ekonomistas

Liepos mėnesio JAV darbo rinkos duomenys (NFP) nuvylė analitikus ir į finansų rinkas bei viešą erdvę grąžino diskusijas apie netrukus prasidėsiančią recesiją JAV. Liepą čia sukurtų naujų darbo vietų skaičius buvo 39 proc. mažesnis, nei tikėjosi rinka, atlyginimų augimas sulėtėjo iki 3,6 proc. ir buvo lėčiausias nuo 2021 m. gegužės, o nedarbo lygis pakilo iki 4,3 proc.

Ekonomistas Raimondas Kuodis neslepia kritikos Finansų ministerijos užmojui kelti mokesčius, kad būtų didinamas gynybos finansavimas. Pasak jo, Lietuvoje žmonės mėgsta skambiai kalbėti, bet imtis realių veiksmų – nedrįsta.  Apie mokesčius, gyvulių ūkį ir Lietuvos gynybos finansavimą, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ diskutavo R. Kuodis.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Irano atakos prieš Izraelį ir aktyvių diplomatinių nesutarimų tarp valstybių pradžios, Eltos kalbinti ekonomistai teigia, kad rinkos dėl šio klausimo nurimusios, o daugiau susimokėti tenka dėl situacijos Raudonojoje jūroje. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nors naftos ir gamtinių dujų kainos yra išaugusios, tai nėra susiję su realiu pavojumi.

Nacionalinio stadiono statybos nepaliauja pykdyti. Statytojai nesigėdija 40-čia milijonų pakelti ir taip nemažą statinio kainą, o savivaldybė be ilgų diskusijų sutinka tiek sumokėti. Ekspertai tokią situaciją apibūdina kaip absurdišką. Dar visai neseniai Vilniaus valdžia su fanfaromis pranešė: pastatysim Nacionalinį futbolo stadioną. Pagaliau bus nebegėda prieš Ronaldo, Messi ir Arminą Narbekovą.

Defliaciją gruodį galima laikyti signalu, kad kitais metais Lietuvoje žmonės gyvens geriau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas. Pasak jo, kitąmet infliacija turėtų išsilaikyti panaši, kaip ir gruodį.  „Labai gera įžanga į kitus metus, nes kitais metais, labai tikėtina, turėsime kažką panašaus ir tai reiškia, kad žmonių pajamos leis gyventi sočiau, turtingiau“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Defliacijai lapkritį įtakos galėjo padaryti išpardavimai, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Defliaciją, sakyčiau, lėmė maistas – minus 0,4 procento, nėra daug, bet vis tiek galvojome, kad pokytis bus mažesnis.

Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei patariantis ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad protestuojantys mokytojai elgiasi vaikiškai, užuot elgęsi pilietiškai. Šią mintį laidoje „Dienos komentaras“ ekonomistas ir atskleidė.  Komentuodamas švietimo darbuotojų streiką sakėte, kad jų reikalavimai šiek tiek primena vaikų darželį, kodėl taip manote? Lietuvoje yra didelė elito stoka.

Lietuvoje maisto kainos išlieka bene vienos didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), o kai kurie maisto produktai netgi pabrango dvigubai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo užfiksuotais duomenimis, kurie atskleidė, kad alyvuogių aliejaus kaina padidėjo dvigubai.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB) šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų? Euro zonos ekonomika pastarąjį pusmetį buvo stagnacijoje, o gilesnio nuosmukio išvengė dėka didesnių viešojo sektoriaus investicijų bei po pandemijos klestėjusių paslaugų sektorių.

Nors iš verslo ir ekonomistų vis girdime negerų žinių ir skaičių, liudijančių, kad šįmet išgyvename nemenkas ekonomines problemas, kai kas skuba mus nudžiuginti. Yra teigiančių, kad padėtis visai nebloga ir tuoj dar gerės, o lietuviai esą aptekę pinigais, džiaugiasi turintys darbus ir galintys mėgautis pingančia energetika. Apie tai, ar šis džiugus vaizdas atitinka tikrovę, kalbamės su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja vidutinės prekių kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad birželį, išankstiniais duomenimis, užfiksuota mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija. Tiesa, tai gyventojų neguodžia, nes dalies maisto produktų kainos vis dar aukštos. Ekonomistai aiškina, kad kainos Lietuvoje traukiasi lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių – esą prekybininkai nors ir gali, tačiau neskuba jų mažinti. Marijampolės turguje Marija bando sutaupyti.

Rinka neturėtų puoselėti vilčių, kad bazinės palūkanos euro zonoje artimiausius dvejus metus bus sparčiai mažinamos, pareiškė Europos Centrinio Banko vyriausias ekonomistas. „Manau, kad rinka turėtų susimąstyti apie ribojamosios politikos keitimo laiką ir spartą. 2 proc. infliacijos tikslo nepasieksime dar porą metų“, – Philipą R. Lane'ą cituoja CNBC. Anksčiau šį mėnesį ECB padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 3,5 proc. – iki aukščiausio per 22 metus lygio.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Finansų ministrės pasiūlyta mokesčių reforma praktiškai neturės ekonominės naudos ir neįneš teisingumo, taip tikina ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie tai, kodėl dabartinę lengvatą dirbantiesiems savarankiškai galima vadinti teisinga ir kodėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai didintų nuomos kainas, pokalbis su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“. Finansų ministrė siūlo didinti mokesčius tiems, kurie vykdo individualią veiklą.

Ekonomistas įvertino, kaip Rusijos pradėtas karas paveikė šios šalies ekonomiką. Be to, pastebima, kad diktatoriui Vladimirui Putinui sušaldyti Europos šią žiemą nepavyko, o tuo metu blogų žinių Rusijai tikrai yra. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškino, kaip šiuo metu Rusijai sekasi kovoti energetinio karo fronte.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad laikui bėgant dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės bei periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje kilus aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus didinimo, taip pat pensijų kaupimo fonduose, iš kurių gyventojai neturi galimybės išeiti, pasigirsta skirtingų vertinimų, ar garbaus amžiaus lietuviai ateityje galės gyventi oriai.  Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kokie galimi sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.  „Pensinis amžius nėra iškaltas akmenimis. Tai yra socialiai formuojamas dalykas.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje.

Nors infliacija vis dar neslūgsta, gyventojų finansinė situacija nėra tokia bloga, kaip ekonomistų buvo prognozuota dar šių metų pradžioje, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didelė dalis gyventojų (45 proc.) teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (2021 m. lapkritį šis skaičius siekė 56 proc.), šiek tiek pablogėjo – 31 proc. gyventojų (prieš metus 20 proc.), labai pablogėjo – 8 proc. (prieš metus 3 proc.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Lietuvos eksportui toliau augant, ekonomistai sako, kad tam didelės įtakos turi ne tik išaugusios kainos, bet ir didėjantis reeksportas į Rytus. Pasak jų, šalies eksportuotojai vis dar laikosi gerai, jiems pavyko greitai persiorientuoti netekus žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos.  „Užsienio prekybos duomenys yra to meto kainomis, o ne palyginamosiomis.

Energetinė krizė Lietuvai yra ypač skausminga, nes mes neturime pakankamų savo elektros generavimo pajėgumų. Lietuva pasigamina vos trečdalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos, o vos ne daugiausia visoje ES importuoja, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo nuomone, nereikėtų dirbtinai mažinti elektros ir dujų kainų, nes nuo to gali būti dar blogiau.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

Vyriausybės ketinimus kompensuoti veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų nuostolius ekonomistas Nerijus Mačiulis vadina klaida. „Manau, kad tai yra klaida – kompensuoti bet kokius tariamus nuostolius iš valstybės biudžeto – iš visų mokesčių mokėtojų, mes susimetame ir apmokame kažkieno klaidas ar žioplumą.

Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs, rašoma pranešime spaudai.  Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio augimo vyko iš inercijos – per ketvirtį ekonomika krito -0,4 proc.

Antrojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis rodo, kad reikia ruoštis stagfliacijai, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją.

Pristatydamas metinį pranešimą prezidentas daugiau dėmesio galėjo skirti ekonomikos pasiekimams, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Kalbėdamas apie šalies ekonomiką prezidentas Gitanas Nausėda išryškino negatyvius rodiklius, tačiau ignoravo akivaizdžius valstybės pasiekimus, o kai kuri jo kritika yra nepagrįsta, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Naujas Finansų ministerijos siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis galėtų būti įgyvendintas greičiau nei 2025 metais, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams šeštuoju sankcijų paketu sutarus dėl embargo naftai iš Rusijos, šio žingsnio veiksmingumas mažėja dėl ilgo pereinamojo laikotarpio, sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Antradienio naktį sutarta, kad kad embargas būtų taikomas jūra gabenamai rusiškai naftai, šia išimtimi naftotiekiams siekta sulaukti naujoms sankcijoms nepritarusios Vengrijos ir kitų nuo šių išteklių priklausomų šalių paramos.

Imigrantų įdarbinimas neturi būti dar labiau liberalizuojamas vietos darbuotojų sąskaita, sako Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius. Ekonomistas Boguslavas Gruševskis taip pat siūlo sustiprinti įsidarbinančių imigrantų stebėseną, renkant informacija apie jų algas, darbo kaitą.   „Liberalizavimas – taip, bet ne sąskaita nacionalinių darbo išteklių.

Pastaruoju metu Lietuvoje maisto produktai brango labiausiai visoje ES. Ekonomistai skaičiuoja, kad gamintojai, importuotojai kainas didino panašiai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Tad svarsto, kad kainas labiau galėjo padidinti prekybininkai, tikėdamiesi, kad kainos vis tiek augs. Tačiau patys prekybininkai tai neigia. Anot jų, kainos didelės, nes tiekėjai jas brangiai parduoda.

Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.  15-lika ekonomikos ekspertų įvertino, kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą galėtų paveikti ekonomikos plėtrą ir ar Lietuvos ūkį šiemet gali ištikti recesija.

Jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau eurų per trejus metus, teigia ekonomistas dr. Gediminas Černiauskas, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva praras maždaug tiek, kiek per metus skiria savo gynybai“, – lygina jis. G. Černiauskas, remdamasis Lietuvos banko (LB) duomenimis, teigia, kad dėl smukusio eksporto į Kiniją Lietuva per metus prarastų maždaug 360 mln. eurų.

Dujų kainos Europoje normalizuosis tik 2023 metų antroje pusėje, tačiau ir tada išliks pakankamai aukštos, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Pasak jo, 2021 metais šiek tiek sumažėjęs eksportas iš Rusijos į Europos Sąjungą paveikė gamtinių dujų kainą Europos rinkoje, kuri buvo pakilusi iki beveik 200 eurų už megavatvalandę (MW). Šiuo metu ji šiek tiek normalizavosi ir siekia apie 80–90 eurų, tačiau vis tiek yra aukštumose.

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs, rašoma pranešime spaudai. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.

Nuo vasaros brangstančios dujos ir kiti energetikos šaltiniai, Lietuvos rinkai parduodamą produkciją vidutiniškai pabrangino 11,5 proc., o užsienio rinkai – 6 proc., vz.lt  teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistas-analitikas Titas Budreika. LPK analitiko teigimu, Lietuvos rinkai gaminančios įmonės beveik visus padidėjusius kaštus perkelia ant vartotojų pečių, o eksportuojančios įmonės, išaugusius gamybos kaštus prisiima savo pelno sąskaita.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai brango ne tik kai kurios prekės ar paslaugos, bet ir dujos, elektra, už namų šildymą atėjus sezonui taip pat turėsime mokėti gerokai daugiau. Nors augo ir atlyginimai, tačiau toli gražu ne visi spėja prisitaikyti ir padengti visas išaugusias išlaidas. Visgi panašu, kad rudenį atsipalaiduoti dar nebus kada – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils iki pat kitų metų pavasario.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Baltarusiškų prekių importas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį buvo rekordinis, skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistas sako, kad toks rezultatas dar nerodo birželį įsigaliojusių ES sankcijų įtakos dvišaliam prekybos aktyvumui.  Jo duomenimis, sausį-birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. iki beveik 560 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Baltarusiją smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu iki 465 mln. eurų.

Prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pritrūko įkvepiančios ekonominės vizijos, o tradiciškai akcentuota socialinė atskirtis ir nelygybė, sako banko „Luminor“ ekonomistas. Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad kalboje nebuvo paminėta nei fintech, nei skaitmenizacija, nei investicijų pritraukimas, nei „vienaragio“ užauginimas, taip pat trūko akcento apie tai, kaip pasaulis atrodys po pandemijos.