Programos projekte numatoma vėjo jėgainių instaliuotą galią Lietuvoje, be šiuo metu suplanuotų 500 megavatų (MW), padidinti dar iki 250 MW. Tokiu atveju bendra vėjo jėgainių galia sausumoje padidėtų iki pusantro karto.
Energetikos ministerija siūlo ir toliau remti vėjo energetikos plėtotojus, tačiau siekiama, kad ši parama nedarytų įtakos visiems elektros vartotojams bei nedidintų elektros tarifo. Vėjo elektrinių plėtra sausumoje būtų skatinama per paramą investicijoms į vėjo jėgainių parkus. Tam galėtų būti skiriama Energetikos ministerijos administruojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, įgyvendinus jau suplanuotas priemones ir peržiūrėjus 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą. Būtent po programos peržiūros paaiškės, kiek tiksliai lėšų galėtų būti skirta investicijoms į vėjo elektrines.
„Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra šiuo metu yra prioritetinis klausimas beveik visame pasaulyje. Suprantame šio klausimo svarbą ir pritariame AEI plėtrai. Jei būtų galimybė paremti investicijas iš ES struktūrinių fondų, palengvintume sąlygas vėjo energetikos plėtotojams, tačiau taip pat nedidintume elektros tarifo vartotojams“, - pabrėžė energetikos ministras Rokas Masiulis.
Gavę ES paramą investicijoms, vėjo jėgainių parkų plėtotojai turėtų veikti rinkos sąlygomis. Iki šiol vėjo energetika buvo remiama 12 metų garantuojant tarifą, už kurį superkama pagaminta elektra. Už tai moka visi elektros vartotojai, nes parama atsinaujinančiai energetikai finansuojama iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. VIAP yra įtrauktas į galutinę elektros kainą. Šiemet elektros gamybai iš AEI ir balansavimui iš VIAP biudžeto numatyta skirti apie 63,7 mln. eurų.
Energetikos ministerijos parengti siūlymai dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros turėtų atsispindėti ir šiuo metu atnaujinamoje Nacionalinėje energetikos strategijoje.
