Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia. Vis dar teigiama, kad ši elektrinė nesaugi ir turi būti siekiama užkirsti kelią jos iškilimui.
„Negalime daryti jokių nuolaidų ir leisti nesaugiai elektrinei atsirasti Lietuvos kaimynystėje, toliau sieksime, kad to nebūtų“, – komentuoja M. Dubauskas.
Tikimasi, kad panaikinus sankcijas, dialogas su Baltarusija vystysis efektyviau ir AE klausimą pavyks perkelti į tarptautinę erdvę. Vis dėlto, nenumatyta atskira šio klausimo diskusija su kitą savaitę Lietuvoje viešinčių Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi.
„Iš kalbos gal išeis. Ką kalbės su valstybės vadovais: prezidente ir premjeru, negalėčiau atsakyti. Su energetikos ministru tai, žinoma, bus pristatomi įgyvendinti strateginiai projekta ir apsilankymas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale, aptariamos jo galimybės, kaip jis užtikrina energetinį saugumą regione“, – sako M. Dubauskas.
Astravo AE klausimas perkeliamas į tarptautinę erdvę
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakoja, kad kelti reikalavimus dėl Astravo AE statybų sustabdymo nebuvo galima, nes įvestos sankcijos nesusijusios su elektrine.
„Kai kas painiojasi manydami, kad prieštaravimas galėtų blokuoti tą sankcijų atšaukimą. Reikėjo konsensuso, jo nebuvo, nes buvo apie 10 šalių, šiuo atveju užtektų ir 1, kurios labai aiškiai pasisakė prieš sankcijų pratęsimą. Visa tai įvertinus reikėjo koncentruotis į tai, kad į mūsų priimamą dokumentą būtų įtraukta tai ko anksčiau nebuvo, ypač reikalavimus, kad Baltarusija bendradarbiautų su tarptautinėmis branduolinės energetikos saugos organizacijomis. To dokumente nėra, bet susitikimo metu kalbėjau su pirmuoju EK viceprezidentu Fransu Timmermansu ir EK pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini ir tie klausimai dialoge su Baltarusija turi būti atspindėti“, – teigia L. Linkevičius.
Tačiau buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sankcijų nutraukimą vertina labai neigiamai. Jis įsitikinęs, kad visuomet yra būtinybė kalbėti apie pavojų Lietuvos gyventojų saugumui ir naudoti kiekvieną galimybę. Anot jo, EK labai kreipia dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos nuomonę ir Lietuva turėjo aiškiai pasakyti, kad šis režimas elgiasi ne europietiškai ir neina į jokį kontaktą, tiesiog stato mums atominę bombą.
„Tokiu atveju, net jei ir būtų nubalsuota prieš sankcijų pratęsimą, dauguma europiečių nežinančių situacijos, būtų sužinoję kas vyksta šalia Lietuvos. Būtume lengviau konsolidavę tarptautinę paramą Lietuvos pastangoms sustabdyti šitą pavojingą projektą. Dabar praleista proga. O, kad sako, jog ne tuo pagrindu sankcijos, tai iš vis juokinga. Specialiame Jungtinių Tautų organizacijos pranešime Miklosas Haraszti pažymėjo, kad jokių, nors ir mažiausių, teisinių poslinkių žmonių teisių ir demokratijos srityje nėra“, – sako A. Ažubalis.
Pasak pašnekovo, gal sankcijų nutraukimu siekiama paeksperimentuoti Baltarusijos demokratiniu režimu, tačiau jis baigsis tuo, kad Baltarusijos demokratinė opozicija bus dar labiau nustumta į šoną, o autokratas įsitvirtins. „Pinigėliai dabar senka, nes Rusija nebesugeba finansuoti šito režimo, nes užsiėmusi su Sirija ir Ukraina, o mes atsuksime čiaupus iš Europos rekonstrukcinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų institucijų“, – mano A. Ažubalis.
Jog kalba tikrai nebaigta ir šią mums opią problemą stengiamasi perkelti į tarptautinę aplinką, užtikrina užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. Kadangi dabar dialogas vyksta konstruktyviau, jis tiki, kad Lietuvai pavyks įtikinti šį projektą sustabdyti.
„Juk baltarusiai patys nenori statyti bombos savo teritorijoje, tą suprantame, tik gal ambicijos neleidžia paisyti europinių standartų, pasidaryti atsparumo (stress) testų, ko mes reikalaujame, kad būtų pagal ES standartus. Manau galėsim įtikinti, kad jie galėtų pašalinti tas abejones ar bent jau sumažinti. Manu pasieksim, kad ir ES lygmenyje tai bus keliama kaip vienas prioritetinių klausimų“, – mano L. Linkevičius.
Jis pasakoja, kad paprastai į bendruosius dokumentus nėra įtraukiama dvišalė problematika, tačiau pavyko įrodyti, kad šis atvejis – regiono ir visos ES problema, todėl tai įrašyta į bendrą ES dokumentą.
A. Ažubalis mano, kad vien atkreipti dėmesį negana, nes galima atkreipti, bet vis tiek nesiimti jokių priemonių. Jo teigimu, reikėjo sankcijų pratęsimą grįsti tuo, kad šis režimas kartu su Rusija lipdo provokacinį ir pavojingą atominį projektą ne tik Lietuvai, tuomet visi būtų suklusę.
„Aš manau, kad reikėtų sušaukti valstybės gynybos tarybą ir labai rimtai aptarti ką daryti Astravo AE klausimu. Antra, svarbu, kad visos pagrindinės partijos Lietuvoje net ir prieš rinkimus pasiektų bendrą susitarimą, kuriame aiškiai pasakytų, kad Lietuva niekada ir jokiom sąlygom nepirks elektros energijos iš šitos elektrinės ir neleis jai cirkuliuoti Lietuvos laidais“, – vardina A. Ažubalis.
Buvęs užsienio reikalų ministras vertina, kad EK pirmininko pavaduotojo M. Šefčovičiaus pasisakymas, jog elektros energijos importo iš branduolinių elektrinių uždraudimas nebūtų veiksmingas svertas siekiant įgyvendinti aukštesnio lygio branduolinės saugos standartus branduolinėse elektrinėse už ES ribų, yra netinkamas, nes šis žmogus nesusipažinęs su mūsų padėtimi.
„Mes gi daug girdime įvairių pareiškimų ir matėme krūvą komisarų. (..) Ką kalbėti, kai koks komisaras, kuris nežino situacijos, kalba tokius keistus dalykus. Štai kodėl po tokių pareiškimų ir auga euroskepticizmas Europoje dėl Briuselio ir šitos biurokratijos“, – mano A. Ažubalis.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pritaria A. Ažubalio nuomone, jog turjo būti teikiami siūlymai dėl projekto stabdymo prieš sankcijų panaikinimą. O tokius siūlymus, kaip kurti mūsų regioną, zoną be branduolinės energetikos, taip tuo pačiu deklaruojant savo apsisprendimą dėl Visagino AE atsisakymo, vertina ne vienareikšmiškai.
„Aš pasakyčiau taip, kad saugumas yra svarbiau visko. Vyriausybė laukia atsakymų iš latvių ir estų, tai visų pirma reikia dar kartą atsiklausti Lietuvos piliečių dėl Visagino AE. O antra, saugumo lygis Visagino AE ir Astravo AE yra skirtingas. Astravo AE yra nepriimtina, nes statoma geopolitinių tikslų pagrindu išnaudoti ekonominės energetikos sistemą ir eksportuoti į ES, be to, neatitinka saugumo reikalavimų. Nors atmesti, kad regionas būtų be branduolinės energetikos aš irgi negalėčiau, bet čia turi būti atsiklausiama visuomenės“, – komentuoja A. Sekmokas.
Ar sankcijų panaikinimas turės ekonominę naudą?
Lietuva net ir įvedus sankcijas išlaikė glaudų prekybos ryšį su Baltarusija. Dažnai girdima, kad tai, svarbus mūsų eksporto partneris.
„Tame galime įžiūrėti ir tam tikrą naudą, jei žiūrėsime ekonomiškai. Jei dabar labiau bendrausim su Baltarusija, daugiau prekiausim, tai baltarusiams taps labai svarbi Lietuvos partnerystė. Bet tikrai noriu pabrėžti, kad niekas neprekiaus vertybėmis, nemažins reikalavimų. Jau vyksta dialogas žmogaus teisų srityje, ko anksčiau nebuvo, fiksuojam tendencijas, kurios yra teigiamos, bet ir pabrėžiam tai, kas mūsų požiūriu neatitinka tų bendravimo normų. Norime suteikti galimybę Baltarusijai negrįžti prie to kas buvo, nepradėti represijų, bet tęsti demokratizacijos kryptį. (...)Tai sunku dabar pasakyti, ar tai duos rezultatą, ar tai pasiteisins, bet yra tokia galimybė ir reikia ją išnaudoti“, – įsitikinęs L. Linkevičius.
A. Ažubalis mano, kad negalima kalbėti apie ekonominę naudą, kai yra žymiai didesnė grėsmė.
„Ant svarstyklių galima padėti 12,5 tonų krovinių, kuriuos Baltarusija teikia Klaipėdos uostui ir visos valstybės saugumą branduolinio monstro pavėsyje. Blaivaus proto žmonės iš karto pasakytų, geriau uždirbsim mažiau pinigų iš šito režimo, bet gal padarysim tam tikras pastangas kad šis projektas, pavojingas Lietuvos gyvybingumui būtų sustabdytas“, – sako A. Ažubalis.
Sankcijos Baltarusijai buvo įvestos 2012 metais. ES įvedė sankcijas, reaguodama į šiurkštų antivyriausybinių akcijų po prezidento rinkimų 2010 m. gruodį malšinimą bei kitus žmogaus teisių pažeidimus: žiniasklaidos žodžio laisvės ribojimus, politinius kalinius.
Astravo atominė elektrinė – statoma 2 blokų (2400 megavatų) branduolinė jėgainė Baltarusijoje, netoli Mikailiškių, Astravo rajone. 2011 m. spalio mėn. sutartį dėl statybos sudarė Rusijos valstybinei bendrovei „Rosatom“ priklausanti uždaroji akcinė bendrovė „Atomstrojeksport“ ir Baltarusijos valstybės įmonė „Atominės elektrinės statybos direkcija“.
2016 m. pirmasis elektrinės blokas turėtų pradėti darbą. Iki 2018 metų tikimasi pastatyti jėgainę.
