Tačiau kai kalba pakrypsta apie energetiką, „Gazprom“ ir „Rosatom“ bendradarbiauja daugiau nei bet kada. Rusų „Gazprom“, turinti dujų eksporto monopolį, apsimetinėja normaliu verslu, tačiau pripažįstama, kad tai „dešinioji Kremliaus ranka, rašo EURACTIV.
Informacija, kad ES Komisijos ir „Gazprom“ santykiai yra geri, stebina, bet tuo abejoti neleidžia faktas, jog kovo 13 dieną ES vykdančioji institucija už uždarų durų pasiekė sutarimą su Rusijos monopolininku. Europos Komisijos vykdytas antimonopolinis tyrimas dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje virš ES ir Rusijos santykių tarsi Damoklo kardas kabojo jau nuo 2011 metų. Briuselis įtarė ir vėliau patvirtino, kad kompanija piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi Lietuvos, Estijos, Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos ir Lenkijos šalių rinkose ir pažeidžia ES antimonopolines taisykles.
Tačiau dabar įvykiai pasisuko kita linkme – Komisija sutiko „atleisti“ „Gazprom“ už minėtuosius veiksmus ir priėmė kompanijos pažadus, jog daugiau rytinės ES narės nebus verčiamos elgtis pagal Rusijos interesus. „Gazprom“ pažadėjo, kad minėtosios šalys galės laisvai prekiauti rusiškomis dujomis, o „Gazprom“ jas tieks konkurencinga kaina. Taigi, Lietuvos klientai galės ir eksportuoti dujas į kitas ES dujų rinkas, nesaistomi jokių sutartyse su „Gazprom“ numatytų apribojimų, ir importuoti iš jų. „Gazprom“ įsipareigojo ilgalaikėse sutartyse suteikti Lietuvos klientams galimybę persiderėti dėl dujų kainos, jeigu ji imtų skirtis nuo Vakarų Europos kainų, įskaitant ir dujų biržas.
ES šalis narė Bulgarija, kur „Gazprom“ ir Rusijos ambicijos reiškėsi aiškiausiai, šiuo atveju netgi „laimėjo papildomą prizą“ - Rusijos kompanija sutiko nereikalauti žalos atlyginimo iš partnerių bulgarų už dujotiekio „South Stream“ projekto sustabdymą.
Dabar netgi susidaro įspūdis, jog yra „labai tikėtina“, kad Komisija gali patvirtinti ir „Nord Stream 2“ projektą. Nors dar prieš mėnesį buvo sakoma, kad Rusijos koncerno „Gazprom“ inicijuotas Baltijos jūrą kertančio dujotiekio plėtros projektas „Nord Stream 2“ neatitinka ES tikslų diversifikuoti apsirūpinimą energijos ištekliais. Tokį vertinimą nulėmė ir tai, jog dujotiekis aplenkia Ukrainą bei Centrinės ir Rytų Europos šalis, nesuteikia priėjimo prie naujų tiekimo šaltinių ir reikšmingai neprisideda prie apsirūpinimo dujomis patikimumo bei saugumo.
Šiame kontekste Vokietija atkakliai siekia gauti leidimą dujotiekio projekto tolesniam vykdymui, kuris leistų kompensuoti prarastus megavatus dėl palaipsniui išjungiamų šalies branduolinių reaktorių. Viena stipriausių ES šalių galbūt sutiks ir su branduolinės energijos importavimu iš kaimyninių šalių, tai Komisija palaiko Vengriją ir jos planus dėl „Paks II“ atominės elektrinės.
Šį atominės elektrinės projektą remia ir Prancūzija, nes nacionalinės kompanijos „Areva“ ir „Alstom“ naujajai elektrinei gamina brangiausius ir pažangiausius mechanizmus. Svarbus aspektas – tai daroma bendradarbiaujant su „Rosatom“.
Ir tai taip pat paaiškina, kodėl Komisija nesistengia skatinti įgyvendinti įstatymus, reikalaujančius, kad ES valstybės, turinčios rusiškas atomines elektrines naudotų kurą iš kitų valstybių.
