„Užsienio prekybos duomenys yra to meto kainomis, o ne palyginamosiomis. Kadangi per metus stipriai brango žaliavos, tarpinio vartojimo prekės, tai ta eksporto apyvarta vis dar išlieka gerokai didesnė nei prieš metus“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Taip, didesnę dalį eksporto augimo nulėmė kainos, bet ir realus eksportas yra vis dar didesnis nei prieš metus. Įdomu tai, kad reeksportas augo 70 proc., lyginant su praėjusiais metais, – tai yra labai daug žinant, kad jo rinkos yra Rytų šalys“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot jo, rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, reeksportas į Kazachstaną augo 2,6 karto, į Kirgiziją – 16 kartų, į Baltarusiją – 2,6 karto.
„Kalbant apie šalis agresores, tai duomenys liūdina, nes reeksportas į Baltarusiją augo 164 proc., lyginant su praėjusių metų rugsėju, į Rusiją mažėjo 0,5 proc. Žiūrėkime, kas ten reeksportuojama – tai mašinos ir mašinų dalys, automobiliai, techninis transportas, žemės ūkio produktai. Kainų augimas ten 20-30 proc., tai vis tiek tas reeksportas ten pastaraisiais mėnesiais nekrenta, jis auga. Prekės per Lietuvą nevažiuoja, bet prekyba per mus vyksta“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Anot I. Genytės-Pikčienės, eksportuojančio sektoriaus pulsą geriau parodo pramonės rezultatai, jie kol kas neblogi.
„Tas nerimas, kurį jautėme dėl susiklosčiusių aplinkybių, kol kas nepasiteisino, atsparumas eksportuotojų yra nemenkas ir pavyksta pasinaudoti įvairiomis atsiveriančiomis nišomis. Pavyko operatyviai persigrupuoti netekus įvairių žaliavų kanalų iš agresyvių šalių“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Bet, aišku, reikia įvertinti, kad pernai rezultatai pramonės buvo labai aukšti ir šiemet vis dar tas augimas formuoja tikrai solidžią palyginamąją bazę. Ilgainiui, kai mūsų kertinės eksporto rinkos nebeauga, matome – ir Vokietijai kitąmet prognozuojama recesija, tai pranokti dideles apimtis gali darytis vis sunkiau“, – pridūrė ji.
Pasak T, Povilausko, tai, kad šalies gamintojai vis dar laikosi gerai, rodo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas, nors ir augęs mažiau.
„Tas augimas yra mažesnis, apie 25 proc. Iš to, ką mes patys pagaminame, nėra tokių prekių grupių, kur būtų ženklus sumažėjimas, gal šiek tiek lietuviški alkoholiniai gėrimai. Didžioji dalis svarbių sektorių dar eksportuoja tikrai neblogai, pramonės rodikliai neseniai taip pat rodė, kad pramonė dar dirba išnaudodama istoriškai aukštą pajėgumo lygį“, – kalbėjo SEB analitikas.
Jo manymu, Lietuvos eksportą į neigiamą pusę šių metų pabaigoje arba 2023-iųjų pradžioje gali pakoreguoti mažėjantis vartojimas Europos Sąjungoje, kuri yra pagrindinė lietuviškų prekių eksporto rinka.
„Žiūrint į paskutinį metų ketvirtį, kitus metus, žinutės iš užsienio yra labiau negatyvios, prekių vartojimas daugelyje pagrindinių mūsų eksporto rinkų labai sulėtėjęs arba krentantis, mažmeninės prekybos rodikliai rodo nuosmukį“, – kalbėjo T. Povilauskas.
„INVL Asset Management“ ekonomistės vertinimu, stebint eksportuotojų nuotaikas jaučiamas tam tikras nerimas ir dėl energetikos kainų nepastovumo, tačiau gamintojai užsakymų turi nemenkai ir kol kas labai dideliam nerimui priežasčių nėra.
„Bet, aišku, reikia suvokti, kad įžengiame į vangesnę fazę ir dviženklio augimo, matyt, išlaikyti nepavyks“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Rugsėjį Lietuvos prekių eksportas siekė 4,41 mlrd. eurų – 2,1 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 41 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Statistikos departamentas.
