„Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.
EK: Lietuvos atliekų deginimo pajėgumai gali būti pertekliniai
EK paskelbtoje Europos Sąjungos aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva turėtų „vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros“, leisiančios sudeginti iki 30 proc. komunalinių atliekų.
„Pastačius dvi papildomas kogeneracines jėgaines, veikiausiai atsirastų komunalinių atliekų deginimo perteklinių pajėgumų. Lietuva planuoja deginti 30 proc. savo komunalinių atliekų“, - teigiama ataskaitoje.
Pasak EK, optimalus deginamų atliekų kiekis turėtų siektų 20-25 proc. komunalinių atliekų, o šį rodiklį viršijantys pajėgumai trukdytų Lietuvai iki 2020 metų pasiekti 50 proc. atliekų perdirbimo rodiklį.
„Komisijos tarnybos mano, kad optimalus deginimo pajėgumas yra 20–25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų“, - nurodoma ataskaitoje. Pastačius jėgaines Vilniuje ir Kaune, kurių bendras pajėgumas siektų apie 360 tūkst. tonų per metus, Lietuvoje iš viso būtų galima sudeginti apie 560 tūkst. tonų atliekų.
N.Rasburskis: EK nevertina pramoninių atliekų
„Lietuvos energijos“ kogeneracinių elektrinių projektų vadovas Nerijus Rasburskis BNS teigia, kad EK ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos, todėl ir skaičiuojama, kad trijų elektrinių deginimo pajėgumai būtų per dideli.
„Europos Komisija vertina tik komunalinių atliekų sektorių, darant prielaidą, kad visos trys jėgainės degins tik komunalines atliekas ir nieko kito“, - BNS sakė N.Rasburskis.
Anot jo, jeigu būtų skaičiuojamos tik komunalinės atliekos, o 2030 metais pavyktų perdirbti 65 proc. jų, tuomet jėgainėms pritrūktų apie 100 tūkst. tonų atliekų per metus.
Tačiau, pasak N.Rasburskio, jau šiuo metu vien „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje sudegina 40 tūkst. tonų pramoninių atliekų, šalyje jau dabar sukaupta daugiau kaip 110 tūkst. tonų vandenvalos įrenginiuose susidarančio dumblo. Taigi, jo vertinimu, net pastačius Vilniaus ir Kauno jėgaines, šalyje liktų 100-200 tūkst. tonų nesudegintų atliekų.
„Įvertinant tai, kad tiek Klaipėdos, tiek ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse gali būti deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramoninės atliekos bei nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas, išnaudojant visų trijų jėgainių deginimo pajėgumus bei pasiekus ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus, 2030 metais siekiant į sąvartynus palaidoti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų, tiek Aplinkos ministerijos, tiek ir
„Lietuvos energijos“ vertinimu pastatyti pajėgumai nebūtų pakankami sudeginti apie 100-200 tūkst. degių atliekų“, - teigė N.Rasburskis. Jo nuomone, ši ataskaita įtakos Kauno kogeneracinės projektui, dėl kurio pastaruoju metu buvo diskutuojama Seimo energetikos komisijoje, neturės.
„Mes susitikimuose su Europos Komisija diskutuodavome ir jie pabrėždavo, kad juos domina tik komunalinių atliekų sektorius. Kauno projektą pozicionuojant kaip komunalinių ir pramoninių atliekų, ką mums leidžia daryti poveikio aplinkai vertinimas, deginimo pajėgumai yra pakankami“, - teigė N.Rasburskis.
Anot jo, 2017 metų pabaigoje turėtų paaiškėti, ar Kauno kogeneracinės jėgainės projektui būtų įmanoma gauti ES paramą, mat tuomet bus aiškūs galutiniai žiedinės ekonomikos direktyvos reikalavimai atliekų perdirbimui ir deginimui. Tačiau gavusi ES paramą, Kauno jėgainė negalėtų deginti pramoninių atliekų, tą galėtų daryti tik Klaipėdos „Fortum“ atliekų jėgainė.
„ES žiedinės ekonomikos direktyva galėtų būti priimta 2017 metų pabaigoje, jeigu būtų pakeisti tikslai žiedinės ekonomikos, tuomet ir Kauno projektui būtų galima aplikuoti ES paramą gauti. (...) Jeigu būtų pakeistas 2030 metų tikslas, kad būtų ne 30 proc. galima deginti, o 40 proc., tuomet ir Kauno projektas pagal EK skaičiavimus būtų reikalingas. Tuomet būtų galima aplikuoti paramos, bet tuomet Lietuvoje pramonines atliekas būtų galima deginti tik Klaipėdoje, nes gavęs paramą negali deginti nei pramoninių atliekų, nei dumblo“, - aiškino N.Rasburskis.
M.Nagevičius: Kauno jėgainės perspektyvos abejotinos
Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas, energetikos ekspertas Martynas Nagevičius abejoja Kauno kogeneracinės jėgainės perspektyvomis. Pasak jo, nėra aišku, ar Lietuvoje 2030 metais tikrai susidarys pakankamai pramoninių atliekų, kad visos jėgainės turėtų darbo, taip pat neaišku, ar Kauno jėgainė būtų konkurencinga.
„Kadangi jie negauna paramos ir tuos 147 mln. eurų investuoja savų lėšų, gaunasi, kad norint padengti investicinius kaštus, reikia šilumos, elektros ir vartų mokesčio pajamų. Iš šilumos Kaune daug neuždirbsi, nes konkurencija didelė, norint nukonkuruoti biokuro katilines reikia šilumą gaminti mažiau nei už 1,6 cento. Elektros pajamos taip pat nedidelės, nes jos kaina Lietuvoje yra žema ir mažai prošvaisčių, kad keisis. Vadinasi, lieka vartų mokestis. Idealiu atveju, jei pakanka atliekų, jis siektų 50-60 eurų už toną, o „Fortum“ Klaipėdoje mokestis yra apie 23 eurus“, - BNS sakė M.Nagevičius.
„Jeigu trečdalio atliekų trūksta ir bus apie 130 tūkst. tonų pramoninių atliekų, tai mokestis turės kilti gal net iki 90 eurų“, - pridūrė jis.
Anot jo, jeigu vartų mokestis už atliekas bus brangus, šalies pramonė sieks mažinti atliekų kiekį.
„Klausimas, ar pramonininkai nepasidarys kūrybiškesni ir mažins atliekų kiekį, kas ir dabar vyksta. Pavyzdžiui, pirmiausia išpjauna medieną, o tik po to ją lakuoja, kad atliekos būtų naudojamos kaip biokuras“, - aiškino M.Nagevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu „Lietuvos energija“ projekto konkurencingumą aiškina tuo, kad kitos įmonės neturės teisės deginti atliekų, tačiau ateityje situacija gali pasikeisti.
„Lietuvos energija“ viską stato ant to, kad teisinė bazė išliks tokia pati ir saugos juos nuo konkurencijos. Bet mes kalbame apie 20 metų laikotarpį, gal ateis į valdžią liberalai ir pasakys, kad turi būti konkurencija ir jeigu savo pinigais norite statyti, prašom“, - teigė M.Nagevičius.
Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę suabejojo Kauno kogeneracinės jėgainės perspektyvomis, mat ji didins konkurenciją Kaune ir gali išstumti nepriklausomus šilumos gamintojus, deginančius biokurą. M.Nagevičius konkurencijos nesureikšmina, tačiau pabrėžia, kad ištekliai naudojami neefektyviai.
„Geriausia šilumą gaminti ten, kur ji duoda didžiausią naudą ir pakeičia dujas, tai Vilniaus projektas šiuo atžvilgiu yra perspektyvus. Konkurencija savaime nėra blogas dalykas ir tai, kad kokie nepriklausomi gamintojai bankrutuos irgi savaime nėra blogis, tačiau problema, kad ištekliai neracionaliai panaudojami“, - teigė jis.
Seimo Energetikos komisija suabejojo Kauno projektu
Seimo Energetikos komisija praėjusią savaitę suabejojo Kauno kogeneracinės jėgainės projektu. Ji konstatavo, kad pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas. Todėl pasiūlė Vyriausybei spręsti dėl galimybės statyti vieną jėgainę - Vilniuje.
Komisija taip pat pasiūlė Vyriausybei atlikti papildomus skaičiavimus ir prognozes dėl degintinų atliekų kiekio iki 2030 metais. taip pat išreiškė susirūpinimą, kad atliekant Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų vertinimą nebuvo taikytas kaštų ir naudos analizės metodas, todėl Vyriausybei ji pasiūlė inicijuoti kogeneracinių jėgainių projektų papildomą ekspertinį vertinimą.
„Lietuvos energija“, ketinanti Vilniuje ir Kaune statyti kogeneracines jėgaines, nesutaria su rinka dėl to, ar 2030 metais jėgainėms pakaks atliekų. Skaičiuojama, kad 2030 metais susidarys kiek daugiau nei 400 tūkst. tonų. Tokiu atveju apie 150 tūkst. tonų metinis pajėgumas trijose - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - kogeneracinėse jėgainėse liktų nepanaudotas.
Tačiau „Lietuvos energija“ skaičiuoja, kad net ir sėkmingai perdirbant pramonines atliekas, 2030 metais jų susidarys apie 200 tūkst. tonų, taigi, jėgainės bus apkrautos. Tokiems skaičiavimams pritaria ir Aplinkos ministerija, tačiau ji pabrėžia, kad pramonines atliekas sunku prognozuoti.
Šiuo metu vyksta apie 147 mln. eurų vertės Kauno jėgainės statybos rangovo ir įrangos pirkimo konkursai. 30 proc. projekto vertės bus finansuojama akcininkų įnašais, 70 proc. - banko paskola. Jėgainę ketinama pastatyti 2019-2020 metais. Skaičiuojama, kad dėl jėgainės statybų Kauno vartotojai per metus sutaupytų 3 mln. eurų už šilumą bei 12 mln. eurų už atliekų tvarkymą.
Autorius: Artūras Ketlerius
