„Šiuo atveju turėtų susėsti reguliatorius su įmone ir susidėlioti grafiką, kaip realiai įmonė pagal savo finansus gali tą padaryti. Mano noras taip pat yra, kad tie pinigai būtų anksčiau grąžinti“, – antradienį Seime teigė D. Kreivys, parlamentaro Roberto Šarknicko paprašytas įvertinti šalies vadovo patarėjo išsakytą poziciją.
Vis dėlto ministras teigė, jog įmonė turi investuoti tiek į infrastruktūrą, tiek į naujų vartotojų prijungimą.
„Tačiau nereikia pamiršti, kad įmonė toliau turi investuoti tiek į infrastruktūros, tiek taip pat turėtų investuoti į naujų vartotojų pajungimą“, – pridūrė energetikos ministras.
VERT pirmininkui Renatui Pociui praėjusią savaitę pareiškus, kad 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO 2018–2021 metais susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų į naujų vartotojų prijungimą ir tinklo plėtrą, D. Kreivys teigė, kad tokios investicijos taip pat reikalingos.
„Nauji vartotojai – tai yra naujos gamyklos, nauji namai, nauji nuosavi namai, saulės elektrinės – visiems taip pat reikalingas pajungimas. Reikia suprasti, kad transformacija, kuri vyksta energetikos srityje, reikalauja daugybės investicijų“, – Seime kalbėjo D. Kreivys.
Ministras pabrėžė, jog „dėl reguliavimo nesutarimų“ susidariusi didžioji dalis vartotojų permokos ESO atsirado per praėjusią Seimo ir Vyriausybės kadenciją.
„160 mln. eurų suma, kurią ESO investavo ne į tą infrastruktūrą, į kurią, reguliatoriaus manymu, turėjo būti investuota, buvo atlikta praėjusios Seimo kadencijos metu, praėjusioje Vyriausybėje“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Periodas, kuriuo įvyko šitas dalykas, yra žymiai ankstesnis nei mano kadencija“, – teigė ministras.
ESO vadovas Renaldas Radvila pirmadienį sakė, kad permoką įmonė suinteresuota grąžinti anksčiau nei per 15 metų, kaip sutarta su energetikos rinkos reguliuotoju.
Pasak R. Pociaus, ESO yra įpareigota nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti šią permoką – jos likutis dabar siekia 156 mln. eurų.
Pasak Valstybės kontrolės, 96 proc. permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po dešimtmečio ir visiškai būtų grąžinta iki 2036-ųjų. Institucijos teigimu, nenustačius aiškių kriterijų, kada ši suma turi būti grąžinta, grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.
Generalinė prokuratūra pranešė vertinsianti Valstybės kontrolės audito išvadas ir tuomet bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių.
4 val. ·
Rankraščiai nedega
Vakar vyriausybės sukčius pripažino, kad dalis ESO nusavintų 160 milijonų mūsų eurų buvo išmokėta dividendais Ignitis grupės akcininkams. Ta proga primenu:
„Tačiau verta pažiūrėti į didesnį šios istorijos paveikslą. Konservatoriai patogiai pamiršta, kad turint „Ignitis grupė“ akcijų, ministrui D. Kreiviui pinigai už jų dividendus nubyra asmeniškai. Tai ypač aktualu dabar, kai dėl pernai rusų Ukrainoje pradėto plataus masto karo bei Vakarų sankcijų, kilo energetikos krizė, o elektros kainos šoktelėjo į viršų.
Šiuo atveju, išaugusios elektros kainos pelną sunešė ir Lietuvos energetikos ministrui. Primename, kad dar praėjusį rudenį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbė, kad 2023 m. elektra buitiniams vartotojams gali didėti apie du kartus, o dujos 2,6-2,8 karto.
Tuomet energetikos ministras ramino visuomenę, sakė, kad gyventojai gaus kompensacijas ir pan. O to tikrai reikėjo. 2022 m. rudens duomenimis, elektros kaina Lietuvoje buvo didžiausia visoje Europoje ir siekė 478,16 eur/MWh.
Lenkijoje elektra buvo beveik 4 kartus pigesnė – 136,20 eur/MWh, Latvijoje – 470,38 eur/MWh, o Estijoje elektra pigesnė net 5 kartus – 94,62 eur/MWh.”
