energetika

Kiek mokėsime už elektrą, dujas ir šildymą antrąjį pusmetį? Europos rinkoje energetikos ištekliams atpigus, ekspertai mato galimybes ir gyventojams mažiau mokėti už elektrą bei dujas. Šildymas esą irgi neturėtų būti brangesnis. Energetikos ministras Dainius Kreivys tokias prognozes vertina atsargiai ir pažadų, kad kainos liks mažesnės, nedalina. Jis tik perspėja, kad brangias elektros sutartis tebeturintys gyventojai nuo liepos gali nebegauti kompensacijų.

Latvija ir Estija penktadienį pasirašo memorandumą dėl bendradarbiavimo apsirūpinant gamtinėmis dujomis energetikos krizės atveju. Pasak Latvijos klimato ir energetikos ministro Raimondo Čudaro, šis dokumentas numato, kad dėl techninių ar kitų priežasčių sutrikus gamtinių dujų tiekimui regione, Latvija su Estija galės kartu naudotis jau pastatyta suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo infrastruktūra Estijos Paldiskio uoste.

Energetikos ministerijai siūlant keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, savo reikmėms gaminančioms elektrą, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovai pripažįsta, kad tuo suinteresuoti elektros tiekėjai.

Naujoji Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė žada daugiau dėmesio sutelkti į skaitmenines rinkas, kur esama įvairių iššūkių, todėl ji tikisi bendradarbiauti su kitomis institucijomis.

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvos energijos išteklių rinkos dalyviai, naudojantys galingesnius nei 20 megavatų (MW) biokuro įrenginius arba dalyvaujantys apyvartinių taršos leidimų (ATL) sistemoje, privalo naudoti tik tvarų biokurą.

Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų energetikos milžinė „Shell“ pranešė pirmojo metų ketvirčio grynąjį pelną išauginusi daugiau nei penktadaliu, ketinanti per artimiausius tris mėnesius išpirkti akcijų už 4 mlrd. JAV dolerių. Anot pranešimo, grynasis pelnas sausio-kovo mėnesiais siekė 8,71 mlrd. dolerių, buvo 22 proc. solidesnis nei prieš metus, bet 16 proc. kuklesnis nei ankstesnį metų ketvirtį.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ bendrovė „Elektrum Lietuva“ du 117 megavatų (MW) galios saulės parkus investuos beveik 80 mln. eurų – jie per metus pagamins 133 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros.  60 mln. eurų vertės 91 MW saulės parkas iškils Klaipėdos rajone, Kiškėnuose, o  17 mln. eurų vertės 26 MW galios parkas – Rokiškio rajone, Ažumiškyje, trečiadienį pranešė bendrovė.

Elektromobilių pardavimai sparčiai auga ir šiais metais beveik kas penktas parduotas automobilis bus elektromobilis, teigiama trečiadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje. Pasak ataskaitos, spartus kelių transporto elektrifikavimas turės didelių pasekmių energetikos pramonei, nes iki dešimtmečio pabaigos panaikins 5 mln. barelių naftos per parą poreikį. Pasaulyje vidutiniškai sunaudojama daugiau nei 100 mln. barelių naftos per parą.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 56 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje balandžio 14–20 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 43 eurus. Pasak LEA, kainų augimą galėjo lemti šiek tiek atvėsę orai ir didėjęs energijos poreikis. Latvijoje ir Estijoje elektra per savaitę brango 55,6 proc.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad sprendimus dėl sinchronizacijos su Vakarų Europa, bendro Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo ir pasitraukimo iš BRELL sutarties valstybės priims po to, kai gegužės mėnesį bus pristatytos šiuo metu atliekamos techninių galimybių studijos. „Planuojame turėti studijų rezultatus jau gegužės mėnesį apie mūsų technines galimybes – adekvatumą, tinklo stabilumą, kainų pokyčius, kurie gali būti su greitesne sinchronizacija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ketvirtadienį Vilniuje aptars šalių bendradarbiavimą energetikoje. Tai pirmasis R. Čudaro vizitas Lietuvoje.

Vengrija antradienį pasirašė naujus susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti tolesnį Rusijos energijos tiekimą. Tai rodo, kad šalis su Maskva tęsia diplomatinius ir prekybinius ryšius, kurie dėl rusų karo Ukrainoje kelia nerimą nemažai daliai Europos lyderių.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 32,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pabrango 7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 31 – balandžio 6 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 89 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 67 eurus. Pasak LEA, kainų augimą lėmė toliau mažėjusi gamyba Lietuvoje: per savaitę ji mažėjo 11 proc., iki 88,8 gigavatvalandžių (GWh) arba 38 proc.

Seimo opozicijoje esantys valstiečiai trečiadienį ketiną aiškintis situaciją energetikos sektoriuje.  Trečiadienį ryte frakcija susitiks su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu – ministro bus klausiama apie dujinės, vėjo ir vandens energijos savikainą, Lietuvoje instaliuotą ir naudojamą energijos gamybos galią, taip pat savivaldybių galimybes pirkti elektrą tiesiogiai, o ne per biržą.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 1,5 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje kovo 24–30 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 67 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 63 eurus. Pasak LEA, nežymų elektros kainų augimą Lietuvoje lėmė sumažėjusi nacionalinė elektros gamyba – vėjo elektrinėse ji sumažėjo 6,4 proc., saulės – 24,5 proc.

Vyriausybės sprendimą, ar mokėti gyventojams kompensacijas už elektrą ir dujas antrąjį šių metų pusmetį, lems kainų pokyčiai rinkoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji kartojo, kad dėl to bus sprendžiama gegužę.  „Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad kompensaciją galima taikyti tokiu atveju, kai prognozuojami tarifai auga daugiau nei 40 procentų, lyginant su tais, kurie yra šiuo metu taikomi.

Vėjo energetikos pajėgumai pasaulyje iki 2027 metų išaugs 680 gigavatų (GW), prognozuoja Pasaulio vėjo energetikos taryba (Global Wind Energy Council, GWEC). Apžvalgoje pažymima, jog nenutrūkstamo energijos tiekimo poreikis bei klimato kaitos tikslai skatins aktyviai plėsti vėjo jėgainių parkus bei statyti naujus, tikėtina plėtra iki 2027-ųjų tokia energija papildomai aprūpins maždaug 657 mln. namų ūkių.

Lietuva labai palankiai vertina sprendimą Europos Sąjungos (ES) valstybėms leisti riboti gamtinių dujų importą iš Rusijos, pareiškė antradienį ES Energetikos taryboje dalyvavęs energetikos viceministras Albinas Zananavičius.

Išaugus hidroelektrinių, vėjo ir saulės gamybai bei sumažėjus vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 37 proc.

Valstybės institucijoms šiemet ketinant skelbti du 700 megavatų (MW) galios jūrinių vėjo parkų aukcionus, atsinaujinančių energijos išteklių rinkos dalyviai abejoja, jog iki 2028 metų bus įgyvendintas Vyriausybės lūkestis Baltijos jūroje pastatyti abu parkus.  Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys tokių jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

Rusijos karas prieš Ukrainą turi daug frontų, vienas jų – energetikos srityje su Europos Sąjunga. Kaip ir su Kremliaus planais greitai iškovoti pergalę Ukrainoje, taip ir čia abi energetinio konflikto pusės suprato, kad jų svajonės apie greitą triumfą žlugo vykstant žiauriam ir alinančiam karui apkasuose, rašo „Financial Times“. Maskva buvo įsitikinusi, kad jos dujos yra nepakeičiamos, todėl be jų Europos pramonė per žiemą sustos.

Kai Vakarų Ukrainoje vėl nutrūksta elektros tiekimas, Maksimo Ivanovo įmonėje pasigirsta prieš jo biurą Ivano Frankivsko mieste stovinčio dyzelinio generatoriaus riaumojimas. Milžiniškas įrenginys iš Turkijos pavadinimu „Teksan Jeneratör“ pagamina apie 80 kilovatų elektros – pakankamai, kad 350 darbuotojų turinti įmonė galėtų tęsti savo veiklą. Jos užtenka ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino planams sužlugdyti.

Energetinių išteklių brangimas praėjusiais metais lėmė ir komunalinių paslaugų kainų augimą. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šią žiemą išaugusių komunalinių sąskaitų apmokėjimą vertina kaip iššūkį, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Sausio pabaigoje vykdytos apklausos duomenimis, 44 proc.

Lenkijos žiniasklaidai paskelbus apie Japonijos energetikos korporacijos „Hitachi Energy“ bei Lenkijos statybos gigantės „Budimex“ konsorciumo pateiktą 2,4 karto brangesnį nei numato biudžetas pasiūlymą „Harmony Link“ projekte, „Litgrid“ atstovas sako, kad bendrovė yra susirūpinusi dėl išaugusių kaštų.

Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau sunkioji žiema jau baigėsi, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN. Ukrainiečių prezidentas pažymėjo, kad trečiadienį surengė posėdį dėl situacijos energetikos sistemoje. Anot jo, susitikime dalyvavo visi pareigūnai, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas. „Ši žiema baigėsi.

41 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena svarbiausių šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) iškilusių problemų yra tarptautinė padėtis, 31 proc. – energijos tiekimas, 24 proc. – kylančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos, rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Tuo metu Bendrijos vidurkis vertinant šias problemas siekė atitinkamai 28, 26 ir 32 proc.  Apklausos duomenimis, Europos ekonominę padėtį gerai vertina 64 proc. Lietuvos gyventojų (40 proc.

Kuo greitesniam Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo Rusijos energijos šaltinių mažinimui pritaria 84 proc. Bendrijos gyventojų, o Lietuvoje šis skaičius siekia 89 proc., rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa.  Jos duomenimis, 92 proc. Lietuvos gyventojų (86 proc. ES) pritaria didelio masto ES investicijoms į atsinaujinančių išteklių energiją, tuo metu 86 proc. (85 proc.

Aprimus vėjui bei Vasario 16-ąją sumažėjus elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 2 proc.

Rinkoje mažėjant elektros ir dujų kainoms, mažai tikėtina, kad jos vėl smarkiai padidėtų,  sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Pasak jo, vasarą galėtų kiek pabrangti tik elektra, o dujų kaina turėtų išlikti panaši arba kiek mažėti. „Panašu, kad elektros rinka veikia lygiai taip, kaip veikia mobilių telekomunnikacijų rinka, kuomet į vieno ar kito žaidėjo kainų mažinimą automatiškai reaguoja kiti žaidėjai. Šiai dienai kainos juda žemyn.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 32,7 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 8,7 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 27–vasario 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 98,4 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 146,1 euro. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos krito 30,5 proc. – iki 95 eurų už MWh, Lenkijoje vidutinė megavatvalandės kaina, nepaisant 24,7 proc.

Valstybinė energetikos grupės „Epso-G“ valdoma bendrovė „Energy cells“ baigė pirminį bendros 200 megavatų (MW) galios elektros kaupiklių sistemos testavimą.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ atnaujintoje strategijoje iki 2030 metų numato aktyviai vystyti atsinaujinančiai energijai būtinus pajėgumus, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pranešė bendrovė. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad daugiau dėmesio bus skiriama vėjo ir saulės elektrinių vystytojams, elektros gamintojams ir prie tinklo prisijungusiems vartotojams.

Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Pasak jo, tokios salos, kurios projektą galėtų įgyvendinti privatūs investuotojai, poreikį parodys šiuo metu atliekama šalies energetinės transformacijos studija ir modeliavimas.   „Tai vysto danai, Šiaurės jūroje vysto belgai, mes taip pat turime tokių planų.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 7 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 114 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse antrą savaitę iš eilės mažėjo vėjo jėgainių gamyba, tačiau kainos Latvijoje ir Estijoje išliko panašiame lygyje, o Lietuvoje nežymiai išaugo.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 82 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje sausio 20–26 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 146,1 euro, arba 82,1 proc. daugiau nei prieš savaitę. Latvijoje ir Estijoje elektros kainos per savaitę augo po 70,7 proc. ir siekė 136,5 euro už MWh. Tuo metu Suomijoje elektra brango mažiausiai regione – 24,4 proc. iki 89 eurų.

Baltijos šalių pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos ir elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi būti įgyvendintas kuo greičiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė penktadienį Taline susitikęs su už energetiką atsakingais Latvijos ir Estijos ministrais. „Lietuva skiria visus išteklius ir deda visas pastangas, kad būtų įgyvendintas sinchronizavimo spartinimo planas.

Biržoje atpigus elektrai, jau reaguoja ir energetikos reguliuotojas. Jis ragina gyventojus pasikeisti brangias eletros pirkimo sutartis ir ragina paskubėti, mat nuo liepos kompensacijų gali nebelikti ir už elektrą gresia mokėti brangiau nei dabar. Renatas Pocius tvirtina, kad pasirašę naujas sutartis ir susimažinę elektros kainą, sutaupysite ne tik patys, bet ir sumažinsite valstybės biudžeto išlaidas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad Lietuvoje po 2030 metų išaugsiant elektros poreikiui branduolinė energetika gali būti vienas pasirinkimų užtikrinant bazinę jos gamybą.  Pasak viceministrės, sprendimai dėl branduolinės energetikos bus priimti Lietuvos ir JAV specialistams atlikus Lietuvos energetikos transformacijos studiją.  „Bendradarbiaujant Lietuvai ir JAV šiuo metu rengiame transformacijos studiją ir modelį.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos. Anot ministro, joms išaugus valstybės kompensacijos gali būti labiau tikslinės, tačiau jei kainos nedidės, subsidijų gali ir neprireikti. „Pirmiausia, atidžiai sekame kainų dinamiką ir biržose ir nuo jų daugiausiai priklausys, kokias tikslinga bus kompensacijų mechanizmus naudoti ateityje“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę. Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.

Pernai apribotą komercinių saulės parkų plėtrą siūloma atlaisvinti – Seime grupė parlamentarų įregistravo pataisas, kuriomis siekiama atsisakyti maksimalios gaminančių vartotojų įrengtosios galios. Pasak iniciatorių, pataisos su Energetikos ministerija nebuvo derintos.

Energetikos rinkos reguliuotojui siūlant komercinių saulės parkų vystytojams proporcingai riboti elektros gamybą, o ne galią, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad baterijas įsirengusioms saulės jėgainėms būtų taikomi mažesni gamybos ribojimai.

Baltijos šalių ir Suomijos energetikos bendrovių vadovai Taline surengtoje Pasaulio energetikos tarybos metinėje konferencijoje aptarė būdus užtikrinti tiekimo saugumą ir dabartinėje energijos rinkoje, ir 2030-aisiais, ir pabrėžė, kad reikėtų didinti investicijas į elektros energijos tinklus.

Europos šalys galiausiai vėl pradės importuoti daugiau rusiškų dujų, prognozuoja Kataro energetikos ministras ir dujų bendrovės vadovas, kuris taip pat įspėja, kad padidėjęs kintamumas dujų rinkoje gali tęstis metų metus. Maskvai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, rusiškų dujų eksportas į Europą smarkiai sumažėjo, tačiau „QatarEnergy“ vadovas Saadas Sherida al-Kaabi mano, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Saulės energetikos verslininkai valdančiuosius vis atkakliau spaudžia skubiai naikinti ribojimus plėstis komerciniams saulės parkams. Verslininkus ginti stoja jau ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdantieji. Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui liejasi kritikos lavina, tačiau šis į raginimus diskutuoti nereaguoja ir šiandien atostogauja.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės elektrinių plėtrą ji stringa, sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas. Todėl Martynas Nagevičius siūlo atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, trukdančios šios atsinaujinančios energetikos rūšies plėtrai.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.