SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo užfiksuotais duomenimis, kurie atskleidė, kad alyvuogių aliejaus kaina padidėjo dvigubai.
„Dėl antrų sausų ir karštų metų Ispanijos pietuose įtakos alyvuogių aliejaus kaina didmeninėje rinkoje Europoje jau yra dvigubai didesnė negu prieš metus ir ankstesnis kainos rekordas sumuštas su kaupu.
Mažmeninės šio aliejaus kainos Europoje ir mūsų Lietuvoje yra maždaug 30 proc. didesnės negu pernai ir panašu, kad dar didės“, – kalbėjo ekonomistas.
Tiesa, pasak T. Povilausko, tai blogesnė žinia pietiečiams, kadangi kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Italijoje, gyventojų išlaidos alyvuogių aliejų yra 10 kartų didesnės nei Lietuvoje.
„O lietuviams, kurie daugiausiai vartoja saulėgrąžų ir rapsų aliejų, eina geros žinios iš kitų aliejų didmeninės rinkos – pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejaus kaina po pernykščio milžiniško šuolio prasidėjus karui dabar jau grįžo į 2020 metų lygį.
Mažmeninėje rinkoje saulėgrąžų aliejus rugpjūtį Lietuvoje buvo 20 proc. pigesnis negu prieš metus ir, tikėtina, dar toliau pigs“, – vertino ekonomistas.
Kai kas pabrango dvigubai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi skaičiavo, jog maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje jau viršija ES vidurkį.
„Eurostat“ duomenimis, šiais metais energetinių prekių (degalų, šildymo bei elektros energijos) kainos sumažėjo, tačiau maisto ir gėrimų kainų augimas tebesitęsia. Tad maisto ir gėrimų kainų augimas šiais metais tapo pagrindiniu infliacijos augimo Lietuvoje veiksniu.
Gegužės mėnesio duomenimis, maisto ir gėrimų kainos buvo 18,2 proc. didesnės nei prieš metus, o tai pakėlė bendrą infliaciją Lietuvoje 4,2 proc. Per dvejus metus maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje padidėjo net 46,8 proc. – tai yra kone dvigubai sparčiau nei 26,5 proc. siekiantis ES vidurkis.
Sparčiau nei Lietuvoje maisto kainos augo tik Vengrijoje, o kaimyninėje Latvijoje ir Lenkijoje augimas buvo gerokai kuklesnis nei Lietuvoje ir siekė atitinkamai 39,4 ir 34,6 proc.
„Išskirtinai spartų maisto kainų augimą Lietuvoje nėra lengva paaiškinti fundamentaliais veiksniais. Visų pirma, maisto kainos galutiniam vartotojui kilo sparčiau nei maisto produktų gamintojų ir maisto importuotojų kainos. Be to, šiais metais pradėjus mažėti energetinių žaliavų bei žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, maisto produktų kainos galutiniam vartotojui Lietuvoje ir toliau kilo.
Pavyzdžiui, sumažėjus pieno supirkimo kainoms, sviesto kainos Vokietijoje ir Lenkijoje šiais metais sumažėjo atitinkamai 29 ir 12 proc., tačiau Lietuvoje sviesto kainų sumažėjimas siekė simbolinius 6 proc. Belieka tikėtis, kad konkurencija atliks savo darbą, tad artimiausiu metu ir Lietuvoje sulauksime reikšmingesnio maisto ir gėrimų kainų kritimo. Jei kritimo nesulauksime, Lietuva pagal maisto ir gėrimų kainų lygį įsiverš tarp brangiausių ES šalių. Įdomu tai, kad Lietuvoje tam tikrų maisto prekių kategorijų kainų lygis jau yra didesnis nei Skandinavijos šalyse“, – sakė Ž.Mauricas.
Palyginti su 2021 metų liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šių metų liepą brango 32 proc. (17,12 eurų).
Daugiausiai krepšelio kainą didino „Iki“ – 42,9 proc. (kaina didėjo 23,13 eurų), antroje vietoje „Maxima“ – 35,5 proc. (17,02 eurų), trečioje „Lidl“ – 30,2 proc. (15,67 eurų), ketvirtoje „Rimi“ – 25,8 proc. (13,89 eurų), penktoje „Norfa“ – 24,2 proc. (13,15 eurų), šeštoje „e-Rimi“ – 20 proc. (11,18 eurų), septintoje „Barbora“ – 17,8 proc. (11,11 eurų). „Iki“ internetinės parduotuvės „Last Mile“ kainos dar nebuvo stebimos.
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per dvejus metus kainos kilo 45,1 proc. (18,48 eurų).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 50, pigo – dvi prekės.
Iš viso reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 48 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – vištų kiaušiniai, batonai, juoda duona, pienas, grietinė, pomidorų sultys.
Kiaušiniai, duona, pienas brango virš ar arti 100 proc. – dvigubai.
