Lietuva siekia, kad Klaipėdos SGD terminalas gautų 100-150 mln. eurų ES paramos, tačiau tam reikia latvių ir estų pritarimo. Estija pati turi SGD projekto ambicijų ir norėtų gauti ES paramos. Tačiau, kaip sako Lietuvos energetikos ministras, siekiama atversti baltą lapą ir iš naujo pradėti pokalbius su Latvijos ir Estijos kolegomis.
Žygimantas Vaičiūnas BNS teigė, kad pirmadienio susitikime bus tariamasi dėl ilgalaikio dujų tiekimo saugimo užtikrinimo - tai yra bus diskutuojama, kurios šalies projektui prašyti europinių lėšų.
„Bus kalbamasi dėl ilgalaikio dujų tiekimo saugumo užtikrinimo Baltijos šalims ir dėl kaštų požiūriu naudingiausio sprendimo visiems Baltijos šalių vartotojams. Bet konkrečių sprendimų tikrai nebus, tai bus procesas“, - BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Pirmadienį Taline prasidės vadinamasis SGD turas - premjerai Taline aptars terminalų paramos klausimus, o vėliau, planuojama, jie vyks ir į Klaipėdą bei Inčukalnį Latvijoje.
Susitikime bus aptartas ir kitas regioninis energetikos projektas, dėl kurio taip pat esama nesutarimų, - elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa.
„Numatytas 3+1 formatas: trijų Baltijos ministrų pirmininkų ir dalyvaus Lenkijos ministrė pirmininkė. (...) Aišku, apie sinchronizaciją bus kalbama su Baltijos valstybėmis. Manau, kad į finišo tiesiąją mes judame“, - praėjusią savaitę žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Tačiau, nors susitarimas esą jau beveik pasiektas, tiek Estija, tiek Latvija kol kas nepritaria Lietuvos ir Lenkijos planui sinchronizuoti per vieną elektros jungtį „LitPol Link“ - jos siekia, kad būtų pastatyta antroji jungtis, nes kitu atveju reikėtų iš naujo svarstyti galimybę tai daryti per Skandinaviją.
Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybės balandžio viduryje iš esmės sutarė, kad geriausias variantas sinchronizuoti tinklus yra per Lenkiją, o birželį dėl to valstybės ketina pasirašyti supratimo memorandumą. Anot energetikos ministro, būtent BEMIP sutarimas ir turėtų būti aptartas Taline.
„Kadangi balandžio 12 dieną buvo BEMIP susitikimas, dabar premjerų lygiu bus kalbama apie to scenarijaus patvirtinimą“, - teigė Ž.Vaičiūnas.
Tačiau jis tikino, kad jungčių skaičiaus klausimą turėtų įvertinti Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociaciją ENTSO-E, kuri nustatys technines sąlygas.
„Čia turbūt labai aiškiai reikia atskirti ir palikti techninius klausimus technikams. Mes labai aiškiai kalbėjome ir bendra pozicija buvo pakankamai aiški, kad optimalus scenarijus yra sinchronizacija su kontinentine Europa per Lenkiją. Dėl techninių parametrų esame sutarę, kad iki metų pabaigos dėl techninių sąlygų išdavimo iki metų pabaigos turėtume pradėti ENTSO-E studiją. Tai būtų istoriškai pats svarbiausias žingsnis, įgyvendinant sinchronizacijos projektą ir tuomet turėtume konkrečius atsakymus dėl patikimumo, dėl to, kiek reikalingas antras „LitPol Link“, - tikino energetikos ministras.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis - jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.
Latvijai ir Estijai pradėjus abejoti galimybe sinchronizuotis per vieną jungtį, Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ iškėlė idėją antrąją jungtį nutiesti jau po 2025 metų, kai numatyta įgyvendinti projektą ir atsijungti nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.
