Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs.
Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.
Žmonės nerimauja dėl elektros kainų, o kainų pokyčiai priklauso ir nuo dujų. Kaip manote, ar gamtinės dujos pigs ir toliau?
Kalbėdamas apie dujų kainą, aš iš karto deklaravau, kad tai yra labai rizikinga prognozė, nes skirtingų faktorių, galinčių lemti kainų pokyčius, yra tikrai daug. Turbūt pastarieji metai parodė, kad stebėtis nebėra kuo. Tetrūksta tik ateivių invazijos, kad kas nors nustebintų dar labiau. Tačiau kainų mažėjimo už dujas prognozė pildosi ir ji buvo paremta keliais aspektais.
Visų pirma, tai paremta tuo, kad dujų saugyklos bus užpildytos iki šaltojo sezono pradžios. Panašu, kad daugelyje valstybių taip ir buvo. Štai Vokietija yra pats didžiausias problematinis taškas, kuris iš esmės ir lėmė dujų brangimą.
Prieš Europą ekonominį karą vykdanti Rusija iš tiesų taip pat tikėjosi, kad valstybėms nepavyks užpildyti dujų saugyklų, bet jie, ko gero, prašovė, per anksti pradėdami ekonominį karą prieš Vokietiją ir visą Europą, tam davė pasiruošti pusmetį. O kai yra didžiulis iššūkis, pasirodo, Europa sugeba tinkamai pasirengti ir tai padarė – užpildė dujų saugyklas.
Galime kritikuoti, kad tos talpyklos po mėnesio gali būti ištuštintos, tačiau reikia suprasti ir tai, kad Europa pasiruošė, kaip reikia papildyti tas talpyklas. Pavyzdžiui, Olandijoje atsirado du suskystintų gamtinių dujų terminalai, Vokietijoje atsiras gruodžio mėnesį, tad tai reikš, kad ši šalis netaps energetine sala, o prisijungs prie pasaulio. Gruodžio mėnesį taip pat turėtų atsirasti suomių ir estų suskystintų dujų terminalas.
Kitaip tariant, šalys rekordiniais tempais sugebėjo padaryti tai, ko galbūt nesugebėjo atlikti per penkerius ar dar daugiau metų.
Jeigu žiema bus šalta ir dujų reikės daugiau, ar pavasarį jos vis tiek pigs?
Pavasarį dujos pinga visada, nes jų reikia mažiau, t.y. dėl šiltesnio oro Šiaurės pusrutulyje vėliau nereikia tiek išteklių, todėl kaina krinta. Kalbant iš esamo taško, nors tai ir rizikinga prognozė, bet panašu, kad kainos leisis žemyn.
Kai kalbėjome anksčiau, dujų kaina siekė apie 350 eurų už megavatą. Prieš savaitę rinkoje kaina nukrito iki 170 eurų už megavatą, vadinasi, gamtinių dujų kaina sumažėjo perpus. Nepaisant to, kaina išlieka milžiniška. Jeigu išverstumėme į kasdienę kalbą, tai dujų kaina siekia apie 2 eurus už kubinį metrą. 2 eurai yra milžiniška kainą, kurią gyventojai, ko gero, sunkiai pakeltų.
Be to, dujoms atsiranda substitutai – nors ir nelabai gerai gamtai, tačiau vėl užkuriamos anglies elektrinės. Taip pat pastebima atsinaujinančių šaltinių revoliucija, kuri taip pat vyksta milžiniškais tempais. Turbūt, išėjus į kiemą, dabar ant kaimynų stogų galime pamatyti vis daugiau elementų, kurie gamina elektrą. Reikia nepamiršti ir valstybė programų, kurios ragina keisti šildymo katilus.
Kitas dalykas – stojantys fabrikai. Tai negatyvus procesas, kadangi visa tai vyksta ir Lietuvoje, verslininkai nepajėgūs vykdyti veiklos esant tokioms energijos kainoms, jie tiesiog stabdo veiklą, kad nebankrutuotų ir išliktų.
Trąšų pramonė Europoje praktiškai yra sustabdyta. Lietuvoje yra „Achema“, analogiški fabrikai skirtingose Europos valstybėse taip pat egzistuoja. Tai reiškia, kad tikrai atsiras tam tikrų įtampų, susijusių su trąšomis, grūdinėmis kultūromis, spęsime klausimus apie tai, ar grūdai yra brangūs, kaip juos užauginti, tačiau dujų klausimas, iš esmės, nukeliaus į antrą planą.
Tad kokia bus gamtinių dujų kaina?
Sunku tikėti, kad kainos bus tokios, kaip prieš dvejus ar trejus metus, tačiau, kad jos bus mažos – taip, kadangi nebebus tokio gamtinių dujų poreikio.
Be to, dujų trūkumo pasaulyje nėra. Yra ir JAV, ir Kataras, ir Šiaurės Afrika, kurios gali tiekti gamtines dujas suskystintu pavidalu, o tam reikia infrastruktūros, tačiau akivaizdu, kad ji šiuo metu yra statoma. Pavyzdžiui, Vokietija užsisakė 8 gamtinių dujų terminalus. Kai jie bus paruošti, dujų kaina labai stipriai leisis žemyn.
Kris gamtinių dujų kaina, mažės ir išlaidos už elektrą?
Jeigu rugpjūčio mėnesį visus išgąsdino 4 eurai už kilovatvalandę, tai dabar elektros kaina irgi po truputį leidžiasi žemyn.
Visų pirma, išlaidos už elektrą mažėja dėl krintančios dujų kainos. Antra, Prancūzijoje po remonto vėl pradėjo veikti atominės elektrinės, Skandinavijoje taip pat veikia daugiau hidroelektrinių.
Be to, išgaunant šilumą, atsiranda šalutinis produktas – elektra, kuri irgi bus pateikta į tinklą. Taigi žiema gali būti ne tokia baisi, kaip buvo prognozuota.
Jeigu kainos už energiją būtų tokios didelės ir toliau, ar ekonomika stotų?
Ekonomika stos jau šią žiemą, nes net jei ir kaina už elektrą būtų išlaikoma esamame taške arba šiek tiek žemiau, kai kurie sektoriai iš tikrųjų nesugebėtų atsilaikyti.
Pavyzdžiui, viešbučių, maitinimo sektoriai, pasilinksminimo vietos. Akivaizdu, kad šios sritys yra „pakabintos“ ant elektros. Tai reiškia, kad šių sektorių atstovams tektų arba dvigubinti paslaugų kainas, arba lankytojų tiesiog nebeateitų. Taip pat yra ir kitas pasirinkimas – sustabdyti veiklą tam, kad nebūtų skelbiamas bankrotas, t.y. tarsi užkonservuoti verslą ir laukti, kol ateis geresni laikai.
Ta nematoma rinkos ranka, kuri dar vadinama liberaliąja, savireguliacijos ranka, viską sureguliuos. Šiek tiek sustojus ekonomikai, poreikis energijai sumažės, tad mažės ir kaina, padidės pasiūla.
Sakote, kad ekonomika, kai kurie sektoriai stos. Ar tai reiškia, kad mūsų laukia krizė?
Yra krizė ir recesija. Tai recesija yra ekonominis sustojimas, kai turi darbą bei pajamas, o krizė – kai ekonomika stoja ir neturi darbo. Tad viskas priklauso nuo to, kurioje pusėje būsime – arba recesija, arba krizė.
Šiuo atveju ekonominį sulėtėjimą mes tikrai turbūt patirsime. Tačiau pas mus yra įsigaliojęs toks naratyvas, kad ta krizė turi būti tokia kaip 2009 m. Visi šią krizę atsimena su siaubu. Bet recesijų, krizių, ekonominių sulėtėjimų būna įvairių, ne tokių didelių.
Vadinasi, ekonomikos sulėtėjimas nebus toks kaip 2008–2009 metais?
Kadangi 20 metų tenka dirbti investicijų pasaulyje, tai ten galioja viena labai paprasta taisyklė: niekada niekam nesakyk, kada pirkti ir parduoti, nes tai yra raganavimas.
Tačiau akivaizdu, kad dabar turi persikrauti visos sistemos, kurios yra išdarkytos aukštų energijos kainų, infliacijos, bet visa tai turi susireguliuoti.
<...> Kad tai nebus 2009 metų krizė, ko gero, kad taip, nes Lietuva iš esmės visiškai skirtinga nuo to, kokia buvo būtent tuo laikotarpiu. 2009 metais vadinamasis einamosios sąskaitos balansas, t.y. kiek į šalį pinigų įeiną, o kiek – išeina, buvo absoliučiai neigiamas – skolindavomės pinigus ir juos leidome, kitaip sakant, pravalgydome. Vėliau atėjome į krizę, kur turėjome sustoti ir vėl perkrauti visą ekonomikos procesą.
