„Man nieko nėra žinoma, kad Lietuva derėtųsi dėl tos energijos. Būtent mes ir Lenkija bendromis pastangomis neparemdami šio projekto ir sustabdėme jį, nes nebuvo numatyta elektros linijų plėtra nei į Lenkiją, nei į Lietuvą. Lygiai kaip ir Astravo atveju, Lietuva tikrai neplanuoja tos elektros pirkti. Mes kaip tik turime planą kaip riboti tos elektros patekimą į mūsų rinką“, - BNS sakė R.Masiulis.
Ministro žiniomis, Lenkijos pozicija taip pat nepakito ir šalis taip pat neketina pirkti Karaliaučiaus jėgainėje pagamintos elektros energijos.
Koncerno „Rosenergoatom“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Antipovas praėjusį penktadienį pareiškė, kad Rusija svarsto galimybes atnaujinti daugiau nei prieš trejus metus sustabdytas Baltijos AE statybas Karaliaučiuje. Anot jo, galimybėmis pirkti elektrą iš šios branduolinės jėgainės domisi Lenkija ir Baltijos valstybės.
S.Antipovo žodžiais, dėl politinių faktorių įtakos elektros tiekimas į šias šalis labiau tikėtinas per tarpininkus. Branduolinės jėgainės Kaliningrado srityje statyba buvo sustabdyta 2013 metų gegužę, atlikus kiek daugiau nei penktadalį projekte numatytų darbų.
Lietuva neketina pirkti ir Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomoje Astravo AE pagamintos elektros. Birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį 2018 metais, kai planuojama pastatyti pirmąjį Astravo AE bloką, jos gaminamos elektros importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas bus per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną.
