Pakilęs nedarbo lygis „įjungė“ vieną iš svarbiausių JAV recesijos indikatorių – vadinamąją Sahm taisyklę, sakančią, kad JAV nedarbo lygiui (3 mėn. slankiajam vidurkiui) pakilus 0,5 proc. punkto ar daugiau nuo žemiausios nedarbo lygio reikšmės per paskutinius 12 mėnesių, JAV ekonomikoje prasideda recesija. Būtent tai ir įvyko – šis rodiklis pasiekė 0,6 proc. Teoriškai, tai reiškia, kad JAV ekonomika jau yra ant recesijos slenksčio, ir tai stipriai išgąsdino finansų rinkas. Jose prasidėjusi panika nuvilnijo per visą pasaulį: investuotojai puikiai supranta – jei JAV ekonomika suserga, liga turės įtakos visam pasauliui.
Vis dėlto, situacija JAV darbo rinkoje nėra tokia dramatiška kaip iš pirmo žvilgsnio pasirodė finansų rinkoms, tačiau ji akivaizdžiai blogėja. Jei šių metų pradžioje JAV darbo rinkos statistika buvo pozityvi, pastaruoju metu skaičiuose atsiranda vis daugiau geltonų ir raudonų signalų, įspėjančių apie situacijos rimtumą ir galimą JAV ekonomikos sulėtėjimą.
Yra ir gerų naujienų. Įtakos JAV nedarbo lygio augimui liepą turėjo vienkartiniai veiksniai, pavyzdžiui, liepą praūžęs Beryl uraganas, dėl kurio dalis darbuotojų Teksase buvo išleisti į prastovas ir trumpam tapo bedarbiais.
Tačiau pastaruoju metu atsiranda vis daugiau struktūrinių rodiklių, rodančių, kad JAV darbo rinka vėsta ir situacija blogėja. Pastaruoju metu pradėjo augti žmonių, netekusių darbo, skaičiai. Palyginti su 2023 m. liepa, darbo neturinčių žmonių skaičius išaugo 1,2 mln., iš jų net 787 tūkst. sudarė būtent darbo netekusių žmonių prieaugis. Prie JAV nedarbo lygio augimo prisideda ir naujų darbuotojų pasiūla – per metus tokių žmonių skaičius išaugo 116 tūkst. Dalis ekspertų mano, kad JAV nedarbo lygį didina migrantai ir anksčiau nedirbę asmenys, kurie dėl pakilusių kainų užsiregistravo darbo biržoje ir vėl ėmėsi ieškoti darbo. Tačiau duomenys rodo, kad tokių žmonių yra gerokai mažiau nei darbo netekusių asmenų, todėl darbuotojų pasiūlos atsiradimas neturėjo esminės įtakos JAV nedarbo prieaugiui.
Pastebimai sulėtėjo ir naujų darbo vietų kūrimo tempas JAV privačiame sektoriuje. Palyginti su 2023 m. liepa, naujų darbo vietų skaičius išaugo vos 1,5 proc., o tai buvo lėčiausias augimas nuo pat 2021 m. balandžio, kada JAV prasidėjo darbo rinkos atsigavimas po COVID-19 karantino. Be to, JAV Darbo statistikos biuras neseniai peržiūrėjo ankstesnius užimtumo skaičius: paskutinių 12 mėnesių, pabaigiant kovu, užimtumo skaičiai buvo sumažinti 818 tūkst. asmenų. Tai – didžiausia darbo vietų korekcija nuo pat 2009 m., rodanti, kad darbo vietos JAV kuriamos toli gražu ne taip sparčiai kaip iš pradžių buvo manoma.
Labai cikliškuose sektoriuose (gyvenamosios paskirties būsto statybos, apdirbamosios gamybos, laikino užimtumo, kelių transportavimo) metinė užimtumo dinamika jau 16 mėnesių iš eilės yra švelniai neigiama – palyginti su 2023 m. liepa, sumažėjo 0,7 proc. Taip pat stiprų ryšį su JAV BVP turi pilnu etatu užimtų darbuotojų skaičiaus metinis pokytis, o šis rodiklis pastaruosius 6 mėnesius balansuoja tarp nuosmukio ir stagnacijos. Liepą pilnu etatu užimtų darbuotojų skaičius JAV buvo 0,4 proc. mažesnis nei prieš metus. Taigi, iš augimo fazės pilnu etatu dirbančių žmonių užimtumas JAV perėjo į stagnacijos fazę.
Kita vertus, metinis užimtųjų skaičiaus kritimas labai cikliškuose JAV ekonomikos sektoriuose buvo mažiausias per 13 mėnesių, o darbo vietų mažėjimo pikas čia buvo pasiektas 2023 m. spalį (-1,6 proc.). Taigi, vieno iš svarbiausių JAV darbo rinkos indikatorių metinė dinamika stabiliai gerėja kelis mėnesius iš eilės, kas indikuoja, kad šios šalies ekonomikos ir darbo rinkos sulėtėjimo pikas jau pasiektas ir situacija taisosi.
Kol kas JAV darbo rinkos rodikliai rodo apie JAV ekonomikos augimo sulėtėjimą, todėl pernelyg stresuoti nereikia. Tačiau JAV darbo rinkos buksavimas gali turėti įtakos Lietuvos ekonomikai per eksporto rodiklius ir šią riziką svarbu atidžiai sekti.
Komentaro autorius – Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas.
