energetika

Energetikos ministerijai numačius Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių vystymo tikslus, ministras Dainius Kreivys sako, kad, visą reikalingą elektros energiją gaminant šalies viduje, būtų užtikrintas kainų stabilumas gyventojams.

Energetikos ministerijos siūloma galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius yra tik vienas iš būdų ateityje užtikrinti stabilią elektros gamybą, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius.  „Energetikos ministerija kalba apie stabilios generacijos poreikį ir nesako, kad tai būtinai bus branduolinė energetika. Branduolinė energetika yra viena iš opcijų, nes kitų opcijų šiandien nėra.

Stiprinant energetinį savarankiškumą juridiniai asmenys, ūkininkai ir bendrijos nuo ketvirtadienio galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą iki 500 kWh talpos individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Tam, pasak Energetikos ministerijos, planuojama skirti 3,2 mln. eurų.

Vyriausybė paruošė naują paramos paketą saulės bei vėjo elektrinėms ir gyventojus vilioja nemokama elektra. Beveik milijardą eurų lengvatinių paskolų vyriausybė žada išdalinti verslui ir savivaldybėms, žaliosios energetikos projektams. Tiesa, savivaldybių įstaigos, norinčios savo saulės ar vėjo elektrinių, trečdalį jose pagamintos elektros turės skirti nepasiturintiems gyventojams.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino energetikos sistemos sinchronizacijos plano patikslinimus, kuriuose nustatomas siekis, kad Lietuvos energetikos sistema būtų parengta jungtis su Europos tinklais iki 2024 m. pabaigos.

Elektros rinkos reguliuotojas ragina elektros tiekėjus grąžinti iš gyventojų ir įmonių surinktas baudas už sutarčių nutraukimą. Tačiau ne visi tiekėjai rengiasi tai daryti. Štai vienas elektros pardavėjas jau laukia klientų skundų, kuriuos žada patenkinti. Kiti grąžinti pinigų kategoriškai nesutinka ir iš klientų surinktas baudas pasiryžę laikyti, nebent grąžinti privers teismai.

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo į nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių sąrašą įtraukti dar du energetikos objektus. Jei Vyriausybė pritars, į jį bus įrašytas keturių 200 megavatų (MW) bendros galios elektros energijos kaupiklių valdymo centras, esantis Vilniuje, Ozo gatvėje, ir 330 kV įtampos elektros perdavimo linija Mūša–Panevėžys.  Be to, sąraše patikslinta po rekonstrukcijos pasikeitusi kai kurių įrenginių vieta arba jų pavadinimai.

Lietuvai siekiant vystyti žaliojo vandenilio gamybą Energetikos ministerija, pasitarusi su šios rinkos dalyviais bei institucijomis, siūlo kelis kartus padidinti pernai pasiūlytą jo gamybos ateityje mastą.    Dabar skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Dėl neįprastai šalto sausio mėnesio gyventojai už centrinį šildymą mokės penktadaliu daugiau nei pernai metų sausį. Sostinėje senuose daugiabučiuose už 50 kvadratinių metrų butą reikės vidutiniškai sumokėti 112 eurų. O dujomis namus šildantiems gyventojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba žada mažinti tarifus. Sostinės gyventojai, kurie naudojasi centriniu šildymu, jau gauna sąskaitas už sausį.

Pajūryje, netoli Gargždų, veikti pradeda energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ įrengtas „Bičiulystės“ saulės parkas. Tai iki šiol stambiausias įmonės įgyvendintas saulės energetikos projektas, kurio galingumas siekia 13 megavatų (MW). Tokio galingumo saulės parko, kuris generuoja elektros energiją nutolusiems vartotojams, Lietuvoje dar nebuvo. Žaliąją energiją gaminantis, beveik 10 mln. eurų vertės saulės parkas iškilo 20 hektarų teritorijoje.

Penktadienį Vilniuje vykstančiame Lietuvos atsinaujinančios energetikos kongrese „Litres“ šalies energetikos institucijų, verslo atstovai bei ekspertai aptars Lietuvos energetikos aktualijas bei ateities perspektyvas.  Konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie projektų vystymą, finansavimą, plečiantis energijos kaupimo įrenginių sistemai bei siekiant užtikrinti tinklo stabilumą aktualų energetikos tinklų atnaujinimą.

Įsismarkavusi žiema labiau patuštins pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą. Energetikai konstatuoja, kad didėja ne tik reguliuojama kainos dalis, bet ir sausio vidutinės elektros kainos yra aukštos. Tai reiškia papildomas išlaidas biržos planus pasirinkusiems vartotojams. Kainų kritimas esą įmanomas tik atšilus orams ir pavasarį. Prie Marijampolės Trakiškių kaime gyvenantis Vytautas Burdulis jau pusketvirtų metų elektrą gaminasi nuosavoje saulės elektrinėje.

Lietuvoje – naujas elektros kainų šuolis. Palyginti su kalėdine savaite, elektra jau kainuoja dešimteriopai brangiau ir brangsta toliau. Energetikai dėl to kaltina dėl šalčių išaugusią elektros paklausą, silpną vėją, elektrinių ir kabelių remontus užsienyje. Be to, paaiškėjo galutinis ESO 160 milijonų eurų skolos vartotojams grąžinimo planas – gyventojams grąžinimas užtruks 2 metus, o verslui – aštuonerius.

Verslo atstovai kritikuoja energetikos rinkos reguliuotojo ketvirtadienį patvirtintą permokos elektros vartotojams grąžinimo grafiką ir laiko jį diskriminaciniu, tuo metu kai kurios vartotojų organizacijos, nors ir pritaria, siūlo, jog grąžinant skolą ESO akcininkams nebūtų mokami dividendai.

Lietuvos bankui skelbiant, kad pramonė po nuosmukio jau stiebiasi aukštyn, jos atstovai džiaugtis neskuba. Kodėl pramonės laukia sunki žiema, kiek kils atlyginimai ir ar gresia naujų bankrotų, kalbamės su Pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi. Pramonė lipa iš duobės – taip situaciją apibūdina Lietuvos bankas. Ar sutinkate su tokia išvada, ar problemos tikrai praeityje? Jeigu atvirai, manau, kad problemų dar gali būti. Jos gali būti ir vasario, ir kovo mėnesį.

Verslo ir buitinių vartotojų atstovai į šuns dienas deda ESO šimto šešiasdešimties mln. eurų skolos grąžinimo planą. Vartotojai piktinasi, kad ESO viena ranka grąžins skolas, tačiau kita tuo pat metu didins tarifą ir surinks atgal beveik 100 milijonų. Verslas nesutinka laukti pinigų ilgiau už buitinius vartotojus ir piktinasi, kad grąžintos sumos bus perpus nuvertėjusios.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) penktadienį pranešė, kad 2023 metais pasiekęs aukščiausią tašką, anglių suvartojimas pasaulyje kitais metais turėtų pradėti mažėti. Naujausia TEA prognozė buvo pateikta po to, kai beveik 200 šalių JT klimato konferencijoje COP28 priėmė susitarimą, kuriame teigiama, kad pasaulis atsitrauks nuo iškastinio kuro, kad iki 2050 metų pasiektų nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį ir apribotų pasaulinį atšilimą.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl  naujos saulės ir vėjo energetikos reguliavimo tvarkos. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų pakete – pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos.

Trūkstant aukštos kvalifikacijos elektros ir dujų įrenginius prižiūrinčių specialistų bei šių metų pabaigoje baigiantis pereinamajam laikui vyresniems darbuotojams įgyti būtiną išsilavinimą, Seime skinasi kelią pataisa, leidžianti ilgiau dirbantiems energetikos inžinieriams turėti ir žemesnį nei aukštąjį koleginį išsilavinimą.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį pritarė tokiems Energetikos įstatymo pakeitimams, tačiau jie negaliotų jauniems specialistams.

Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje.

Lietuvos elektros rinkoje – tikras chaosas. Energetikos reguliavimo taryba trečdaliui gyventojų, tiems, kurie liko visuomeniniame tiekime, nusprendė atpiginti elektrą. Tačiau daugumai žmonių, kurie planus rinkosi ir klausė valdžios raginimų, bei verslui, kitąmet elektra brangs. Kai kurie energetikos ekspertai sako, kad tokie akibrokštai dar labiau diskredituoja elektros rinkos liberalizavimą.

Įsibėgėjant žiemai šilumininkai reikalauja, kad žmonės dar labiau atvertų pinigines ir brangina šilumą. Šiluma brangs Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune, o tarp didmiesčių daugiausiai už šilumą teks ir toliau mokėti vilniečiams. Tiesa, sostinės šilumos įmonė mėgina guosti, kad kainą kitą mėnesį šiek tiek sumažins, mat vis daugiau šilumos tiekia naujoji biokuro kogeneracinė jėgainė.

Europos Komisija (EK) antradienį paskelbė savo siūlymą Europos Sąjungos Tarybai pratęsti nepaprastųjų energetikos priemonių taikymą vieneriems metams. „Šiandien EK pasiūlė 12-ai mėnesių pratęsti galiojimą skubių priemonių, kurios pernai buvo įvestos reaguojant į energetikos krizę, kurią išprovokavo Rusijos invazija į Ukrainą ir jos energijos išteklių naudojimas kaip ginklo“, – teigiama Generalinio energetikos direktorato išplatintame pranešime.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog paskutiniais veiklos metais Vyriausybė ypač didelį dėmesį skirs pastarųjų krizių iššūkiams, pirmiausia – šalies saugumo stiprinimui, rašo „Verslo žinių“ portalas.   „Gyvename tokiais laikais, kai krizės dedasi viena ant kitos. Tad turime tokius polikrizinius laikus.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) nuo šių metų rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2024 m. vasario mėn. pabaigos priima paraiškas iš fizinių asmenų finansuoti saulės elektrines arba jų dalis iki 10 kW iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam skirti 32 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija.

Norint įgyvendinti perspektyviausiu laikomą Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijų, dabartinėmis kainomis preliminariai reikėtų 71 mlrd. eurų investicijų, sako „Epso-G“ grupės atstovai. Pagal šį scenarijų šalis pasigamintų 74 teravatvalandes (TWh) elektros ir taptų jos eksportuotoja.   „71 mlrd. eurų investicijų (reikės – BNS) pasiekti pagal dabartines kainas, kurias matėme pastaruosius penkerius metus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys atsisako planų Lietuvą su Lenkija sujungti elektros kabeliu jūros dugne aplink Kaliningrado sritį. Dabar ministras ruošiasi jungtį tiesti šalia geležinkelio „Rail Baltica“. Šį projektą esą bus įmanoma įgyvendinti dar šiame dešimtmetyje ir viliamasi, kad jis kainuos mažiau nei pusantro milijardo eurų, kurių užsiprašė užsienio kompanijos už povandeninį kabelį.

Švedija paskelbė planuojanti smarkiai padidinti branduolinės energijos gamybos apimtis, taip siekdama paspartinti šalies energetikos sistemos pertvarką bei patenkinti augantį elektros poreikį.

Estijos energetikos bendrovė „Eesti Gaas“ pranešė pradėjusi Latvijoje statyti pirmąją savo saulės elektrinę, kurios galia sieks apie 4 megavatus. Netoli Liepojos statoma elektrinė kainuos apie 2,7 mln. eurų, turėtų pradėti veikti ateinančių metų pavasarį ir bus skirta šio trečio pagal dydį Latvijos miesto elektros poreikiams tenkinti. „Eesti Gaas“ elektros gamybą panaudojant saulės energiją pradėjo 2019-aisiais, atidarydama didžiausią tuo metu Estijoje tokį energetikos parką Pernu apskrityje.

Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui. Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad svarbu užtikrinti tinkamą strateginės energetikos infrastruktūros apsaugą karo metu – turi būti pasiruošta sparčiam jos remontui, taip pat svarbu turėti pakankamai elektros generatorių. Apie tai trečiadienį kalbėta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.  „Mums labai svarbu, kad būtų pasiruošta ir gerai mūsų infrastruktūros apsaugai karo atveju.

Kaip ir praėjusią žiemą, Lietuva yra pasirengusi teikti paramą Ukrainos energetikos sektoriui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Tai jis penktadienį teigė nuotoliniame Ukrainos prezidento taikos formulės darbo grupės, skirtos energetiniam saugumui, susitikime. „Praėjusios žiemos įvykiai Ukrainoje parodė, kad energetikos sektorius buvo vienas pagrindinių Rusijos atakų taikinių, agresoriui siekiant sugriauti valstybės pamatus ir palaužti žmonių dvasią gintis.

Lietuvoje toliau verda aistros dėl 160 milijonų eurų, kuriuos elektros vartotojams skolinga „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Valstybinė bendrovė žada, kad bandys pinigus gyventojams grąžinti greičau nei per 15 metų. O Prezidentūra nori, kad milijonai eurų žmones pasiektų per vienus metus. „Energijos skirstymo operatorius“, geriau žinomą kaip ESO, gyventojams šiuo metu skolingas 160 milijonų eurų.

Prezidento vyriausiajam patarėjui Jarekui Niewierowicziui pareiškus, kad beveik 160 mln. eurų elektros vartotojų permoką bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turėtų grąžinti per vienerius, o ne per 15 metų, energetikos ministras Dainius Kreivys sako taip pat norintis, kad tai būtų padaryta anksčiau.  „Šiuo atveju turėtų susėsti reguliatorius su įmone ir susidėlioti grafiką, kaip realiai įmonė pagal savo finansus gali tą padaryti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitiko su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kasparu Melniu ir aptarė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius klausimus. Apie tai pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad perspektyviausias Lietuvos energetikos sistemos pertvarkos iki 2050 metų scenarijus – per metus pagaminti 74 teravatvalandes (TWh) energijos ir tapti ją eksportuojančia šalimi.  „Perspektyviausias scenarijus – tapti energetikos produktus eksportuojančia šalimi.

Lietuva žengė dar vieną žingsnį energetinės nepriklausomybės link: oficialiai atidarė 109 milijonus eurų kainavusius elektros energijos baterijų parkus. Jie užtikrina sistemos saugumą ir apsaugo nuo incidentų – grėsmių iš Rusijos. Tai ypač svarbu visoms Baltijos šalims, kurios 2025 metais atsijungs nuo posovietinės elektros sistemos BRELL ir prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų.

Europos Sąjungos valstybių narių energetikos ministrams pagaliau pavyko susitarti dėl elektros energijos rinkos reformos projekto, skelbia Prancūzijos naujienų agentūra AFP ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pagal šį projektą Bendrijos narės būtų skatinamos ilgalaikėmis sutartimis gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o „žaliosios“ energijos gamintojams būtų mokamos kompensacijos, jei elektros kaina rinkoje kristų žemiau numatytosios, tačiau jei ji taptų ...

Seimo Ekonomikos komitetas nepritarė siūlymui, jog gyventojams būtų taikomas vienodas atsiskaitymas už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių. Už pasiūlymą, kad dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama, būtų taikomas ir vėjo elektrines nuomojantiems gyventojams, balsavo keturi komiteto nariai, tiek pat – prieš ir trys susilaikė, todėl jam buvo nepritarta.

Po savaitgalį Baltijos regioną ant kojų sukėlusio dujotiekio nuotėkio Suomijoje Lietuvos politikai pripažįsta, kad viena iš didžiausių mūsų šalies energetikos problemų yra priklausymas BRELL žiedui. BRELL žiedas tapo vienu paskutinių su Rusija Lietuvą jungiančių aspektų. Ši energetikos sistema teoriškai leidžia Rusijai panaudoti elektros tinklus šantažui ar netgi energetiniam puolimui.

Gamtinės dujos ateities sandoriuose tiekimui kitą mėnesį TTF biržoje per antrąją spalio savaitę pabrango daugiau kaip 40 proc. iki beveik 55 eurų už megavatvalandę, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Europos lyginamoji dujų kaina pakilo aukščiausiai per aštuonis mėnesius, artėjančiam orų atvėsimui didinant paklausą, o susirūpinimą dėl pakankamos pasiūlos stiprinant geopolitinei įtampai bei nesibaigiantiems streikams dujų skystinimo gamyklose Australijoje.

Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio sprogimo vietoje suomių saugumas ne kartą fiksavo Rusijos žvalgybinį laivą. Helsinkis skelbia, kad ir vamzdynas, ir netoli jo einantys telekomunikacijos kabeliai buvo tyčia susprogdinti. Visų žvilgsniai krypsta į Kremlių, kuris jau dedasi nekalta avele, bet kartu ir pelnosi iš sabotažo – dujos Europoje iš karto pabrango penktadaliu. O NATO Aljansas perspėja: jei bus įrodytas tyčinis sabotažas – kaltininkas sulauks atsako.

Po išpuolio Suomijos įlankoje strateginių objektų apsauga susirūpino ir mūsų politikai bei institucijos. Nors iki šiol jie visad kartojo, kad viskas gerai saugoma ir nerimauti nereikia, bet dabar skubiai sušaukė specialų posėdį, kuriame nusprendė sustiprinti dujų terminalo-laivo Klaipėdos uoste apsaugą. Daugiau pareigūnų patruliuos ir aplink kitus, sausumoje esančius objektus. Kai šeštadienį buvo sugadintas Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis, žvilgsniai nukrypo į Kremlių.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama. Taip jis kalbėjo Suomijai pranešus, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais. „Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams.

Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtra Lietuvoje nebus tokia sparti, kaip prognozuoja energetikos ministras, mano Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Kritinės žaliavos Lietuvai svarbios dėl įgyvendinamų saulės ir vėjo energetikos projektų, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Lietuva, kaip maža šalis, turi labai ribotą kritinių žaliavų išteklių kiekį, tačiau mes labai aktyviai dalyvaujame atsinaujinančios energijos plėtroje, ypač jūros, sausumos vėjo, saulės ir vandenilio ekonomikoje. Šiuo atžvilgiu kritiniai mineralai mums yra labai svarbūs“, – pranešime sakė Paryžiuje viešintis D. Kreivys.

Latvijoje per pirmus aštuonis šių metų ketvirtį sudeginta 4,949 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 9,8 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 407,1 gigavatvalandės ir buvo 5,8 proc. menkesnis nei praėjusių metų rugpjūtį. 2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį išvyksta darbo vizito į Prancūziją. Informuojama, kad rugsėjo 28–29 d. Paryžiuje jis dalyvaus aukšto lygio susitikimuose kritinių žaliavų ir žaliosios energetikos transformacijos temomis.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomas daliai ūkio subjektų privalomas grynasis atsiskaitymas sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir skirtingoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms. Tokią išvadą projektą rengusiai Energetikos ministerijai pateikė bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose pristatė Konkurencijos taryba.