„Mūsų yra apie tris milijonus (eurų – BNS)“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė D. Maikštėnas, atsakydamas į klausimą, kiek „Ignitis grupė“ sumokėjo vadinamųjų elektros „viršpelnių“.
„Dydis yra nematerialus grupės išlaidų prasme“, – pridūrė „Ignitis grupės“ vadovas.
Už perteklinių elektros gamintojų pajamų administravimą atsakingos biržos operatorės „Baltpool“ ataskaitos duomenimis, Lietuvos elektros gamintojai į šalies biudžetą iki gegužės pabaigos sumokėjo 13,3 mln. eurų šių lėšų už 2022-ųjų gruodžio – 2023-ųjų balandžio mėnesius, tuo metu pagal deklaracijas jie turi sumokėti 14,94 mln. eurų.
Už energetiką atsakingų Europos Sąjungos (ES) ministrų pernai rugsėjį patvirtinta pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis tvarka, numatanti 180 eurų už megavatvalandę (MWh) kainos „lubas“, galioja nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų birželio 30 dienos.
Skaičiuojant pajamų perviršį atsižvelgiama į gamintojų sandorius elektros biržoje, galiojančias dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat išvestinių finansinių priemonių sandorius, visiems jiems taikant 180 eurų MWh viršutinę pajamų ribą. Mokėtiną sumą turi apskaičiuoti ir deklaruoti patys rinkos dalyviai.
Didieji Lietuvos elektros gamintojai anksčiau teigė, kad sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.
Pasak „Ignitis grupės“ ir „Enefit“ atstovų, didžiąją dalį iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros įmonės parduoda ne biržoje, bet tiesioginiais ilgalaikiais sandoriais, o jos kaina dažniausiai yra mažesnė nei 180 eurų.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pernai gruodį teigė, kad vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip praėjusią vasarą.
