„Kaip bebūtų, Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai atsigavusių po krizės, mes turėjome ir informacinių technologijų sektoriaus proveržį, ir mūsų pramonė viena sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje – greičiau nei Lietuvoje ji auga tik Airijoje“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Toks įspūdis, kad mes jau per daug įsisukę į tuos laužų gesinimus. Žmonės šokinėja psichologiškai nuo vieno laužų gesinimo prie kito ir kartais net nebemato gerų dalykų, kurie vyksta Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Prezidento kalboje apie migrantų krizę Ž. Mauricas pasigedo neteisėtų ir teisėtų atvykėlių atskyrimo bei teigiamo pastarųjų poveikio šalies ekonomikai.
„Kalbant apie migrantų krizę, galbūt galėjo būti paminėtas ir teigiamas į Lietuvą iš Baltarusijos ir Ukrainos atvykusių migrantų poveikis bei siekis juos integruoti. Manau, kad tai vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių artimiausiu metu. Jeigu mes sugebėsime integruoti bent dalį tų žmonių, pagrės ir mūsų demografinė situacija, ir tas pačias pensijas galėsime sparčiau indeksuoti“, – sakė analitikas.
Ž. Mauricas teigiamai įvertino šalies vadovo kritišką požiūrį dėl COVID-19 pandemijos valdymo ir jo pasekmių.
„Pandeminiai ribojimai nuleisti iš viršaus turėjo labai menką poveikį arba jokio poveikio. (...) Jeigu mes neišanalizuosime, kodėl mūsų rezultatai tokie prasti, tai mes galime daryti vėl tas pačias klaidas ir lipti ant to paties grėblio“, – teigė ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, prezidentas taip pat išsakė savalaikę ir pagrįsta kritiką dėl atidėtos mokesčių reformos.
„Buvo pažadas ir daug kas laukė, kad pavasarį mokesčių reforma turėjo būti pristatyta. Vėlgi, Vyriausybė turi pasiteisinimą, kodėl jie viso to nedaro – nes reikia gesinti laužus. Tačiau kadencija vis tiek jau įpusėjo ir gali būti, kad tuos laužus begesindami mes taip ir nematysime tos reformos“, – teigė ekonomistas.
„O horizontalų teisingumą reikėtų šiek tiek padidinti, nes mokesčių sistema turi spragų“, – pridūrė jis.
Tuo metu šalies vadovo teiginys apie oraus atlygio nusipelniusius žmones bei mažu darbo užmokesčiu konkurencingumą grindžiantį verslą, pasak ekonomisto, yra nepagrįstas.
„Atlyginimų ir BVP santykis dabar yra didžiausias per visą Lietuvos istoriją ir netgi didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai kaip tik manau, kad atlyginimai bent jau santykinai nėra maži“, – teigė Ž. Mauricas.
Ekonomistas teigė nesupratęs prezidento pozicijos, kuriai visuomenės daliai reikėtų skirti paramą, taip pat, kaip šalies vadovas vertina Vyriausybės patvirtintas kompensacijas už dujas ir elektrą.
„Paminėtas NPD didinimas ir vienkartinės išmokos, kas būtų labiau skirta labiausiai pažeidžiamiems sluoksniams, bet taip pat buvo paminėtos (...) ir kompensacijos už elektrą ir dujas. Čia kaip ir teigiamai buvo paminėta iš pradžių, o vėliau jau kritika, kad jas reikėtų skirti pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems elektros ir dujų vartotojams“, – teigė Ž. Mauricas.
„Ar pažeidžiamiausi yra visi, kurie neturi milijoninių pajamų, ar tik tie, kurių pajamos yra labai mažos – galbūt tokio aiškumo norėtųsi. (...) Nelabai aišku, tai kam reikia skirti paramą – visiems, išskyrus tuos, kurie gauna milijonines pajamas, ar pažeidžiamiausiems“, – pridūrė jis.
Ekonomistas pasigedo dėmesio ir viduriniajai klasei.
„Vienoje vietoje tik minima vidurinioji klasė, kad ją reikia stiprinti, bet nieko nepasakyta kaip ją stiprinti ir ką su ja daryti“, – teigė Ž. Mauricas.
Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.
