Tarp svarbiausių Lietuvos įvykių jie taip pat minėjo ukrainiečių pabėgėlių antplūdį, sumaištį dėl Kaliningrado tranzito, kaltinamųjų išteisinimą „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje bei valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ sutarties nutraukimą.
Be invazijos Ukrainoje, svarbiausiais įvykiais užsienyje žurnalistai taip pat įvardijo karalienės Elžbietos mirtį ir protestus Irane.
„Nepaisant pesimizmo dėl Ukrainos gebėjimo atsilaikyti prieš Rusijos puolimą, šalis liko žemėlapyje. Karas diktavo ne tik Lietuvos ir kitų Vakarų šalių politinę darbotvarkę, bet ir turėjo įtakos mūsų visų gyvenimams, pirmiausia, dorojantis su nerimu dėl savo šeimų ir asmeninio saugumo“, – sakė BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Saulius Jakučionis.
„Baimės ir chaoso metai“
Vasario 24 dienos rytą „Rusija pradėjo didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, sakė naujienų portalo 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.
Naujienų portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis 2022-uosius pavadino „baimės ir chaoso metais“.
„2022-ieji priminė Europai kas yra tikrasis nestabilumas, kas yra karas, didelė infliacija ir baimė pradėti didžiulį, o gal net branduolinį, karą. Baimių šie metai pasėjo kaip niekada daug – tiek dėl greitai pralaimėsiančios Ukrainos, tiek dėl rusų grasinimų, tiek ir dėl energetikos karo su Rusija“, – sakė A. Anužis.
„(Jie) privertė Vakarus atsimerkti ir pakeisti savo politiką ne tik Rusijos atžvilgiu, bet ir suvokti, jog reikia pasirūpinti savo kariniu saugumu, kuris buvo sumenkęs ir toks dar ir tebėra, nes greitai atstatyti nustekentos karinės pramonės nepavyksta“, – pridūrė jis.
LRT televizijos naujienų tarnybos vyriausiasis prodiuseris Zigmas Zaikinas teigė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą kardinaliai keičia Vakarų gynybos, ekonominio saugumo politiką.
LRT naujienų portalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė sakė, kad konfliktas lėmė pasaulio raidą ilgiems metams į priekį.
„Griuvo daug iliuzijų ir politinių strategijų, dar daugiau grius ateityje. Pasaulis, taip ir nepasimokęs iš Antrojo pasaulinio karo klaidų, turi antrą šansą. Klausimas, ar šįkart juo pasinaudos“, – teigė ji.
LNK televizijos žinių tarnybos vyriausioji redaktorė Ligita Krisiūnaitė tvirtino, kad 2022-ųjų įvykiai yra ne tik metų, bet galbūt net ir viso šio amžiaus nutikimai.
Dešimtmečius nematyta infliacija
Karas Lietuvoje, tiesiogiai ar netiesiogiai, nulėmė didesnę dalį svarbesnių metų įvykių.
Šalis buvo tarp skaudžiausiai Europoje patyrusių kainų augimą. Piką infliacija buvo pasiekusi rugsėjį – 24,1 proc. – ir tai buvo didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio.
BNS Verslo naujienų skyriaus redaktorė Roma Pakėnienė sakė, kad infliaciją nulėmė energetikos kainų šuolis, sutrūkusios tiekimo grandinės, gamintojų kaštų augimas ir dėl to brangstanti produkcija, o kartu ir augantys atlyginimai.
„Viena vertus, valdžia didino išmokas, kad amortizuotų kainų augimą, kita vertus, žmonės buvo priversti taupyti tiek vartodami energiją, tiek pirkdami kasdienes prekes“, – teigė ji.
Pasak BNS Verslo naujienų skyriaus žurnalistės Erikos Alonderytės, infliacija palietė ir verslą, ypač paveiktą energijos išteklių kainų šoko.
Naujienų portalo „Delfi“ verslo skyriaus redaktorės Viktorijos Chockevičiūtės teigimu, rekordinė infliacija Lietuvoje pralenkė gyventojų atlyginimų augimą, o visa tai gali turėti ir įtakos gyvenimo kokybei – atsiranda spaudimas mažinti vartojimą, sunkiau susitaupyti, įpirkti būstą.
„Žengiant į kitus, 2023 metus, infliacijos tema vis dar išliks viena svarbiausių. Ne tik stebint gyventojų perkamąją galią, bet ir Lietuvos verslų galimybes išlikti konkurencingais“, – sakė V. Chockevičiūtė.
70 tūkst. priimtų ukrainiečių
Prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, Lietuva tapo prieglobsčiu maždaug 70 tūkst. karo pabėgėlių, rodo Statistikos departamento duomenys.
Pasak BNS Lietuvos naujienų skyriaus redaktoriaus pavaduotojos Austėjos Masiokaitės-Liubinienės, ukrainiečių antplūdis Lietuvoje tapo didžiule dalimi naujos realybės karo sąlygomis.
„Vargu, ar šiuo metu Lietuvoje ar bent didmiesčiuose yra nors vienas žmogus, kuris nebūtų priėmęs ukrainiečių, jiems paaukojęs ar susidūręs viešojoje erdvėje“, – sakė ji.
„Be to, šis antplūdis turėjo didelio poveikio nuomos rinkai, švietimo įstaigoms ir paveikė kitas kasdienio gyvenimo sritis“, – pridūrė A. Masiokaitė-Liubinienė.
Naujienų portalo alfa.lt redaktorius Ovidijus Lukošius teigė, kad ukrainiečių pabėgėlių antplūdis, taip pat atvykėliai iš Rusijos ir Baltarusijos, keičia Lietuvos demografinę padėtį ir netgi įkvėpė gyvybės kai kuriems mažiems Lietuvos miestams. Pasak jo, visuomenė smarkiai prisidėjo prie to, jog Lietuvai pavyko susitvarkyti su šiuo antplūdžiu.
Nutrūkęs tranzitas
Lietuva sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį nutraukė birželį, motyvuodama tai Europos Komisijos išaiškinimu.
Po kelių savaičių komisijai viešai paskelbus gaires dėl šio tranzito, jis sugriežtintomis sąlygomis buvo atnaujintas.
Rusija, tranzito nutraukimą pavadinusi srities blokada, sukėlė nerimo Vakaruose dėl to, kiek toli pasiryžusi eiti, kad užtikrintų prekių judėjimą į su Lietuva besiribojantį eksklavą.
Kritikai teigia, kad Lietuva su sąjungininkais Vakaruose galutinai nesuderino sprendimo neleisti vežti krovinių iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningradą, todėl ir iššaukė viešas ir neviešas reakcijas svarbiausiose sostinėse, po kurių raginimų tranzitas buvo atnaujintas.
„Karaliaučiaus tranzito istorija vėl parodė, kaip svarbu nacionalinio saugumo klausimus tinkamai koordinuoti ir šalies viduje, ir su svarbiausiais sąjungininkais. Belieka tikėtis, kad pamokos bus išmoktos“, – sakė V. Beniušis.
Pasak LRT radijo naujienų tarnybos vadovės Dovilės Javinskaitės, sumaištis dėl Kaliningrado tranzito mažino pasitikėjimą Vyriausybe dėl jos gebėjimų spręsti tokius jautrius ir svarbius klausimus.
„Tiksinti bomba“
Vilniaus apygardos teismas balandį išteisino visus kaltinamuosius „MG grupės“ politinės korupcijos byloje, praėjus beveik šešiems metams po to, kai teisėsaugos pareigūnai Eligijaus Masiulio automobilyje rado alkoholinio gėrimo dėžutę su dešimtimis tūkstančių eurų.
Prokuratūra teigia, kad tai buvo tuometiniam Liberalų sąjūdžio pirmininkui buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio perduotas kyšis, ir sprendimą apskundė.
Pasak naujienų portalo „Lrytas“ redaktoriaus ir direktoriaus Tautvydo Mikalajūno, nuosprendis išryškino „tiksiančią bombą“ Lietuvos teisėsaugoje.
„Dėl didelių krūvių ir palyginti mažo atlyginimo katastrofiškai trūksta kompetetingų teisėjų, prokurorų ir kitų teisėsaugos pareigūnų, kurie teismuose gintų šalies ir jos piliečių interesus“, – sakė redaktorius.
Pasak „Delfi“ aktualijų žurnalistės Laurynos Vireliūnaitės, teismo sprendimas parodė, kad verta atskirai paanalizuoti žlungančių korupcijos bylų priežastis.
„Žymėti pinigai buvo, verslininkų ir politikų pokalbiai apie pinigus buvo, net pasiūlymas, kurį už Seimo narį rengė suinteresuotas verslas taip pat buvo, tačiau nusikaltimo nebuvo“, – teigė žurnalistė.
„Ar dėl to kalta teisinė bazė, pagal kurią beveik neįmanoma įrodyti korupcijos, ar prokurorų darbo kokybė, o galbūt teisėjų kvalifikacija?“, – pridūrė ji.
Užsienyje
Britų karalienė Elžbieta II mirė rugsėjį, eidama 97-us metus.
Pasak BNS Užsienio naujienų skyriaus redaktorės Rūtos Androšiūnaitės, monarchė „išėjo kartu su visa epocha“.
„Soste praleidusi septynis dešimtmečius, ji išlaikė orią lyderystę, tapo populiariosios kultūros ikona, o daugumai pavaldinių buvo vienintelis monarchas, kurį jie kada nors pažinojo“, – sakė R. Androšiūnaitė.
Visgi, pasak jos, ši eros pabaiga iškėlė ir klausimų, pirmiausia, – ar dar nepraėjo Britanijos monarchijos aukso amžius ir kaip tokia institucija gali išlikti gyvybinga šiuolaikiniais laikais.
Pasak LRT portalo vyriausiojo redaktoriaus Mindaugo Jackevičiaus, Rusijos invazija Ukrainoje ir Elizabeth II mirtis bus įvykiai, dėl kurio 2022 metai bus žinomi pasaulio istorijoje.
Svarbesniu šių metų įvykių žurnalistai taip pat minėjo pastaruosius kelis mėnesius tebesitęsiančius protestus Irane, išprovokuotus merginos mirties, kai ji buvo suimta už tariamą hidžabo dėvėjimo taisyklių, grindžiamų islamo šariato teise, pažeidimą.
Pasak „15min“ vyr. redaktoriaus pavaduotojo Audriaus Ožalo, Lietuvoje šie protestai nesulaukė deramo dėmesio.
Anot A. Ožalo, jie žymi Irano visuomenės lūžį ir galbūt privers prie šalies režimo žlugimo.
