energetika

Dažname mieste šiluma, palyginti su rugsėju, kainavo brangiau. Ir brangimas tęsiasi toliau. Šilumininkai praneša, kad dažname mieste lapkritį šiluma kainuos dar daugiau. Ir ne todėl, kad šąlant orams jos reikės daugiau, jie tiesiog brangina pačią šilumą. Energetikos ministras šio brangimo matyti nenori ir ragina lyginti kainas su pernykštėmis. Na, o energetikai ragina šį sezoną pasiruošti kainų svyravimams ir prognozuoja, kad šiluma brangs iki piko sausį.

Laidoje „Pasikalbėkim“ – akredituota hipnoterapeutė, keturių vaikų mama Vilma Elatroush. Iš nedidelio Lietuvos miestelio kilusi moteris jau ne vienerius metus gyvena Švedijoje, į kurią išvyko po nelengvų skyrybų. Ten įvyko pokyčiai ne tik Vilmos asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime.  Ilgus metus dirbusi, kaip pati sako, biurokratinį darbą, ji nusprendė sukti į hipnoterapiją. Šiandien šį metodą yra išbandžiusi ir ne viena garsi Lietuvos moteris.

Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų debatuose kilo ginčas dėl energetikos strategijos Lietuvoje. Keletas politikų akcentavo, kad Lietuva pastaraisiais metais pati pasigamina vis daugiau elektros energijos ir ateityje netgi taps eksportuotoja, tuo tarpu kiti atkreipė dėmesį į strategiškai svarbių įmonių valdymą.

Lapkričio viduryje planuojant skelbti antrąjį strateginio objekto Baltijos jūroje – vėjo jėgainių parko – konkursą, galimybes jame dalyvauti svarsto ir pirmąjį aukcioną laimėjusi valstybės energetikos įmonių grupė „Ignitis“, sako jos valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas. Visgi, pasak bendrovės vadovo, galutinis sprendimas bus priimtas patvirtinus konkurso sąlygas. „Mūsų galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip atrodys sąlygos, kai bus paskelbtos.

Iki 2040 metų Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją turėtų sujungti 2,5 tūkst. kilometrų ilgio žaliojo vandenilio koridorius, kuriuo kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų šio kuro. Tai rodo Šiaurės ir Baltijos šalių dujų perdavimo sistemos operatorių baigta išankstinė tokio koridoriaus galimybių studija, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.

Ketvirtadienį Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime, atidarytas didžiausias Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkas „VMG Technics R&D Park“. Pranešama, kad 30 mln. eurų vertės parke bus kuriami ir diegiami inovatyviausi robotikos, automatikos, dirbtinio intelekto ir kiti technologiniai sprendimai, skirti Baltijos, Skandinavijos, JAV, Japonijos, Australijos bei kitų šalių pramonės lyderiams.

Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius metus mūsų klimatas rekordiškai šyla. Pagrindinė to priežastis – žmogaus veikla. Dėl to vyksta globalinis atšilimas. Tačiau šiandien žmonija, o ypač ES, stengiasi imtis veiksmų, kurie jau prasidėjusius klimato pokyčių procesus sustabdytų. Vienas iš jų – žalioji energetika. Tačiau ar ji išties yra veiksminga? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta. Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet. „Nenorima atlyginti už tas proskynas.

Ukrainos vyriausybė priėmė sprendimą atleisti iš pareigų energetikos ministro pavaduotoją Oleksandrą Cheilą. Tai „Telegram“ kanale pranešė nuolatinis ministrų kabineto atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melnyčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Ukrainos ministrų kabinetas atleido Oleksandrą Cheilą iš Ukrainos energetikos ministro pavaduotojo pareigų“, – parašė jis. Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos pareigūnai sulaikė energetikos viceministrą imant 500 tūkst. dolerių kyšį.

Strateginius Europos energetikos ir pramonės infrastruktūros statybų projektus vykdančiai bendrovei „MT Group“ vadovauti paskirtas Mindaugas Zakaras. „Grįžtu prie aktyvaus bendrovės valdymo su aiškia strategija, kaip „MT Group“ sieks įsitvirtinti sparčiai besivystančioje atsinaujinančios energetikos rinkoje, kur ypač auga biodujų, vandenilio energetikos bei anglies dvideginio surinkimo sprendimų poreikis“, – pranešime cituojamas naujasis „MT Group“ vadovas M. Zakaras.

Energetikos ekspertas, prof. Vidmantas Jankauskas sako besitikintis, kad prieš savaitę įvykusios audros pamokos bus išmoktos ir ateityje padarytos klaidos nesikartos. Jo teigimu, tai, jog audra palietė visą Lietuvą, įskaitant Vilnių, neabejotinai atkreips politikų ir institucijų dėmesį į problemas.

Energetikos ministras per audras elektros netekusiems gyventojams siūlo įsigyti brangius generatorius, kurių naudą ilgalaikėje perspektyvoje ekspertai kritikuoja. O kai kurie gyventojai vis dar gyvena be elektros ir laukia kompensacijos. Vidutinis vartotojas už gyvenimą be elektros ilgiau nei 3 paras gali tikėtis viso labo 60 eurų kompensacijos.

Ypač karštai vasarai išauginus elektros energijos poreikį ir nulėmus svyravimus, „Enefit“ ekspertas Valdemar Fiodorvičius neabejoja – stabilumu elektros rinka nepasižymės ir artimiausiais mėnesiais. Todėl, anot jo, dabar būtų palankiausias metas fiksuoti elektros kainą ir taip apsidrausti nuo jos šuolių. Pirmąjį šių metų vasaros mėnesį „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina su PVM buvo 0,79 ct/kWh, aukščiausia siekė 40,49 ct/kWh, o mėnesio vidurkis – 11,09 ct/kWh.

Lietuva iki 2024 m. žiemos Ukrainai perduos Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės (TE-3) ir kitų energetikos infrastruktūros objektų įrangos, kurių vertė siekia 50 mln. eurų, praneša energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, ši įranga padės atkurti sugriautą Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Lietuva yra vienintelė šalis, turinti tokią įrangą, tinkančią Ukrainos elektrinėms.

Atsinaujinančią energiją naudojančių elektrinių galia Lietuvoje praėjusiais metais sparčiai didėjo: baigiantis 2023-iesiems, vėjo jėgainių galia viršijo 1 200 MW, o saulės – 1 000 MW. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pagal vėjo elektrinių įrengtąją galią pernai pirmavo Vakarų Lietuvos savivaldybės. Išsiskyrė Telšių rajono savivaldybė. Joje vėjo elektrinių įrengtoji galia siekė 204 MW.  Taip pat neatsiliko ir Akmenės bei Šilutės rajonų savivaldybės.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc. ir pirmą kartą nuo metų pradžios viršijo 100 Eur/MWh ribą, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, dyzelinas šalyje per savaitę pabrango 0,5 proc., benzinas – 0,1 proc., Brent nafta atpigo 1,8 proc., TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 2,3 proc., o biokuras praėjusią savaitę kainavo 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Viceministrė Inga Žilienė pirmadienį Vengrijoje su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars energetikos sistemos dekarbonizaciją. Budapešte rengiamose neformalaus ES Energetikos tarybos posėdžio diskusijose bus aptartas geoterminės energijos vaidmuo, energetikos politikos įgyvendinimas iki 2030 metų ir nacionalinių energetikos ir klimato planų svarba, energetikos sektoriaus indėlis į naują konkurencingumo susitarimą. Įprastai tokiuose renginiuose dalyvaujama ministrų lygiu.

Vyriausybė siūlo tikslinti duomenis, kuriuos apie savo veiklą turėtų pateikti atsinaujinančių energijos išteklių bendrijų (AEIB) statusą norinčios įgyti ne pelno siekiančios organizacijos. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė šį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą įgyvendinantį nutarimą, kuris numato tikslesnį leidimų išdavimą AEIB norinčioms tapti organizacijoms.

Latvijos valstybinė energetikos grupė „Latvenergo“, užsienio rinkose, įskaitant Lietuvą, naudojanti „Elektrum“ prekės ženklą, 2024-aisiais yra numačiusi 460 mln. eurų investicijas. Anot jos pranešimo, beveik trečdalis investicijų (150 mln. eurų) bus nukreipta į elektros skirstomuosius tinklus.  Kita pagrindinė investicijų sritis – valdomų elektros gamybos aktyvų – hidroelektrinių ir kogeneracinių jėgainių – priežiūra, tobulinimas ir pertvarkymas. Tam numatyta skirti 70 mln. eurų.

Antradienį sostinėje vyks Finansų ministerijos ir Europos Komisijos (EK) organizuojama metinė „Naujos kartos Lietuva“ plano konferencija. Jos programoje numatomos diskusijos apie paramą verslams ir žaliąją pertvarką bei energetinio saugumo skatinimą Lietuvoje.

Energetikos, krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministerijų vadovai sutarė iki rugpjūčio parengti planus, numatančius sustiprintą šalies kritinės infrastruktūros, įskaitant energetikos objektus, apsaugą.   „Ta pilka zona, kuomet yra įmanomos įvairios hibridinės, nekonvencinės atakos, ir matome, kad visoje Europoje ir specialiosios tarnybos, ir infrastruktūra yra ruošiama tokiems dalykams.

Keturiose Balkanų šalyse nutrūko elektros energijos tiekimas, praneša žiniasklaida. Elektros energijos tiekimas nutrūko beveik visur Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, Albanijoje ir kai kur Kroatijoje.  Juodkalnijos leidinys „Vijesti“, remdamasis vietos elektros tinklų operatoriaus duomenimis, penktadienį perpiet pranešė, kad beveik visose šalies gyvenvietėse dingo elektra.  Leidinyje taip pat teigiama, kad didelė kaimyninės Albanijos dalis liko be elektros.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė – it rakštis Kremliui. Rusų propagandistai nenuilsdami deda į šuns dienas mūsų šalies sprendimus atsisakyti rusiškos energijos. Pastaruoju metu taikinyje būsimas atsijungimas nuo vadinamojo BRELL žiedo – vienos elektros tiekimo sistemos, kurioje yra Baltijos šalys, Rusija ir Baltarusija, o pagrindiniai valdymo pultai Maskvoje.

Po masyvių Rusijos atakų Ukrainos energetikos įmonė „Ukrenerho“ paskelbė, kad nuo pirmadienio visą savaitę daug kur bus atjungiama elektra. Deficitas energetikos sistemoje bus didesnis nei praėjusią savaitę, per Ukrainos televiziją sakė įmonės vadovas Volodymyras Kudryckis. Dėl stygiaus elektros atjungimų bus visą dieną – ypač rytais ir vakaro valandomis. Elektros atjungimo priežastys esą yra įvairios.

Naktį į šeštadienį Rusijos kariuomenė atakavo energetikos objektus penkiose Ukrainos srityse. Tai pranešė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Priešas vėl apšaudo Ukrainos energetiką“, – rašoma pranešime. Pasak ministro, buvo atakuojami energetikos objektai Zaporižios, Dnipropetrovsko, Donecko, Kirovohrado ir Ivano Frankivsko srityse. Padariniai tikslinami. Energetikai juos jau šalina.

Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės (NENS) strategijos redakciją, kuria numatoma iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia bei visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe. Kad strategiją galima būtų pradėti įgyvendinti, ją palaikyti dar turės parlamentas.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės (NENS) strategijos redakciją, kuria numatoma iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia bei visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe. Anot projektą parengusios Energetikos ministerijos, strategija padeda užtikrinti, kad iki 2050 metų Lietuva galėtų ne tik iš vietinių atsinaujinančios energijos šaltinių pagaminta elektra padengti visus šalies poreikius, tačiau ir tapti elektros eksportuotoja.

Energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad beveik dešimtadaliu mažės visuomeninė elektros kaina. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai savo kainų mažinti nežada. Piginti dujų reguliuotojas tvirtina taip pat neturįs galimybių. O žmonės džiaugiasi pasirinkę garantinį tiekimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Valentina – garantinio elektros tiekimo klientė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, šilumos kaina Lietuvoje vidutiniškai sumažėjo 17,5 proc, o tolimesnis mažėjimas numatomas ir šiemet.Reguliuotojo teigimu, gamtinių dujų kainos turėtų laikytis panašiame lygyje ir siekti 30 eurų už megavatvalandę. Visuomeninė elektros kaina, VERT skaičiavimais, nuo liepos mažės 8–12 proc. Ketvirtadienį tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ paskelbė, kad šiluma šiuo šildymo sezonu buvo 16 proc.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Energetikos ministerijos inicijuotam nutarimo projektui dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo kaip ypatingos valstybinės svarbos. Už projektą po svarstymo balsavo 93, susilaikė – 5, prieš 1 parlamentaras.

Kandidatai į prezidentus sako, kad dabartinė situacija elektros rinkoje, kuomet didžiausią elektros rinkos dalį be didesnės konkurencijos turi nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“, yra neraminanti. Jų teigimu, konkurencijos nebuvimas gali lemti oligopolinę arba monopolinę situaciją energetikos rinkoje, o kai kurie siūlo „Ignitį“ ir nacionalizuoti. Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė teigia, kad jau šiuo metu esanti padėtis prilygintina oligopolijai.

Rusams apšaudžius energetikos infrastruktūrą, su Rusija besiribojančiose Ukrainos Sumų ir Charkivo srityse naktį kilo elektros tiekimo pertrūkiai, pirmadienį pranešė Ukrainos energetikos ministerija. „Naktį priešas apšaudė energetikos infrastruktūrą Sumų srityje. Daugiau nei 400 000 namų ūkių Sumuose ir kituose srities miestuose bei kaimuose buvo atkirsti nuo elektros tiekimo“, – pažymėjo ministerija.

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo Lietuvai antrojo šimtmečio ketvirčio energetikos plėtros strategiją. Ragina atsisakyti naftos bei dujų ir ne tik plėsti saulės ir vėjo elektrines, bet ir statyti branduolinius reaktorius, gaminti vandenilį. Ministras žada, kad Lietuva pasigamins net per daug elektros negu mums reikės, ir ji esą bus pigesnė negu dabar.

Baltijos jūros šalys planuoja jūroje plėsti atsinaujinančią energetiką. Vilniuje susirinkę šalių vyriausybių atstovai, atsakingi už energetiką, tarėsi, kaip teks saugoti statomus vėjo parkus nuo kibernetinių ir galimų karinių atakų. Politikai jau svarsto įdarbinti NATO šalių kariuomenes.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Už 30 kilometrų priešais Palangos tiltą jūroje, energetikos ministras viliasi, kad jau po 5 metų stovės vėjo jėgainės ir gamins Lietuvai švarią elektrą.

Vilniuje ketvirtadienį prasideda Trijų jūrų viršūnių susitikimas, kurio metu šio regiono lyderiai diskutuos apie santykių plėtrą transporto, energetikos, kibernetinio saugumo srityse. Lietuvoje lankysis delegacijos iš 25 šalių, tarp jų – 10 valstybių vadovai, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių prezidentus.

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka sako, kad situacija energetikos sektoriuje yra sudėtinga po Rusijos smūgių šalies energetikos objektams, todėl Ukrainai reikia daugiau oro gynybos pajėgumų, kad apsaugotų savo energetinius išteklius nuo Rusijos raketų atakų ir išvengtų elektros energijos tiekimo nutraukimo vasarą.

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenko susitiko su JAV ambasadore Ukrainoje Bridget Brink, kad aptartų nuo paskutinių rusų atakų nukentėjusios Ukrainos energetikos infrastruktūros poreikius, pranešė Ukrainos energetikos ministerijos spaudos tarnyba. G. Galuščenko supažindino B. Brink su energetikos sektoriuje esančia padėtimi ir rusų atakų pasekmėmis. „Mums pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau priešas tęsia savo atakas ir be kita ko, puola ir mūsų pastotes“, – sakė G. Galuščenko.

Energetikos ministerijai numačius Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių vystymo tikslus, ministras Dainius Kreivys sako, kad, visą reikalingą elektros energiją gaminant šalies viduje, būtų užtikrintas kainų stabilumas gyventojams.

Energetikos ministerijos siūloma galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius yra tik vienas iš būdų ateityje užtikrinti stabilią elektros gamybą, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius.  „Energetikos ministerija kalba apie stabilios generacijos poreikį ir nesako, kad tai būtinai bus branduolinė energetika. Branduolinė energetika yra viena iš opcijų, nes kitų opcijų šiandien nėra.

Stiprinant energetinį savarankiškumą juridiniai asmenys, ūkininkai ir bendrijos nuo ketvirtadienio galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą iki 500 kWh talpos individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Tam, pasak Energetikos ministerijos, planuojama skirti 3,2 mln. eurų.

Vyriausybė paruošė naują paramos paketą saulės bei vėjo elektrinėms ir gyventojus vilioja nemokama elektra. Beveik milijardą eurų lengvatinių paskolų vyriausybė žada išdalinti verslui ir savivaldybėms, žaliosios energetikos projektams. Tiesa, savivaldybių įstaigos, norinčios savo saulės ar vėjo elektrinių, trečdalį jose pagamintos elektros turės skirti nepasiturintiems gyventojams.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino energetikos sistemos sinchronizacijos plano patikslinimus, kuriuose nustatomas siekis, kad Lietuvos energetikos sistema būtų parengta jungtis su Europos tinklais iki 2024 m. pabaigos.

Elektros rinkos reguliuotojas ragina elektros tiekėjus grąžinti iš gyventojų ir įmonių surinktas baudas už sutarčių nutraukimą. Tačiau ne visi tiekėjai rengiasi tai daryti. Štai vienas elektros pardavėjas jau laukia klientų skundų, kuriuos žada patenkinti. Kiti grąžinti pinigų kategoriškai nesutinka ir iš klientų surinktas baudas pasiryžę laikyti, nebent grąžinti privers teismai.

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo į nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių sąrašą įtraukti dar du energetikos objektus. Jei Vyriausybė pritars, į jį bus įrašytas keturių 200 megavatų (MW) bendros galios elektros energijos kaupiklių valdymo centras, esantis Vilniuje, Ozo gatvėje, ir 330 kV įtampos elektros perdavimo linija Mūša–Panevėžys.  Be to, sąraše patikslinta po rekonstrukcijos pasikeitusi kai kurių įrenginių vieta arba jų pavadinimai.

Lietuvai siekiant vystyti žaliojo vandenilio gamybą Energetikos ministerija, pasitarusi su šios rinkos dalyviais bei institucijomis, siūlo kelis kartus padidinti pernai pasiūlytą jo gamybos ateityje mastą.    Dabar skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Dėl neįprastai šalto sausio mėnesio gyventojai už centrinį šildymą mokės penktadaliu daugiau nei pernai metų sausį. Sostinėje senuose daugiabučiuose už 50 kvadratinių metrų butą reikės vidutiniškai sumokėti 112 eurų. O dujomis namus šildantiems gyventojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba žada mažinti tarifus. Sostinės gyventojai, kurie naudojasi centriniu šildymu, jau gauna sąskaitas už sausį.

Pajūryje, netoli Gargždų, veikti pradeda energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ įrengtas „Bičiulystės“ saulės parkas. Tai iki šiol stambiausias įmonės įgyvendintas saulės energetikos projektas, kurio galingumas siekia 13 megavatų (MW). Tokio galingumo saulės parko, kuris generuoja elektros energiją nutolusiems vartotojams, Lietuvoje dar nebuvo. Žaliąją energiją gaminantis, beveik 10 mln. eurų vertės saulės parkas iškilo 20 hektarų teritorijoje.

Penktadienį Vilniuje vykstančiame Lietuvos atsinaujinančios energetikos kongrese „Litres“ šalies energetikos institucijų, verslo atstovai bei ekspertai aptars Lietuvos energetikos aktualijas bei ateities perspektyvas.  Konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie projektų vystymą, finansavimą, plečiantis energijos kaupimo įrenginių sistemai bei siekiant užtikrinti tinklo stabilumą aktualų energetikos tinklų atnaujinimą.