energetika

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir stiprinama. Taip jis kalbėjo Suomijai pranešus, kad dujotiekiui su Estija „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala galimai susijusi su išorės veiksniais. „Lietuvos energetikos infrastruktūra yra saugi ir esame pasirengę planus įvairiems scenarijams.

Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių plėtra Lietuvoje nebus tokia sparti, kaip prognozuoja energetikos ministras, mano Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Kritinės žaliavos Lietuvai svarbios dėl įgyvendinamų saulės ir vėjo energetikos projektų, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Lietuva, kaip maža šalis, turi labai ribotą kritinių žaliavų išteklių kiekį, tačiau mes labai aktyviai dalyvaujame atsinaujinančios energijos plėtroje, ypač jūros, sausumos vėjo, saulės ir vandenilio ekonomikoje. Šiuo atžvilgiu kritiniai mineralai mums yra labai svarbūs“, – pranešime sakė Paryžiuje viešintis D. Kreivys.

Latvijoje per pirmus aštuonis šių metų ketvirtį sudeginta 4,949 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 9,8 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jų poreikis vien tik praėjusį mėnesį siekė 407,1 gigavatvalandės ir buvo 5,8 proc. menkesnis nei praėjusių metų rugpjūtį. 2022-aisiais Latvijoje sudeginta 8,887 TWh gamtinių dujų – 30,3 proc. mažiau nei 2021 metais.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį išvyksta darbo vizito į Prancūziją. Informuojama, kad rugsėjo 28–29 d. Paryžiuje jis dalyvaus aukšto lygio susitikimuose kritinių žaliavų ir žaliosios energetikos transformacijos temomis.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte siūlomas daliai ūkio subjektų privalomas grynasis atsiskaitymas sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir skirtingoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms. Tokią išvadą projektą rengusiai Energetikos ministerijai pateikė bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose pristatė Konkurencijos taryba.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis įvardijo pagrindinius veiksnius, užtikrinančius šalies energetikos pramonės stabilumą, pažymėdamas, kad šiuo metu Ukraina realizuoja energetikos objektų apsaugos projektus, kurių iki šiol niekas pasaulyje nesiėmė. Kaip pranešė trečiadienį „Ukrinform“, Vyriausybės vadovas tai pareiškė per forumą „Ukrainos energetikos ateitis“. Premjeras pabrėžė, kad pirmasis Ukrainos energetikos sistemos stabilumo veiksnys yra šalies oro gynyba.

Energetikos ministerija bei rinkos dalyvius vienijančių organizacijų vadovai tikisi, kad antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko Baltijos jūroje konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą sulauks daugiau dalyvių nei vasarą pasibaigęs pirmasis aukcionas.  Vis dėlto Vilniui ir Briuseliui vis dar derinant valstybės skatinimo schemą iki šiol neaiški iki šių metų pabaigos planuojamo paskelbti aukciono data.

Europos Komisijos (EK) planuojamas pateikti Europos vėjo energijos paketas būtų svarbus Lietuvai išnaudojant visą jos vėjo potencialą Baltijos jūroje, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Nors pirkti naują kompaktinės klasės elektromobilį yra brangiau, nei varomą benzininiu ar dyzeliniu varikliu, jį eksploatuojant iki 7 metų bendros išlaidos yra mažesnės, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikas Mamertas Kulakauskas. Pasak jo, paėmus trijų tipų „Volkswagen“ automobilius – benzininį ir dyzelinį „Golf“ ir elektrinį „ID.3“ ir skaičiuojant, kad per metus jie nuvažiuoja 15 tūkst. km, elektromobilio pirkimas ir eksploatacija 7 metus kainuotų iki 45 716 Eur.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenų analitikai įvertino, kokių šildymo kainų šį sezoną gali tikėtis gyventojai.  LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis teigė, kad Valstybinė miškų urėdija nuo šių metų pradėjo pilna apimtimi vykdyti biokuro žaliavos tiekimo įsipareigojimus, taip pat šilumos gamyboje 3 artus išaugo miško kirtimo atliekų, importas pilnai pakeistas vietine žaliava, biokurio tiekimo rinkoje išaugo konkurencija – ženkliai padidėjo smulkių tiekėjų skaiči...

Nepaisant trijų iš rinkos jau pasitraukusių tiekėjų, elektros rinkos liberalizavimas – naudingas vartotojams, skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros vertinimu, tiekėjai siūlė mažesnius fiksuotos kainos planus nei visuomeninio tiekimo kaina. „Norime pateikti ne emocijomis ar kitais pagrindais paremtą nuomonę apie liberalizavimą, o faktais grįstą vertinimą.

Krito dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Valstybinis reguliuotojas sustabdė Kaune registruotos bendrovės „EGTO energija“ veiklą, o ji 7 tūkstančius savo klientų perdavė bendrovei „Enefit“. Tad žmonėms dabar kainas už elektrą diktuos vos trys stambūs tiekėjai. Nors Vyriausybė tikina, kad konkurencija rinkoje išliks, energetikos agentūra tvirtina, kad elektros rinka buitiniams vartotojams tapo oligopolinė.

Trečiadienį Vilniuje vyks tarptautinė konferencija, skirta vandenilio plėtrai ir perspektyvoms šalies energetikos ir transporto sektoriuose.  Renginį organizuoja Lietuvos vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos mokslų akademija bei Lietuvos energetikos institutas. „Jau daug metų atkreipiamas dėmesys į vandenilį, kaip alternatyvų kurą. Tai ateities technologija, tačiau ateitis netrunka tapti šiandiena.

2025 metais „žaliosios“ elektros gamyba Lietuvoje turėtų pasiekti 8 gigavatus (GW), arba 75–80 proc. šalies suvartojimo, prognozuoja energetikos ministras Dainius Kreivys.  „2025 metai yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks aštuonis gigavatus. Tai yra milžiniškas kiekis, realiai tai leis mums generuoti beveik 75–80 procentų visos elektros energijos, kuri yra mums reikalinga“, – antradienį Seime sakė D. Kreivys.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ kartu su Nyderlandų bendrove „Northland Power“ pasirašė paskolų sutartis su 25-ių Lenkijos ir tarptautinių finansų institucijų sindikatu pirmojo vėjo jėgainių parko Lenkijos vandenyse Baltijos jūroje projekto „Baltic Power“ finansavimui. „Esame baigiamajame didelės apimties projekto, kuris iš esmės pakeis Lenkijos energijos rūšių derinį, rengimo etape.

Smulki nepriklausoma elektros tiekėja „EGTO energija“ veiklą nutraukė dėl nepakeliamos finansinės naštos, susidariusios per energetikos krizę, sako įmonės vadovas ir akcininkas Egidijus Rutkauskas. „Mes priėmėme tokį sprendimą, nes patyrus visą energetinę krizę per 2021-uosius ir 2022-uosius metus susidarė tokia našta, kad nors pastaruosius mėnesius ir veikėme pelningai, tiesiog nepasidengėme savo visų nuostolių“, – BNS antradienį sakė E. Rutkauskas.

Atsinaujinančios energetikos proveržis Lietuvoje turėtų įvykti 2025 m., šalyje įrengus 8 gigavatus (GW) saulės ir vėjo jėgainių galios, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, tokia generacija užtikrintų iki 80 proc. viso valstybės poreikio. „2024 m. jau turėsime apie 3,5 GW, o 2025 m. yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks 8 GW. Tai yra milžiniškas kiekis. Tai leis mums generuoti 75–80 proc.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios. Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.

Pietų Korėjos ministras pirmininkas trečiadienį atvyko į Lenkiją aptarti regioninio saugumo, gynybos ir branduolinės energetikos klausimus.  Vykstant karui kaimyninėje Ukrainoje, Varšuva stengiasi stiprinti ryšius su Seulu.

Gyventojų nutolusioms saulės elektrinėms skirta dar 32 mln. eurų paramos. Energetikos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas.  Kompensacijos bus mokamos iki 10 kW galios elektrinėms, skiriant apie 323 eurus už 1 kW galios, ketvirtadienį pranešė  ministerija. Iš 32 mln. eurų 10 mln. eurų bus skirta Vilniaus apskričiai, 22 mln. eurų – vidurio ir vakarų Lietuvos regionui – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskritims.

Elektra Lietuvos biržoje vakar kainavo daugiausiai per visus šiuos metus. Energetikai dėl elektros deficito ir išaugusių kainų kaltę verčia nusilpusiam vėjui ir suomiams, kurie dėl gedimo sumažino elektros gamybą savo atominėje elektrinėje. Ekspertai viliasi, kad pastarasis elektros kainos šuolis bus laikinas, tačiau artėjant žiemai elektra esą vis tiek turėtų būti brangesnė nei pastarąjį pusmetį. Panevėžietė Audronė už elektrą vidutiniškai moka po šimtą eurų per mėnesį.

Lietuvoje nuo 2020 metų veikianti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ per pirmą šių metų pusmetį patyrė 1,46 mln. eurų bendrųjų nuostolių, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė įmonė.

Vasara su ilgesnėmis ir šviesesnėmis dienomis yra metas, kuomet daugelis gyventojų tikisi sumažinti elektros energijos vartojimą ir taip sutaupyti, tačiau kartais šie lūkesčiai nepasitvirtina. Kaip reikėtų vartoti elektrą šiltuoju metų laiku, kad laukiamas sutaupymas nevirstų didesnėmis sąskaitomis, pataria ekspertai.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ teisėtai nutraukė preliminarios 4 mln. eurų vertės sąskaitų tvarkymo sistemos konkursą, galutinai nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).  Jis patenkino grupės skundą ir panaikino jai nepalankų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo „Igničio grupės“ veiksmas buvo pripažintas neteisėtu.

Didžiausios europinės paramos saulės elektrinių pramonėje projektams sulaukė 7 šalies įmonės.   Maksimalų – 300 tūkst. eurų finansavimą gavo Šiaulių medžioklės ir žvejybos reikmenų gamintoja „Hampidjan Baltic“, Kauno plastiko pakuočių gamintoja „Baltic plastic products“, Alytaus medienos gaminių gamybos įmonė „Stora Enso Lietuva“, Kupiškio rajono durpių perdirbėja „Durpeta“ ir  Alytaus stiklo apdirbimo įmonė „Stronglasas“.  Be to, beveik maksimalios sumos – 298,9 tūkst.

Už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai antradienį Rygoje susitarė bendrai siekti Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ne vėliau kaip 2025 metų vasarį. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva yra pasirengusi sinchronizuotis jau kitąmet, tačiau šaliai svarbi Baltijos šalių vienybė. „Latvijai ir Estijai sutikus šiek tiek paankstinti sinchronizaciją ir pritarus datai tapo įmanomas šis susitarimas.

Lietuvai nepavyko įtikinti latvių ir estų, kad nuo rusiškos elektros sistemos atsijungtume jau kitų metų pavasarį, o vieni neišsišoksime – valstybės vadovai nusprendė, kad Lietuva kitais metais iš rusiškos sistemos BRELL sutarties nesitrauks – lauksime dar metus, kol tam pasiruoš latviai su estais. Vis tik Vyriausybė įpareigota priversti kaimynus sudėti parašus po įsipareigojimu, kad terminas daugiau negalės būti nukeltas.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę Londone susitinka su Jungtinės Karalystės energetikos pareigūnais – trečiadienį jis susitinka su JK branduolinės energetikos ir energijos tinklų ministru. D. Kreivys taip pat lankysis pažangiųjų technologijų centre Koventryje ir dalyvaus apkrito stalo diskusijoje energetinio saugumo Europoje ir Baltijos šalyse tema, pranešė ministerija.

Potencialiam Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojui – „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ – pasiūlius sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį, daugelis rinkos dalyvių ir ekspertų sako, jog tai yra nedidelė suma. Vis dėlto dalis jų įsitikinę, kad keturis kartus už pradinę kainą didesnė suma rodo investuotojų pasiryžimą svarbius projektus vystyti nelaukiant valstybės paramos bei nulemta su vystymu susijusių rizikų.

Lietuvai siekiant spartesnio elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa, Estijos tinklo operatorės „Elering“ vadovas sako, jog atsižvelgiant į galimas technines bei ekonomines rizikas, Baltijos šalims atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos reikėtų „ne dabar, o 2025 metų pabaigoje“.  „Mes šiuo metu neturime jokios ekonominės logikos, nes praėjusią vasarą nustojome pirkti elektros tinklų balansavimo paslaugą.

Pusmetį pigęs dyzelinas pastaruoju metu vėl ėmė brangti. Ekspertų teigimu, brangsta nafta, tad iš paskos brangsta ir degalai. Vairuotojai piktinasi, kad vasarą, kai norisi daugiau keliauti, už degalus tenka mokėti daugiau. Degalinių atstovai tikina, kad jei ne arši tarpusavio konkurencija, degalai būtų dar brangesni. Šiuo metu litras benzino kainuoja iki 1,60 €, o dyzelinas iki 1,40 €. Pastaruoju metu vairuotojai džiaugėsi mažėjusiomis kainomis, dabar jie vėl netveria pykčiu.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ baigė statyti keturis 306 megavatų (MW) bendros galios vėjo parkus Anykščių, Jonavos, Rokiškio ir Telšių rajonuose.  „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis BNS nurodė, jog į keturis vėjo parkus bendrovė investavo apie 400 mln. eurų.  Pasak jo, tuo pačiu metu vykusios keturių parkų statybos šiuo metu yra didžiausios Baltijos šalyse.

Vyriausybės sprendimu iki liepos 1 d. galiojusios kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė naujas gamtinių dujų tiekimo kainas, kurios įsigalios nuo 2023 metų liepos 1 d. VERT praneša, kad nuo liepos gamtinių dujų buitiniai vartotojai, pasirinkę tarifų planą „Minimalus“ (suvartojantiems iki 300 m3 dujų per metus) ir gamtines dujas naudojantiems maistui ruošti, mokės 1,99 Eur už 1 m3 su PVM, o pritaikius valstybės taikomą tiekimo dalies kompensaciją, galutinė kaina bus 1,36 Eur/m3 su PVM.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia patvirtinusi 35 prašymus perdavimo tinkle rezervuoti 2,9 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.  Patvirtinus prašymus saulės elektrinėms rezervuota galia siekia 0,95 GW, vėjo – 1,2 GW, kaupimo įrenginiams – 0,75 GW. Pasak „Litgrid“, iš 2,9 GW bendrai rezervuotos galios, beveik 1,1 GW sudaro hibridinės elektrinės.

Artėjant kompensacijų gyventojams už elektrą pabaigai, elektra biržoje brangsta. Energetikai aiškina, kad jos kaina kyla dėl karštų orų ir jungčių su užsienio šalimis remontų. Visgi kai kurie ekonomistai mėgina raminti, esą šis pabrangimas turėtų būti laikinas, tačiau žmonės palikti nežinioje, ką pasirinkti – fiksuoti kainas ar rizikuoti ir mokėti tiek, kiek ji kainuoja biržoje. Lietuvoje kylant didmeninei elektros kainai, gyventojai nebežino, kokias elektros sutartis rinktis.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ į šalies biudžetą sumokėjo apie 3 mln. eurų perteklinių pajamų, gautų iš prekybos elektra, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  „Mūsų yra apie tris milijonus (eurų – BNS)“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė D. Maikštėnas, atsakydamas į klausimą, kiek „Ignitis grupė“ sumokėjo vadinamųjų elektros „viršpelnių“. „Dydis yra nematerialus grupės išlaidų prasme“, – pridūrė „Ignitis grupės“ vadovas.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį patvirtinus beveik 19 proc. mažesnį visuomeninį elektros tarifą antrajam šių metų pusmečiui, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad šią kainą  mokėsiantys vartotojai už 100 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį sumokės maždaug penkiais eurais mažiau.

Europos Komisijai (EK) trečiadienį paskelbus naujas rekomendacijas Lietuvai, šalies deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Lietuva daugiausia namų darbų yra atlikusi energetikoje, tačiau dar daug reikia nuveikti sveikatos apsaugos ir socialinės srityse.

Užtrukus leidimų išdavimui energetikos grupės „Ignitis grupė“ Jonavos rajone statomas 252 megavatų (MW) galios saulės parkas bus užbaigtas ir pradėtas naudoti metais vėliau nei planuota – 2026-aisiais, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.

Suomijos valstybinė energetikos bendrovė „Gasum“ nutraukė gamtinių dujų tiekimo vamzdynais sutartį su Rusijos koncerno „Gazprom“ antrine eksporto įmone „Gazprom export“, pranešė Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Rusija gamtinių dujų tiekimą Suomijai vamzdynais nutraukė praėjusių metų gegužę, pastarajai atsisakius už jas mokėti Rusijos rubliais, kaip to vienašališkai pareikalavo Kremlius.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos bankrutuojančios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis sako, kad Baltijos šalių elektros perdavimo įmonės  už sistemos balansavimo paslaugas, teiktas iki praėjusių metų birželio, bendrovei su palūkanomis ir delspinigiais liko skolingi beveik 13 mln. eurų.  A. Valaitis sako, kad dėl to „Inter RAO Lietuva“ ketina kreiptis į teismą, o tiksli ieškinio suma paaiškės jį pateikus.

Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad Baltijos šalyse ir Suomijoje veikiančios dujų biržos „GET Baltic“ akcijų pardavimas Vokietijos energijos biržai „European Energy Exchange“ (EEX) Lietuvai suteikė naujų galimybių, o regiono dujų rinkos dalyviams leis lengviau veikti kitose rinkose.  „Be abejo, jiems (Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams – BNS) bus paprasčiau ir lengviau.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos plėtros bendrovė „Orlen Neptun“ Lietuvoje įsteigė savo padalinį.  Registrų centro duomenimis, įmonė „Orlen Neptūnas“ įregistruota gegužės 10 dieną, jos įstatinis kapitalas – 2,5 tūkst. eurų.

Estijos elektros perdavimo sistemos operatorė „Elering“ praėjusį penktadienį įjungė sinchroninį kompensatorių, kuris reikalingas energetikos sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamo posovietinio BRELL energetikos žiedo ir prisijungimui prie Europos tinklų, skelbia estų visuomeninis transliuotojas ERR. Tai pirmasis iš trijų sinchroninių kondensatorių (SynCons), kurie bus pastatyti Estijoje.