energetika

Vokietija ir Norvegija susitarė dėl ilgalaikės glaudžios partnerystės energetikos ir klimato apsaugos srityse, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ketvirtadienį susitiko Osle, susitartų dėl šio strateginio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas – vandeniliui skirto vamzdyno nutiesimas į Vokietiją iki 2030 metų.

Dėl neįprastai šiltų orų sumažėjus gamtinių dujų paklausai ir jų kainoms Europoje nukritus į prieš karą buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai mano, jog artimiausiu metu jos neturėtų dar labiau atpigti. Pasak jų, smukti kainoms neleis galintys atšalti orai bei atsargų poreikis kitai žiemai. Be to, sumažėjusias dujų kainas turėtų pajusti su dalis elektros vartotojų, perkančių ją biržos kainomis.

Dėl neįprastai šiltų žiemos orų sumažėjus paklausai, didmeninės gamtinių dujų kainos Europoje trečiadienį krito į žemiausius nuo 2021 metų lapkričio lygius, netekusios viso pernykščio prieaugio, kurį lėmė Rusijos invazija į Ukrainą. Gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF – Europos lyginamoji kaina – iki maždaug 16 val. 20 min. Grinvičo (18 val. 20 min. Lietuvos laiku) krito 9,3 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija mėnesiui – iki sausio 30 dienos – pratęsė terminą, per kurį pramonės įmonės gali teikti paraiškas investicijų projektams, didinantiems energetinį efektyvumą. Pasak viceministrės Ievos Valeškaitės, iki sausio pradžios pateikta paraiškų už beveik 13 mln. eurų, tuo metu iš Modernizavimo fondo lėšų tam numatyta 30 mln. eurų.

Šešiolika didelių pramonės įmonių prašo skirti kiek daugiau nei 13 mln. eurų paramos įsirengti saulės ar vėjo elektrines. Kvietimui iš Modernizavimo fondo skirta 10 mln. eurų. Į paramą gali pretenduoti įmonės, dalyvaujančios Europos Sąjungos (ES) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).   APVA Modernizavimo fondo projektų grupės vadovė Agnė Markauskienė sako, kad susidomėjimas galimybe patiems pasigaminti elektrą neslūgsta.

2022-ieji metai Lietuvos energetikoje pažymėti nutrauktu rusiškų dujų bei elektros importu, aukštomis jų kainomis bei chaotišku elektros rinkos liberalizavimu, teigia BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo institucijoms nepavyko tinkamai suvaldyti – netrūko nesusipratimų ir chaoso, buvo prastas vartotojų informavimas. Be to, procesą aptemdė ir vieno iš nepriklausomų tiekėjų – „Perlas Energijos“ – pasitraukimas iš rinkos.

Rusiškų dujų eksportas į šalis, nepriklausančias buvusių sovietinių respublikų grupei, 2022 metais smuko 45,5 proc., pirmadienį parodė dujų milžinės „Gazprom“ paskelbti duomenys. „Gazprom“ pranešime teigiama, kad eksportas į šalis, nepriklausančias Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS), 2022-aisiais siekė 100,9 mlrd. kubinių metrų, palyginti su 185,1 mlrd. kubinių metrų 2021 metais.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Šeštadienį baigia galioti trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, sutarties pabaiga Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių veiklai bei sistemos balansavimui poveikio neturės, nes šia „Inter RAO Lietuvos“ teikta paslauga nebesinaudojama nuo birželio mėnesio.

Sausio 1 dieną baigiasi pusmetis nuo antro elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, tačiau garantinis elektros tiekimas beveik 50 tūkst. nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusių vartotojų  nebus nutrauktas, BNS sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas.  Elektros energetikos įstatymas numato, jog per 6 mėnesius nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams ESO gali nutraukti garantinį tiekimą, apie tai juos įspėjusi bent prieš tris savaites.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos. BNS pristato svarbiausius jų bei kitus pokyčius.   Štai kokie pokyčiai laukia: Brangsta elektra ir dujos Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Užklupus žiemai ir šalčiams, elektros suvartojimo mastai taip pat padidėjo, o kai kurios valstybės iš anksto įspėja gyventojus apie būtinybę sumažinti elektros suvartojimą. Elektros tiekėjai įvardijo, ar gyventojai yra informuojami apie galimus energijos kainų svyravimus, taip pat patarė, kokių veiksmų griebtis, jeigu norite sutaupyti.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas jos akcininkės energetikos grupės „Epso-G“ Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas.  Naują valdybos pirmininką ketvirtadienį išrinko bendrovės valdyba, pranešė „Litgrid“. T. Varneckas pakeitė nuo sausio „Epso-G“ paliekantį jos finansų direktorių Algirdą Juozaponį.

Lietuvoje kuriasi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE Renewables“ padalinys. Registro centro duomenimis, bendrovės „RWE Renewables Lithuania“ ir „RWE Wind Services Lithuania“ įregistruotos gruodžio 21-ąją. Įmonių vadovė Anu Eslas-Paat (Anu Eslas Pat) BNS patvirtino, kad abi bendrovės yra „RWE Renewables“ antrinės įmonės.

Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ pranešė, kad į vėjo jėgainių parkus Lietuvoje ir Estijoje iki 2024 metų investuos apie 0,5 mlrd. eurų. Investicijos į parką Kelmės rajone sieks 145 mln. eurų, į Estijos Sopi-Tootsi ‒ 305 mln. eurų.  Pirmojo Kelmės parko galia sieks 80 megavatų (MW), o pastačius dar du –  320 MW. Parko Sopi-Tootsi galia sieks 255 MW.

JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ trečiadienį pateikė ieškinį prieš ES, siekdama blokuoti jos laikinąjį mokestį naftos įmonių nenumatytam pelnui, pranešė bendrovės atstovas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną. Vėliau paskelbta apie 33 proc.

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.

Svarbiausias 2022 metų įvykis pasaulyje buvo Rusijos invazija Ukrainoje, o Lietuvoje – infliacijos krizė, iš dalies nulemta to paties konflikto, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 39 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 22  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 16–22 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 243,5 euro, arba 39 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 398 euro.  LEA teigimu, elektros kainos mažėjo pirmą kartą po iki šiol šešias savaites trukusio augimo.

Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ Kelmės rajone už maždaug 140 mln. eurų statys 80 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Bendrovės direktorius Donatas Celešius sako, kad tai – viena bendrovės suplanuotų investicijų į vėjo parkus Estijoje ir Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“ išbandys eksperimentinę bateriją prijungiant ją prie saulės, vėjo ar vandenilio jėgainių tinklo, pranešė „Litgrid“. „Vykstant atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai svarbu suprasti, kad tokių šaltinių generuojama elektros galia yra nepastovi.

Iš nepriklausomų tiekėjų elektrą šiuo metu perka beveik 1,2 mln. Lietuvos buitinių vartotojų. Vyriausybei dar pusmečiui pratęsus elektros kainos kompensavimą ekspertai perspėja gyventojus, kuriems ateina laikas iš naujo rinktis tiekėją: kompensacija vieną dieną gali būti nutraukta, todėl lyginti tiekėjų pasiūlymus reikėtų be jos – ir toliau svarbiausias išlieka pačios tiekiamos elektros kainos dydis, rašoma pranešime spaudai.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Valstybė verslui už elektrą nuo spalio jau kompensavo trečdalį ketvirtajam metų ketvirčiui skirtos sumos – 69 mln. eurų.  Valstybė dabar padengia pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę. Iš viso tam šį ketvirtį skirta 212 mln. eurų. Pramonininkai neatmeta, kad kitąmet kompensacijų poreikis augs.  „Kol kas kompensacijos pareikalavo 69 mln.

 Suomijoje nuo 2024-ųjų bus išgaunamas uranas, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“. Planuojama, kad bendrovės „Terrafame“ atitinkama gamykla Sotkamo vietovėje Suomijos centrinėje dalyje visu pajėgumu pradės veikti iki 2026 metų, kuris veikiausiais sieks maždaug 200 tonų per metus. „Yle“ pažymi, jog ši gamykla bus vienintelė tokia Europoje. Be to skelbiama, jog Suomijoje išgautas uranas į branduolinį kurą bus perdirbimas užsienyje.

Vokietijos federalinis bankas (Bundesbankas) prognozuoja, jog šalies ekonomika ateinančiais metais trauksis, infliacija išliks didelė, o palaipsnio ekonominės padėties gerėjimo galima tikėtis tik antrąjį pusmetį, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas iš pradžių mažės, tačiau nuo antrojo pusmečio tikimės laipsniško gerėjimo“, – sakė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis, pristatydamas naują Vokietijos federalinio banko prognozę.

Europos Sąjungos gyventojai palankiai vertina Bendrijos valdžios institucijų pastangas energetikos krizei įveikti, rodo naujausi Eurobarometro duomenys, skelbia Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Europos Komisijos užsakymu atliktų apklausų rezultatai atskleidė, jog daugiau kaip aštuoni iš dešimties europiečių (82 proc.) mano, kad ES turėtų ir toliau imtis priemonių priklausomybei nuo Rusijos iškastinio kuro mažinti. Dar kiek daugiau respondentų (83 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Europos investicijų bankas (EIB) gali būti svarbus partneris plėtojant atsinaujinančią energetiką. „Tikiu, kad EIB gali būti svarbus partneris plėtojant atsinaujinančią energetiką, taip didinant Lietuvos atsparumą ateities šokams bei investuojant į energetinio efektyvumo sprendimus“, – ministerijos pranešime teigė G. Skaistė.

ES energetikos ministrai pirmadienį siekia proveržio spręsdami sudėtingą gamtinių dujų kainų „lubų“ bloke klausimą, vyraujant nerimui dėl energijos stygiaus ir nepakankamo tiekimo.  Kai kurie į susitikimą Briuselyje atvykę pareigūnai teigė, kad susitarimas gali būti netrukus pasiektas, o diskusijos vyksta dėl to, koks kainų lygis turėtų būti patvirtintas.

Astravo atominės elektrinės antrąjį energijos bloką į Baltarusijos energetikos sistemą planuojama įjungti 2023-ųjų pirmąjį ketvirtį, pirmadienį pranešė Baltarusijos energetikos ministerija. „Antrasis energijos blokas parengtas 97 procentais. Vykdant etapo programas toliau atliekami numatyti technologiniai darbai. Bloko energetinis įjungimas planuojamas 2023 metų pirmąjį ketvirtį“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Viktoras Karankevičius.

Ukrainos energetikos operatorius „Ukrenerho“ pirmadienį pranešė, kad sostinėje Kyjive ir dešimtyje kitų regionų po Rusijos dronų smūgių bus vykdomas avarinis elektros tiekimo nutraukimas. „Priešo bepiločiai orlaiviai naktį atakavo energetikos objektus visoje šalyje... Sumų, Charkivo, Poltavos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Žytomyro, Černihivo, Čerkasų ir Kyjivo srityse bei Kyjivo mieste pradėti vykdyti avarinių išjungimų grafikai“, – sakoma „Ukrenerho“ pranešime.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį siekia 9,5 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,3 proc. daugiau nei lapkritį ir 42 proc. daugiau nei pernai gruodį, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Skaičiavimai atlikti atsižvelgus į tai, kad pernai gruodį šilumai buvo taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šiemet jis yra nulinis.

Bendra saulės elektrinių įrengtoji galia 2025 metais turėtų patenkinti apie 20 proc. Lietuvos elektros poreikio, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas. Dabar šios elektrinės patenkina apie tris procentus šalies poreikio.

Elektros rinkos kaina artimiausiu metu Lietuvoje turėtų pasiekti aukščiausią ribą, o iki kitų metų vidurio sumažėti bei stabilizuotis, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovas.  „Mes pamėginome atsargiai paprognozuoti, ką mato kiti, ir pamėginti nubrėžti, kokios tos kainos kitais metais galėtų būti ir kokios apskritai biržoje yra kainų tendencijos.

Biokuras ir centralizuotas šildymas Lietuvoje kitąmet turėtų kainuoti panašiai, kaip šiemet, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros atstovas (LEA).  Pasak Vytauto Budreikos, tai lems pradėsiantis veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas, kuris padidins biokuro paklausą, kitų energetinių išteklių kainos bei tarptautinės tendencijos.  „Kalbant apie 2023-iuosius metus, mes prognozuodami įvertiname tai, kad biokuro kaina neturėtų ženkliai kristi.

Seimas ketvirtadienį priėmė du įstatymus, leisiančius sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Dokumentais į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų projektų, leisiančių sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Parlamentarai tvirtins Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.  Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai bei energetikos klausimus. G. Nausėda Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje daugiausia kalbės apie naujų ribojimų Rusijai būtinybę. „Mano nuomone, naujasis sankcijų paketas turi labai neblogų elementų, kurie buvo įtraukti Lietuvos iniciatyva“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Europos Sąjungos (ES) ministrai antradienį Briuselyje įvykusiame susitikime išsprendė dalį nesutarimų dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“, bet nusprendė derybas šiuo klausimu pratęsti kitą savaitę, kad būtų galima galutinai sutarti dėl „techninių“ detalių.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų įstatymų projektams, pagal kuriuos tikimasi sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Už Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikė po vieną. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.  Dokumentai į Lietuvos teisę perkelia Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatas.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui statyti antrąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje be valstybės paramos. Teigiama, kad ši statyba paspartintų Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padėtų amortizuoti kylančias elektros kainas.  Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo devyni, o 18 susilaikė. Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir rinkos konsultacijai pateikė elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovui antradienį pareiškus, jog vienas iš mažųjų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patiria problemų, BNS kalbinti jų atstovai tikino sunkumų nepatiriantys.  „Kai sako ir nepasako ir tai gali traktuoti kaip mus, tai šiek tiek nemalonu. Tai ne mes. Mes nesame gavę jokio pranešimo ar susirūpinimo iš VERT“, – BNS teigė tiekėjos „EGTO energija“ vadovas Egidijus Rutkauskas.

Briuselyje antradienį susitinkantys Europos Sąjungos (ES) ministrai stengiasi išspręsti dėl siūlomų gamtinių dujų kainų „lubų“ tebevyraujančius nesutarimus, trukdančius įgyvendinti kitas priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos krizės Europoje poveikį. Į šaltąjį žiemos sezoną Europos žemynas įžengė turėdamas mažiau energijos tiekimo galimybių, nes Rusija yra sumažinusi dujų tiekimą, keršydama už sankcijas, kurias Europos Sąjunga paskelbė Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

Pasaulis turi „iš naujo apsvarstyti branduolinę saugą“ po to, kai Rusija užgrobė didžiausią Europoje Zapirižios atominę elektrinę, prieš antradienį Paryžiuje vyksiančią konferenciją naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Galuščenka. Prancūzijos organizuojamu tarptautiniu susitikimu siekiama surinkti lėšų pažeistai Ukrainos infrastruktūrai atkurti ir pabrėžti šalies paramą Kyjivui kovoje su Rusija. Per pastaruosius du mėnesius mažiausiai 40 proc.

Jungtinei Karalystei (JK) išgyvenus vieną šalčiausių naktų šiais metais, kai termometro stulpeliai nukrito žemiau 15 laipsnių, pirmadienį gyventojų prašoma kelioms valandoms sumažinti elektros ir dujų suvartojimą.  „Dailymail“ rašo, kad JK gyventojų prašoma elektros suvartojimą sumažinti nuo 17 val. iki 19 val., mat šiuo laikotarpiu prognozuojamas didelis elektros kainų šuolis.

Gruodis jau įsibėgėjo, o Lietuvos gyventojus jau stulbina sniego gausa. Bet gal juos stebins ne tik sniegas, bet ir sąskaitos už šildymą? Ar gyventojai įkas šildymo kainas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 362 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 5–11 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje vietinė gamyba užtikrino 46 proc. Lietuvos suvartojimo – gerokai daugiau nei įprastai.