Naujausia TEA prognozė buvo pateikta po to, kai beveik 200 šalių JT klimato konferencijoje COP28 priėmė susitarimą, kuriame teigiama, kad pasaulis atsitrauks nuo iškastinio kuro, kad iki 2050 metų pasiektų nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį ir apribotų pasaulinį atšilimą.
Anglis yra didžiausias su energetika susijęs CO2 šaltinis, kartu su kitomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis lemiantis visuotinį atšilimą.
Mokslininkai teigia, kad planeta jau atšilo 1,2 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir mano, kad 2023 metų bus patys karščiausi metai per visą istoriją, kol visame pasaulyje plinta audros, sausros ir gyvybių pareikalavę gaisrai.
Kinijoje anglies suvartojimas išaugo 220 mln. tonų
TEA teigimu, taršiausio iškastinio kuro suvartojimas 2023 metais išaugo 1,4 proc. iki rekordinio kiekio – 8,5 mlrd. tonų, o augimas Kinijoje, Indijoje ir Indonezijoje nusvėrė smarkiai sumažėjusią paklausą Europoje ir Jungtinėse Valstijose.
„Tikimės, kad nuo 2024 metų pasaulinė anglies paklausa mažės“, – teigė Paryžiuje įsikūrusi agentūra, pažymėjusi, kad saulės ir vėjo energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir toliau auga.
TEA duomenimis, 2023-iaisiais vien Kinijoje anglies suvartojimas išaugo 220 mln. tonų, arba 4,9 proc., Indijoje – 8 proc., o Indonezijoje – 11 procentų.
Tuo metu Europoje suvartojimas sumažėjo 23 proc. arba 107 mln. tonų, o JAV – 95 mln. tonų arba 21 proc., daugiausia dėl silpnėjančios pramonės veiklos ir tebesitęsiančio perėjimo prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
TEA teigė, kad dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje sunku prognozuoti paklausą Rusijoje, kuri šiuo metu yra ketvirta pagal dydį anglies vartotoja.
