėra, tai ne vien apie „Gazprom“. Liberalizavimas yra tam, kad turėtume likvidžią, dinamišką dujų rinką, nepriklausomai nuo to, kas yra įmonių savininkai. Jei mes atmesime šį požiūrį, tada mums nereikia ES teisės aktų, jie niekuo mums negali padėti“, - BNS sakė R.Aboltinis.
Jis neatmetė, kad parduodant akcijas, galėtų vykti „Conexus Baltic Grid“ ir „Latvijas gaze“ mainai - akcininkės („Gazprom“, fondas „Marguerite“, Vokietijos „Uniper Ruhrgas International“, „Itera Latvija“) galėtų susikeisti akcijomis, tokiu būdu atsisakant vienos įmonės akcijų ir padidinant dalį kitoje. Tačiau R.Aboltinis tikisi, kad „Gazprom“ apskritai pasitrauks iš „Latvijas gaze“ ir Latvijoje veiks tik kaip dujų tiekėjas.
„Aš tikėčiausi, kad „Gazprom“ pasirodys kaip atskiras prekybininkas, net ne dalis „Latvijas gaze“. Vienas potencialių scenarijų yra, kad „Gazprom“ pasitraukia iš „latvijas gaze“, pastaroji turi sunkumų susitarti su „Gazprom“ kaip tiekėju ir gamintoju dėl galimų dujų kiekių ir ateityje „Latvijas gaze“ išnyks nuo scenos“, - BNS teigė ekspertas.
D.Tučkus taip pat nesibaimina „Gazprom“ įtakos Latvijoje. Pasak jo, jeigu Rusijos koncernas „Latvijas gaze“ imtų taikyti išskirtines sąlygas, tuo susidomėtų europinės institucijos.
„Jeigu tokie dalykai paaiškėtų, tai būtų europinių konkurencijos principų pažeidimas. Tokia grėsmė visada egzistuoja, bet tai nėra toleruojama Europos Sąjungos mastu, ir tikimės, kad visi žais sąžiningai. Jeigu nežais, tai bus prieita prie to, kas buvo anksčiau daroma - pradėti tyrimai ir panašiai. Visi turėtų konkuruoti pagal efektyvumą, jei tiekėjas yra vienintelis, jis neturėtų taikyti diskriminacinių sąlygų“, - BNS sakė D.Tučkus.
Po 34,1 proc. „Latvijas gaze“ ir „Conexus Baltic Grid“ akcijų valdo „Gazprom“, 29,1 proc. – fondas „Marguerite“, 18,3 proc. – Vokietijos koncernas „Uniper Ruhrgas International“, 16 proc. – Rusijos koncerno „Rosneft“ kontroliuojama bendrovė „Itera Latvija“.
R.Švedas: įvyko politinis lūžis
Energetikos ekspertas Romas Švedas didelio dėmesio į įmonių baimes dėl galimų perdavimo tarifų, prieš atsiveriant Latvijos rinkai, nekreipia. Anot jo, ekonominius dalykus įmonės išspręs, o daug svarbiau, kad Baltijos šalyse įvyko „politinis ir kultūrinis lūžis“.
Pasak jo, Latvijos dujų rinkos liberalizavimas reiškia „Gazprom“ dominavimo pabaigą Baltijos valstybėse.
„Visų pirma, reikėtų pabrėžti tokį dalyką, kad iš esmės įvyko politinis ir kultūrinis lūžis, kad visos trys Baltijos šalys sugebėjo išspręsti „Gazprom“ dominavimo klausimą. Ir šiuo atveju Lietuva buvo pirmoji, kuri tai padarė, Latvijoje „Gazprom“ dominavimas buvo didžiausias ir problema, kad jis piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi“, - BNS teigė R.Švedas.
Jo teigimu, nesuprantama, kaip „Gazprom“ galėjo daryti tokią didelę įtaką valstybėse, kurios priklauso ir Europos Sąjungai, ir NATO. Tačiau būtent ši įtaka geriausiai parodė, kaip giliai įsišaknijęs „Gazprom“.
„Dabar, kuomet tai jau įsigalios, įvyks esminis pokytis, bet pirmiausiai - ko mes kartais neįvertiname - įvyko politinis ir emocinis pokytis, kad mes, trys Baltijos šalys atsikratėme „Gazprom“ dominavimo ir monopolio. Ir tai liudija, kad praėjus 12-kai metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO, kaip giliai dar buvo „Gazprom“ šaknys. Mes kartais sakome, o mes Europos Sąjungoje, NATO, bet „Gazprom“ yra Kremliaus valdžios satelitas ir turėjo labai giliai mūsų politiniame ir ekonominiame gyvenime“, - aiškino buvęs energetikos viceministras.
Pasak jo, rinkos liberalizavimas duos naudos SGD terminalui, nes jis galės būti labiau apkrautas. Taip pat atsiras galimybių plėsti mažos apimties SGD rinką: „Tačiau ekonomika yra ekonomika. Kainos pakils aukščiau, žemiau, ekonomika visada susidėlioja, įmonės susitaria, randa sprendimą“.
Lietuva trečiąjį ES energetikos paketą įgyvendino 2014 metais, kai atskyrė dujų tiekimą ir perdavimą, valstybei išpirkus įmonių akcijas iš „Gazprom“ ir Vokietijos „Ruhrgas“. Tuo pat metu tai padarė ir Estija. Latvija paskutinė tarp Baltijos valstybių įgyvendina šį paketą, nes šalis pasinaudojo išimtimi, leidusia jį įgyvendinti vėliau. Viena priežasčių buvo ta, kad pagal 1997 metų Latvijos vyriausybės sutartį su „Latvijas gaze“, pastaroji iki 2017 metų balandžio turėjo teisę būti vienintele dujų tiekėja.
