energetika

„Ignitis“, matydama viešojoje erdvėje kylančius klientų ir suinteresuotų šalių klausimus dėl ketinimų nebesiūlyti nefiksuoto termino planų, atsiprašo klientų dėl kilusios sumaišties ir neaiškios komunikacijos bei ketina šiuo metu galiojančias sutarčių kainas pratęsti mėnesiui – iki vasario pirmos dienos, rašoma pranešime spaudai. „Suprantame, kad praėjusią savaitę mūsų paskelbta informacija apie planus nebetęsti nefiksuoto termino planų buvo neaiški ir klientams sukėlė tik dar daugiau klausimų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Lietuvoje pastaruoju metu pabrangusi elektra gali dar brangti dėl šalčių ir didesnio vartojimo.  „Klausimas taip pat yra ateinantys šalčiai, kurie gali padidinti elektros suvartojimą ir kainas, tai matysime, kokia dinamika išliks, bet gamybos padaugės tikrai ir ta kainos dinamika turėtų būti pozityvesnė“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė D. Kreivys.

Vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Vien iš Lietuvos įmonių, kurios gamina elektrą, jeigu pasikartotų tokia pati situacija, kuri buvo vasarą, galėtume surinkti į biudžetą papildomai 170 mln. eurų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriomis norima paskatinti sektoriaus dekarbonizaciją bei efektyvumą.  Premjerė Ingrida Šimonytė lapkričio pabaigoje teigė, kad pasiūlymai apimtų platesnę atliekinės šilumos ir atsinaujinančių išteklių integraciją, sukurtų veiksmingesnes paskatas dekarbonizuoti šilumos ūkį, taip pat būtų pasiūlytos efektyvumą skatinančias priemones, tarp jų – naują kainodarą ir biokuro rinkos pokyčius.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintoja „Auga Group“ kitąmet ketina pradėti pirmosios iš trijų biodujų jėgainių veiklą. Pasak „Auga Group“ finansų direktoriaus Mindaugo Ambraso, anksčiau planuota, kad trys jėgainės pradės veikti dar šiemet, tačiau dėl logistikos problemų užkurti pirmąją jėgainę planuojama tik 2023 metų pradžioje.

Vyriausybė pirmadienį pritarė įstatymo dėl Europos Sąjungos (ES) reglamento, skirto mažinti energijos kainas, įgyvendinimo projektui bei Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, įteisinančioms solidarumo įnašą, grindžiamą perviršiniu energetikos įmonių pelnu.  „Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti Europos Sąjungos reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų taikymo ir įgyvendinimo modelį“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Prasidėjus devintam invazijos į Ukrainą mėnesiui, Vakarai po truputį ėmė skilinėti. Aukščiausi Europos pareigūnai niršta ant Joe Bideno administracijos ir kaltina amerikiečius pelnantis iš karo, kol Europos Sąjungos šalys vargsta, rašo „Politico“.  „Pažiūrėjus į tai blaiviai tampa aišku, kad šalis, gaunanti daugiausia pelno iš šio karo, yra JAV, kadangi jie parduoda daugiau dujų aukštesnėmis kainomis ir parduoda daugiau ginklų“, – sakė vienas aukštas pareigūnas.

Energetikos bendrovės „Ignitis“ nepriklausomo tiekimo buitiniai vartotojai, pasirinkę nefiksuotą elektros kainą, sulaukė pranešimų, kad jos nebelieka, penktadienį pranešė portalas 15min.lt. Vietoj to bendrovė siūlo pasirašyti 36 mėnesių sutartis fiksuotais tarifais, kurie nuo 2023 metų sausio įsigalios, jeigu klientai „nieko nedarys“.   „Nefiksuota paslaugos kaina galėjo būti nustatoma kas mėnesį, tačiau iki šiol ją atnaujindavome kas pusę metų.

Jokio nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams garantinio tiekimo paslauga gruodį, palyginti su lapkričiu, brangsta 14,7 proc. iki 43,6 cento už kilovatvalandę (lapkritį – 38 centai), skelbia „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tačiau pritaikius valstybės mokamą 9 centų kompensaciją, standartinio plano vienos laiko zonos tarifas gruodį jiems kainuos 34,6 cento už kWh – 19,3 proc. brangiau nei lapkritį (29 centai). Garantinio tiekimo paslaugos kaina yra 25 proc.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad derybos su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis dar tebevyksta. Lietuva iš Švedijos importuoja daugiausia elektros.  Pasak jos, kitą savaitę planuojamas Lietuvos atstovų susitikimas su Švedijos vyriausybės atstovais.  „Derybos su Švedija šiuo metu tebevyksta.

Iš energetikos ministro Dainiaus Kreivio bus reikalaujama rezultatų tiek dėl dujų kainų viršutinės ribos, tiek dėl susitarimo su Švedija pasidalinti perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, šiuo metu derybos dėl vadinamųjų elektros „viršpelnių“ vis dar vyksta.  „Dėl viršpelnio derybos vyksta.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Latvijos parlamento vadovu Edvardu Smilteniu aptarė energetikos iššūkius, regiono saugumą. Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas su Latvijos Saeimos pirmininku Vilniuje aptarė ir Rusijos karo eigą Ukrainoje bei sankcijas Maskvai. G. Nausėda akcentavo Baltijos šalių vienybės svarbą, nes kalbėjimas vienu balsu padeda siekti regiono saugumo, dirbant kartu su sąjungininkais.

Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.  Tačiau kartu su lėšomis, kurias tiekėjams dėl kainų skirtumų būtina padengti už 2022 metus, bendra kompensacijų suma pirmąjį 2023-ųjų pusmetį siektų 719 mln.

Nors daugelis ekspertų prašė, kad Vyriausybė neskubėtų ir nepultų atiduoti elektros verslo privatininkams, prašymai nepadėjo. Pamačius tikrąją rinką, kai kurie politikai dabar tikina, esą tiekėjai turi kartelinius susitarimus ir daro sau šimtamilijoninius pelnus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 22,2 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF biržoje brango 10 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje lapkričio 18–24 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 252 eurus, arba 22,2 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 206,2  euro. Identiškos elektros megavatvalandės kainos buvo Latvijoje ir Estijoje, ten jos per savaitę atitinkamai pabrango 22,2 proc.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams toliau nesutariant dėl dujų kainų viršutinės ribos, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „dujų lubos“ turi būti ne teorinės ir daryti realų poveikį aukštoms energijos išteklių kainoms. „Mums reikia ne teorinių sprendimų, kurie turi labai ribotą poveikį esamai situacijai.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Kalėdų eglutė, stovinti prie kanclerio Olafo Scholzo biuro Berlyne, šiemet bus įžiebiama tik po 4 valandas per dieną, siekiant taupyti elektros energiją, ketvirtadienį pranešė vokiečių vyriausybės atstovas spaudai. Naujienų agentūrai AFP jis sakė, kad eglutės lemputės kiekvieną vakarą bus įjungiamos tik keturioms valandoms –  nuo ketvirtos iki aštuntos valandos – o ne nuolat, kaip pernai. Iš netoliese esančių Brandenburgo miškų parsivežtas medis papuoštas 4,920 tūkst.

Nerimas dėl energetikos kainų Europoje ir visame pasaulyje artėjant žiemai neturi sulėtinti tarptautinės bendruomenės paramos Ukrainai tempo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tai ministras kalbėjo ketvirtadienį Osle susitikęs su Norvegijos užsienio reikalų ministre Anniken Huitfeldt, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams ketvirtadienį nesusitarus dėl dujų kainų viršutinės ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad ji turėtų būti žemesnė nei 200 eurų už megavatvalandę (MWh). „Konkretaus skaičiaus aš neįvardiju. Daugelis šalių narių kalba, kad kaina (viršutinė riba – BNS) turi būti žemesnė negu 200 (eurų už MWh), tarp 150 ir 180. Mano pasakymas buvo labai aiškus – kad tokios kainos, kurios buvo rugpjūtį, jos nepasikartotų.

Ukrainos energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad visos trys ukrainiečių vis dar kontroliuojamos atominės elektrinės, automatiškai atjungtos po ankstesnę dieną surengtų Rusijos oro smūgių, vėl buvo prijungtos prie energetinės sistemos. „Po vakarykščio masinio apšaudymo energetikos sektoriaus darbuotojams pavyko suvienyti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie energetinės sistemos“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.

Rusijai nuolat apšaudant Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, parama šiai sričiai taip pat svarbu kaip ir ginklais, teigia Lietuvos premjerė. „Kiekvieną dieną ieškome, ką galime suteikti dar Ukrainos energetikos sistemai, nes manau, kad tai yra dabar lygiai taip pat svarbu kaip ginklai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė. „Žmonių gyvenimą bandoma padaryti apgailėtinu.

Energetikos tarifų dedamąsias nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad didžiajai daliai gaminančių vartotojų taikomas vadinamasis pasaugojimo mokestis kitais metais preliminariai galėtų augti apie 1,5 cento už kilovalatvalandę – tai yra padidėtų per 30 proc., praneša portalas 15min. VERT vadovas Renatas Pocius portalui teigė, kad „pasaugojimo“ mokestis 30 proc.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė, kad vyriausybė turės skirti papildomus 25 mlrd. eurų, norėdama išvengti įmonės, skaudžiai pajutusios Rusijos karo Ukrainoje padarinius, žlugimo.  Vokietijos vyriausybė rugsėjį sutiko nacionalizuoti skolų apkrautą bendrovę, kai Maskva ėmė mažinti dujų tiekimą ir smarkiai išaugo energijos kainos, sukėlusios „Uniper“ bankroto grėsmę. Visgi pradinės 8 mlrd.

Ukrainos elektros tiekimas šiuo metu kontroliuojamas, nepaisant daugybės Rusijos atakų prieš elektros energijos gamybos infrastruktūrą, pranešė šalies energetikos ministerija. Rusijos raketų smūgiai sužlugdė beveik pusę Ukrainos energetikos sistemos, o Kyjivo valdžia penktadienį pareiškė, kad visiškai įmanoma išjungti sostinės elektros tinklą.

Vyriausybei siūlant antrąjį vėjo elektrinių Baltijos jūroje parką statyti be valstybės paramos, o jo vystytojui atlikti visus būtinus tyrimus bei kitus parengiamuosius darbus, rinkos dalyviai sako, jog projektas gali nesudominti potencialių investuotojų. BNS kalbinti ekspertai sako, jog abejonių projekto sėkme kelia valdžios ketinimai visą riziką tiek dėl projekto parengimo, tiek dėl jo veiklos ateityje perkelti vystytojams.

Elektros kainai Lietuvoje pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, rinkos dalyviai galės lanksčiau teikti pavedimus biržai ir taip sumažinti kainą. Rinkos taisyklių pakeitimai numato, kad valandinei elektros kainai Baltijos šalyse pasiekus 1,5 tūkst. eurų už megavatvalandę ribą, elektros birža „Nord Pool“ skelbtų antrąjį aukcioną. Tuo metu Lietuvoje pasiekus maksimalią 4 tūkst.

Ukrainos prezidentūra antradienį paskelbė, kad po naujų Rusijos raketų smūgių ukrainiečių energetikos objektams šalyje susidarė kritinė padėtis. „Rusų teroristai įvykdė dar vieną suplanuotą ataką prieš energijos infrastruktūros objektus. Padėtis yra kritinė“, – sakoma Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojo Kyrylos Tymošenkos pareiškime.  „Padėtis sostinėje itin sunki“, – pridūrė jis.

Seimui pateiktas nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą griežtinančios pataisos.      Už tai, kad Seimas jas svarstytų,  balsavo 96, parlamentarai, prieš buvo vienas, o 6 susilaikė. Toliau Seimas pakeitimus svarstys gruodžio 6-ąją.  Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, pakeitimai leis labiau apsaugoti gyventojus.

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Baltijos valstybėse beveik nepakito – Lietuvoje kukliai atpigo tik benzinas, o Latvijoje nedaug sumažėjo dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje.

Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pareiškus, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje, pastarieji teigia, jog atsižvelgiant į kainų svyravimo rizikas, vartotojams siūloma fiksuota kaina negali iš karto mažėti krentant kainai biržoje.  Tiekėja „Enefit“ ketvirtadienį paskelbė, jog iki lapkričio 27 dienos septynerių metų trukmės sutartį sudariusiems naujiems vartotojams siūlomas iki 29 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažintas tarifas.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratoriui pareiškus, jog Baltijos šalys iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją ir už tai moka, už trijų šalių operatorių mokėjimus atsakinga Estijos „Elering“ teigia juos  sustabdžiusi nuo rugpjūčio.

Energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminsiančios bendrijos 2023 metų pradžioje galės pretenduoti į milijoninę paramą įsirengti saulės ar vėjo jėgaines. Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė pranešė, jau pirmąjį kitų metų ketvirtį tokios bendrijos galės pateikti paraiškas. Iki trijų megavatų (MW) galios vėjo elektrinėms numatyta išdalinti 19 mln. eurų, o iki 500 MW saulės jėgainėms – 67 mln. eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.

Lenkijos valstybės iždo valdoma energetikos giganto „Orlen“ balso teisę turinčių akcijų dalis, užbaigus valstybės kontroliuotos gamtinių dujų įmonės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) prijungimą prie „Orlen“ sandorį, padidėjo nuo 31,14 proc. iki 49,9 proc.

Lenkijos vyriausybė patvirtino įstatymo projektą dėl elektros energijos gamybos kainų ribų paskaičiavimo metodikos, kuriuo siekiama apriboti energetikos bendrovių viršpelnius, skelbia Lenkijos radijas. „Šiuo metu aukštos elektros kainos kai kuriems jos gamintojams bei tiekėjams teikia didelę ir neproporcingą finansinę naudą“, – teigiama po ministrų kabineto antradienio posėdžio paskelbtame pareiškime.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 161 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 31 – lapkričio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, lapkričio 1–2 dienomis Lietuvos gyventojai ir verslas suvartojo 13–15 proc.

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius patyrė 43,5 mln. eurų nuostolio, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbusi 20,9 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės teigimu, nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros kainų 3,7 karto iki 75,4 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ lapkritį pradeda importuoti aplinkai neutralius degalus – biometaną, skirtą verslo klientams. Bendrovė pranešė, jog šias dujas importuos pirmoji Lietuvoje, o kitąmet ji tikisi pasiūlyti ir vietoje pagamintų žaliųjų dujų. Pasak „Igničio“ valdybos nario, verslo klientų ir plėtros vadovo Haroldo Nausėdos, biometanas į Lietuvą bus importuojamas iš Nyderlandų dujotiekiais per Vokietiją ir Lenkiją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis 2020 m. metų rinkimuose buvo išrinktas į parlamentą, bet dėl kilusių konfliktų su valdančiais savo mandatą perleido partietei Astai Kubilienei. Politikas šiuo sprendimu sako nesidžiaugiantis, nes esą „buvo priverstas“, tačiau neslepia, kad dabar jis yra efektyvesnis nei būtų buvęs Seime.

Lietuva siekia, kad Baltijos šalys savo elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, sako Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Dainius Kreivys. „Mūsų noras yra 2024 vasario mėnuo. Yra noras ir dedame visi pastangas“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse toliau pastebimai mažėjo. Lietuvoje ir Latvijoje kaina krito po 25 proc. ir abiejose šalyse siekė 141,04 Eur/MWh. Estijoje elektros kaina mažėjo 19 proc. iki 139,24 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, mažėjo 15 proc. iki 72,31 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusios kuro – gamtinių dujų ir anglies – kainos bei 16 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad valstybė elektros ir dujų kainų kompensacijoms 2023 metais gali išleisti maždaug 550 mln. eurų mažiau nei planuoja, todėl infliacija mažėtų ne taip sparčiai.  LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomistas Vaidotas Tuzikas sako, kad pagal dabartines elektros kainas rinkoje kompensacijoms per metus prireiktų mažiau lėšų: gyventojams – 313 mln.

Didžioji dalis biudžete numatytų priemonių, skirtų sušvelninti išaugusias energijos kainas  gyventojams ir verslui, nėra tikslinės, teigia Valstybės kontrolė. Pasak jos, šios priemonės turėtų būti nukreiptos į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Tokią išvadą Seimui dėl kitų metų biudžeto projekto pateikė Valstybės kontrolė. „Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) trečiadienį pareiškė mananti, kad pasaulinė  anglies dioksido emisija pasieks piką 2025 metais, nes dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančios energijos kainos paskatins investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Rinkose mažėjant dujų ir elektros kainoms, dalį kompensacijoms gyventojams ir verslui kitų metų valstybės biudžete skirtų pinigų galima panaudoti kitoms sritims, pavyzdžiui, socialinei apsaugai, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.