„Mes šiuo metu neturime jokios ekonominės logikos, nes praėjusią vasarą nustojome pirkti elektros tinklų balansavimo paslaugą. Rusija mums teikia sistemos stabilumo paslaugą, o mes už ją nemokame. Jei pasitrauksime iš Rusijos elektros tinklo, turėsime papildomų išlaidų“, – portalo „15min“ publikuotame Estijos dienraščiui „Postimees“ duotame interviu teigė „Elering“ vadovas Kalle Kilkas.
„Mūsų nuomone, tai reikėtų daryti (atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos – BNS) ne dabar, o 2025 metų pabaigoje. Rezervinės paslaugos turi būti kuriamos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kai ką galime pirkti ir iš Suomijos bei Lenkijos. Pasitraukus iš Rusijos tinklo, kažkas turi sugebėti greitai pakeisti reguliavimo paslaugą, mūsų elektrinės turi sukurti pajėgumus, kurie tai užtikrintų“, – pridūrė jis.
Pasak „Elering“ vadovo, Latvijai ir Estijai desinchronizacija nuo Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos „nėra politinis klausimas“, tuo metu Lietuvai, jo teigimu, paankstintos sinchronizacijos nauda yra „ne techninė, o vaizdinė“.
„Lietuva bando pasverti politinę vertę prieš mūsų techninį situacijos vertinimą. Tam tikra prasme negalima pasakyti, kas yra svarbiau, kas sveria daugiau“, – teigė K. Kilkas.
„Suprantame, kad ilgalaikėje perspektyvoje nenorime bendradarbiauti su Rusija, nes tai yra blogai. Norime bendradarbiauti su likusia Europa per Lenkiją. Tačiau pragmatiškai norime tai daryti mums priimtinu tempu“, – kalbėjo „Elering“ vadovas.
Jo teigimu, norint atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos Estijai būtina pastatyti sinchroninius kompensatorius bei užbaigti elektros linijų tarp šios šalies ir Latvijos statybas. K. Kilkas sako, kad trečioji Estijos ir Latvijos elektros linija paspartinus jos statybas 10 mėnesių bus baigta 2025 metų pradžioje.
„Techniškai esame pasirengę (pasitraukti iš Rusijos tinklo iki 2026 metų – BNS), tačiau turime komercinių apribojimų“, – teigė „Elering“ vadovas.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
