auklėjimas

Tikėtina, kad koks nors Valstybės saugumo departamento (VSD) ūkio reikalų vadovas nūnai skrebena naują sąmatą didžiai reikalingoms priemonėms, kurios turės sustabdyti galimą kruvinų norvegiškų įvykių pasikartojimą. Tam galima paprašyti daugiau pinigų ir daugiau įgaliojimų stebėti, sekti, klausytis, smalsauti, drausti, kontroliuoti ir auklėti.

Turbūt ne vienam tėveliui vaikų auklėjime yra pasitaikę atvejų, kurių geriau niekas nebūtų užfiksavęs. Tačiau šių tėvelių vaikams sukurtas situacijas deja kažkas įamžino.

Šiandien Lietuvoje globos namuose auga per keturis su puse tūkstančio vaikų, daugiau nei dvidešimt trys tūkstančiai – rizikos šeimose. Šiems vaikams dažnai trūksta artimųjų dėmesio, meilės, šilumos. Nepuoselėjant vaikų dvasinių ir fizinių vertybių, nesuteikiant sąlygų atrasti ir išreikšti individualius gebėjimus, visuomenė vis dažniau susiduria su augančiomis problemomis – agresija, neprognozuojamu, neretai žiauriu elgesiu.

Ar jūsų vaikas, anūkas, kaimyno atžala jau moka gerti kraują? Lietuvoje jau daug metų viešai veikia žmonių kraują mokantys gerti ir tai slėpti portalai. „Tai – tik pradžia“, – apie du šiurpius nusikaltimus, kuriuos Lietuvoje įvykdė (įtariama) moksleivės, kalba žinoma muzikos pedagogė Nijolė Prascevičienė. Septyniolikmetės gimnazistės nužudymas atskleidė ne vienos šeimos ar mokyklos problemas, bet visos valstybės puvėsius.

Tokios mokyklėlės, veikiančios Švedijoje, Stokholme, pagrindinė pastanga – išlaisvinti vaikus nuo socialinių lūkesčių ir stereotipų, paremtų lytimi. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia parengiamoji mokyklėlė atrodo kaip ir kitos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau vis dėl to ji – išskirtinė, rašo bbc.co.uk.

Mano trimetė, drovumo įsikūnijimas. Namuose tik ir čiauška, kad nori pas vaikus, bet vos tik peržengiam svetimų namų slenkstį, ar susitinkame su kitomis mamytėmis parke, manoji sustingsta. Stovi įsistvėrusi į sijoną ir nė krust. Aš vis raginu, stumiu, eiti pabūti su kitais vaikais, pažaisti, parodyti ką moką. Bet niekas nepadeda. Kaip įveiktį tokį drovumą? Veronika Vienas vaikas yra drovesnis, kitas – aktyvesnis, trečias – linksmesnis. Ir jie skirtingai reaguos į tas pačias aplinkybes.

Sutikite Storm – didelių mėlynų akių, putlių skruostų ir šviesių plaukų kūdikį, tačiau kokios lyties vaikas - tėvai neatskleidžia. Jie tikina paliekantys teisę vaikui apsispręsti pačiam. Toks neįprastas tėvų, Kathy Witterick (38 m.) ir David Stocker (39 m.) elgesys „prilipdė“ jiems diplomatiškiausios šeimos etiketę. Berniukas ar mergaitė? Storm raudonais marškinėliais apkabinta nežinia – jo ar jos – brolio su kasomis (Toronto star nuotr.

Įprasta matyti kaip tėvai rūpinasi savo vaikais, globoja, guodžia, saugo nuo žalingos aplinkos poveikio. Tačiau kartais ne visada ir ne visose šeimose pavyksta tinkamai pasirūpinti atžalomis. Kviečiame pasižiūrėti nuotraukose užfiksuotas akimirkas, kur tėvelių tėviškos savybės toli gražu neatsiskleidžia.

Jaunimas – visuomenės veidas – įžūlus, neišauklėtas, nepraustaburnis, o apie stiprias vyriškas „chebros“ tradicijas net kalbėti nereikia... Pristatome jums jauno lietuvaičio pasakojimą, kaip reikia „daryti“ vaikus! Juokingiausia tai, kad įvairiausiais keiksmais vaikino pasakojimas įgauna dar juokingesnę prasmę, kai prie jo prieina mergina, o šis visiškai pasikeičia.

Motinos dienos proga panevėžietę Gražiną Grigaliūnienę pasveikins ne tik du sūnūs, bet ir dešimtys jos išaugintų svetimų vaikų. Prieš dvidešimt metų įsteigtoje vienoje pirmųjų šalyje Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimynoje iki šiol užuovėją randa visi čia augę globotiniai. „Jie visi – mano vaikai. Jei atėjo pas mane, vadinasi, turiu auklėti kaip savo pagimdytą ir priimti sugrįžusį“, – sako dešimtims globotinių motinišką šilumą ir meilę išdalijusi moteris.

Lietuvos moksleivių ir studentų pasiekimai įvairiuose tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose ne tik džiugina jų mokytojus ir dėstytojus, bet ir paglosto savimeilę tėvams. Dažniausiai pergalės euforijos akimirką pamirštama, kiek sunkaus darbo reikia įdėti, kad, net ir būdamas labai gabus, žmogus pasiektų užsibrėžtų tikslų. Lietuvoje vis dažniau prabylama apie tai, kad mūsų šalyje neskiriama pakankamai dėmesio gabių vaikų ugdymui. Naujienų portalo „Balsas.

Lietuvoje gyvenančioms ir vaikus auginančioms mamoms dažniausiai nepakanka laiko bendrauti su savo vaikais, o viena svarbiausių to priežasčių – beveik neegzistuojanti galimybė rinktis laisvą darbo grafiką. Tokius rezultatus atskleidė technologijų bendrovės „Hewlett-Packard“ (HP) kartu su „CV Online“ Lietuvoje balandžio mėnesį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 respondenčių. Dauguma minėtoje apklausoje dalyvavusių dirbančių ir vaikus auginančių mamų (67 proc.

Šimtai šiauliečių šeimų suka galvas, kam po motinystės atostogų palikti mažylį, nes laisvų vietų Šiaulių miesto lopšeliuose — darželiuose beveik nėra, o eilės juose — kilometrinės. Tuo tarpu ikimokyklinių įstaigų vadovės tvirtina: eilės padidinamos ir dirbtinai. Į lopšelį nepateko Rugsėjį, po motinystės atostogų, į darbą grįžtanti šiaulietė guodėsi nežinanti, kam palikti dukrytę, nes miesto lopšeliuose — darželiuose nerado laisvų vietų. Jaunai šeimai auklę samdyti yra per brangu.

Teisingumo ministerijos parengtuose Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimuose numatoma teismo galimybė vaikų neprižiūrinčius ar su jais nesusitvarkančius tėvus siųsti į specialius kursus. Numatomos baudos Prastus tėvus, nesuvaldančius nepaklusnių vaikų, arba jų išvis neauklėjančius, mokyti ir auklėti bus imtasi specialistų vedamuose kursuose, kurie turėtų būti rengiami savivaldybėse veikiančiuose švietimo centruose, psichologinėse ir pedagoginėse tarnybose.

Paskelbus akciją „Savaitė be patyčių“ už galvų susigriebė ne tik statistikų skelbėjai ar moksleivius auginančios šeimos. Lietuvos vaikai nuo patyčių, pažeminimų, nuolat išgyvenamo psichologinio ir fizinio smurto kenčia labiausiai Europoje. Ne mažesnė patyčia - kai kovai su šiuo visuomenės skauduliu pasitelkiamas tik proginis dėmesys. Problema gilėja Menininkė, geros valios ambasadorė Nomeda Marčėnaitė pripažįsta, kad patyčios mokyklose - itin didelė problema.

Tėvų humoro jausmas kartais peržengia ribas. Vaikų mokymas apie suaugusiųjų pasaulio subtilybes gali tapti netinkamo auklėjimo pavyzdžiu. Ar nuotraukose įamžinti tėveliai galėtų pretenduoti į pavyzdingiausių gretas? Nuotraukų galerijoje – nevykę tėvų pokštai.

Pradėsime nuo to, kad valgymas – malonus užsiėmimas, o geros manieros prie stalo užtikrina, kad jis tokiu ir liks. Pakalbėkite vaikui suprantama kalba apie gerų manierų svarbą, padrąsinkite jį elgtis mandagiai. Iliuzijas, kad jūsų kūdikis jau rytoj savo maltinuką elegantiškai pjaustys peiliu, prilaikydamas šakute, po kaklu pasirišęs baltą servetėlę, tarsi idiliškame retro paveikslėlyje, iškart atmeskite. To artimiausiu metu nebus ir... vargu ar jam šiuo metu to reikia.

Grįžote į namus. Jus pasitinka ne mylimas šuo, o spengianti tyla. Koridoriuje voliojasi apgraužti jūsų batai. Norėtumėt gerai iškaršti savo šuniui kailį, bet per vėlu. Fiziškai nubaudę augintinį, pralaimėsite dvigubai: batelių nesusigrąžinsite ir sugadinsite santykius su šunimi. Augintiniui net gali pasivaidenti, kad esat silpnas gaujos vadas – laikas imti valdžią į savo letenas... Kur šuo pakastas? Netinkamo šuns elgesio priežastys dažnai slypi jo vaikystėje ir paauglystėje.

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 8 pedagogų ir dar 30-ies aptarnaujančių darbuotojų būrys visada mielai remia sporto renginius, žinodami, kad po jų mokiniai su dar didesne energija kibs į rimtuosius mokslus. Mokyklos vadovas Vaidas Pocius, pasidžiaugęs dalykiniais mokyklos pasiekimais ir užklasinės veiklos bei neformaliojo ugdymo rezultatais, priminė, kad pernai tarp abiturientų buvo net du šimtukininkai, o tai jau esąs vienas puikiausių įvertinimų rajone.

Vaikai vėl turės būti laikomi vaikais. Šiandien mes ėmėme laikyti juos sau lygiais mažaisiais suaugusiais ir taip nežmoniškai juos varginame. Michaelis Winterhoffas (g. 1955) – vaikų ir jaunimo psichiatras ir psichoterapeutas, dviejų vaikų tėvas. Studijavo ir dirba Bonoje. Jo knyga “Kodėl mūsų vaikai virsta tironais" sukėlė tikrą atsiliepimų audrą Vokietijoje ir iki šiol nedingsta iš perkamiausių knygų sąrašų. Michael Winterhoff. Kodėl mūsų vaikai virsta tironais, arba Prarasta vaikystė.

Ką daryti, kad vaikas nepradėtų vartoti narkotikų? Tokį klausimą dažnai sau užduoda tėvai, bijodami, kad jų atžalos nenueitų klystkeliais. Štai keletas patarimų, kurie galėtų pagelbėti tokioje situacijoje. Bendraukite Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, draugais, svajonėmis. Net ir būnant labai užsiėmus, laiko ir dėmesio vaikui skyrimas, gerų tarpusavio santykių puoselėjimas – puiki investicija į ateitį be narkotikų.

Žurnalo „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ 2010 m. lapkričio numeryje publikuotas straipsnis, kurio tikslas buvo išanalizuoti įvairius tyrimus ir atskleisti, ar santuoka ir abu tėvai daro įtaką vaiko gerovei ir psichikos sveikatai? Straipsnyje apžvelgtų tyrimų duomenys parodė, jog geriausi psichikos sveikatos ir gerovės rodikliai yra tų vaikų, kurie auga su abiem biologiniais susituokusiais tėvais, nei vaikų, kurių tėvai gyvena kohabitacijoje (neįregistravę oficialios santuokos), yra vien...

Kalbėti apie narkotikus su vaiku gana sudėtinga, tačiau tai yra būtina. Narkotikų kontrolės deprtamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristato kelis dalykus, kuriuos tiesiog privalote pasakyti savo vaikui, jei kalbate apie narkotikus. Venkite klausimo „kodėl?" „Kodėl?" yra blogiausias dalykas, kurį galite pasakyti savo vaikui, sužinoję, kad jis bandė ar vartoja narkotikus. Tai akimirksniu išprovokuoja gynybinę jo reakciją.

Tėvų vaidmuo prevencijoje yra pats svarbiausias. Praktika rodo, kaip šeima gali suformuoti augančio žmogaus pasitikėjimą savimi, išmokyti jį spręsti problemas ir gyventi visavertį gyvenimą. Reikia ugdyti gyvenimo įgūdžius Tėvų pareiga yra rūpintis savo vaikų užimtumu, jų gyvenimo ir socialinių gyvenimo įgūdžių ugdymu. Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr.

Ke$ha nebenori būti pavyzdžiu. Apie tai dainininkė ketina dar kartą priminti artimiausio turnė po Šiaurės Ameriką metu. Mergina interviu „The Times“ sakė: „Nesu vaikų auklė. Visi žino mano silpnybes. Dažnai joms pasiduodu. Tai – seksas. Tai – alkoholis. Kada nors vaikai tai supras“. Beje, Ke$ha apie seksą žinojo jau nuo septynerių. „Apie seksą viską sužinojau dar nesulaukusi septynerių metų.

Suprantamas vaikus auginančių tėvų noras, kad vaikas kuo greičiau įgytų būtinų socialinių įgūdžių, vienas jų – mokėjimas elgtis su pinigais. Dažnai tėvams kyla klausimas, kada duoti vaikui kišenpinigių ir kokia suma būtų tinkama. Pinigai – tik mokantiems skaičiuoti SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė į klausimą, nuo kokio amžiaus vaikams reiktų duoti kišenpinigių, sakė: „Yra keletas kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti tėvai: pirmiausia vaikas turi mokėti skaičiuoti.

Kaip nebūtų keista, bet tas baisusis žodis „krizė“ vienus tėvus gąsdina, kitiems yra, netgi, nežinomas. Jei paklaustumėte pastarųjų ar susidūrė jie su panašiu vaiko elgesiu, kai jam buvo trys metukai,  jie atsakys, jog net nepastebėjo kokių nors pakitimų, siejamų su trečiuoju gimtadieniu. Tačiau yra tėvų, kurie savo „kailiu“ patyrė visus trimečių vaikų krizės „malonumus“, gali smulkiai apibūdinti kas tai yra.

Lietuvoje išbandytas dar negirdėtas pasaulyje auklėjimo būdas. „Dabar, kai man p....., gal įgausi proto!“ Šeštadienio vakarą, kai motinos nebuvo namie, susibarusi su patėviu ir iš jo išgirdusi tokį grasinimą, devyniolikmetė iš pradžių tikėjosi, kad patėvis juokauja. Tačiau tas, atrodo, buvo nusiteikęs gana rimtai. Jis kaire ranka tvirtai sučiupo podukrą ir truktelėjo į save. Tada dešinę plaštaką įsibruko į kelnaites ir ištraukė... patys suprantate, ką.

„Na, prašau, nupirk man ką nors. Nupirk! Mama-a-a-a, nupi-i-irk! Nupirk, arba neisiu į mokyklą" – turbūt ne sykį girdėta pyplio rauda parduotuvėje. Arba ryte: „nesivilksiu šiandien šitos suknelės!!Nesivilksiu!!! Noriu anų raudonų kelnių ir šitų žalių dryžuotų kojinių!!!Ne, man nebus šalta!“. Tai kas, kad darželyje vaidinimas, kur jūsų atžala turi būti Snieguole, o pastarosios, kiek žinia, žalių kojinių neturėjo.

Nesuvaldomi ir į mažus nusikaltėlius panašėjantys vaikai – kiekvienos mokyklos problema. Darbas klasėje, kurioje vienas mokinių nuolatos į save bando atkreipti dėmesį išdaigomis, keiksmais ir užgauliojimu, yra tikras išbandymas mokytojui. Kai tėvai neatlieka savo pareigos, vaiko ugdymą į savo rankas tenka perimti mokytojui.

Dvimetį lietuvį Petriuką Norvegijoje perdavus globoti lesbiečių porai, Lietuvoje kilo tikra pasipiktinimo audra. Kaunietė Aistė R. (20 m.) su vienerių metų sūneliu į Norvegiją prieš metus išvyko paskui savo vyrą. Svečioje šalyje šeimai sekėsi sunkiai – nors vyras turėjo darbą, pinigų vis tiek nuolat trūko, o sutuoktinių pykčiai vis dažnėjo. Atvykusi į Norvegiją pas vyrą, Aistė apsigyveno viename name su uošviais, o pastarieji marčią ne itin mėgo. Ypač ji užkliūdavo vyro tėvui.

Pasakos apie įsimylėjusias princeses dvejų metų Petriukui iš Lietuvos sekamos jau antrą mėnesį. Norvegijos visuomenė su mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečiais elgiasi blogiau nei su bananų respublikos gyventojais. Norvegijos vaiko teisių gynėjai dvejų metų kaunietį Petriuką prievarta atėmė iš motinos ir perdavė laikinai globoti lesbiečių šeimai.

Niekas nesiginčys, kad berniukai ir mergaitės yra skirtingi. Pakanka vien į juos pažiūrėti. Bet be išorės, ar viską žinome, kuo dar jie skiriasi? Juk net stebint naujagimius, nuo keleto valandų iki kelių mėnesių amžiaus, galima drąsiai daryti išvadą: berniukai mėgsta daiktus, mergaitės – žmones. 1. Pasirodo, silpnosios (?) lyties atstovės girdi ir skiria artimus aukštam dažnumui garsus daug geriau nei vyriškoji pusė.

Gofs Ouke, Didžiosios Britanijos Hartfordšyro  grafystėje, gyvenanti lietuvių pora nubausta už paauglės sumušimą dėl „nepagarbos“ praėjusių metų birželio 11 d. Vyras nuteistas dėl fizinio smurto, o moteriai dėl jo skatinimo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, praneša „The Hertfordshire Mercury“. Incidentas įvyko po to, kai 40-metė Regina Kločkova paauglei mergaitei, kurios vardas ir pavardė dėl teisinių priežasčių negali būti skelbiami, pasakė pastabą dėl jos išvaizdos.

Iš policijos suvestinių  nenyksta pranešimai apie šeimose nuskriaustus vaikus. Teisėtvarkos sergėtojai pripažįsta, kad nukentėjusių nepilnamečių gali būti kur kas daugiau. Apklausa rodo, kad diržas – ir toliau lieka tradicinis auklėjimo būdas. Kai kurie savitvardą  praradę tėvai griebiasi net virvės. Auklėjimo „metodai“ Šiaulių mieste ir rajone nepaliaujamai skriaudžiami vaikai.

Tik sukakę 22 metus jaunuoliai pradeda deramai vertinti visus savo tėvų nuopelnus ir suvokti jų indėlį. Tokią išvadą leidžia daryti Didžiojoje Britanijoje surengta apklausa, kurios rezultatus trečiadienį skelbia sostinės spauda. Kaip paaiškėjo, 22 metai žmogaus gyvenime yra ta riba, kai ateina branda. Iš esmės tai susiję su tuo, kad jaunuoliai jau galutinai pradeda suaugusiųjų gyvenimą ir ima susidurti su problemomis, kurias jiems anksčiau padėjo spręsti tėvai.

Nelipk, neik, neimk, nelakstyk, nesimuistyk. Šie ir dar daugybė kitų žodžių, prasidedančių neiginiu NE, įsivyrauja tėvų žodyne jau netrukus po pirmojo jų atžalos gimtadienio. Drausti žodeliu „ne“ – nepedagogiška, - autoritetingai perspėja psichologai. Bet ar mes, tėvai, turime kitokių išeičių? Taip! Galbūt jūsų vaikas ignoruoja žodį „ne“, o gal nusprendėte imtis pozityvesnių auklėjimo disciplinų? Nesvarbu. Svarbiausia – kad net ir universalusis žodelis „Ne“ turi aibę alternatyvų.

Tėvai, pastebėję, kad jų nekaltas angeliukas ima traukti iš jų rankinių smulkius pinigus, pradeda panikuoti. Kaip jis galėjo? Kur to išmoko? Ką daryti: prilupti, griežtai pasikalbėti ar kreiptis į psichologą? „Mano“ ir „svetima“ Vos pasijutęs asmenybe mažas žmogutis jau suvokia, kad jis turi ir savo nuosavybę: lovytę, kėdutę, žaislų. Tačiau jis nežino, kur baigiasi jo valdos, ir lengvai savinasi bet kokius jį sudominusius daiktus.

Naujas tyrimas parodė, kad kiekvieną kartą, kai mama gaili savo vaiko, - pavyzdžiui, pargriuvusio ir užsigavusio keliukus, ji investuoja į jo sveikatą ateityje. Bet kuri liga prasideda nuo uždegimo, kurį savo ruožtu sukelia hormonai. Idealiu atveju šie hormonai turi veikti esant būtinybei, tačiau kai kuriems žmonėms jie aktyvūs ilgą laiką. Tai skatina chronišką uždegimą, o šis gali tapti sunkios ligos - širdies ir kraujagyslių, diabeto, vėžio - priežastimi.

Kaip laiku atpažinti ir drauge su vaiku išgyventi jo virtimą jaunu suaugusiuoju? Dažniausiai nė neįtariame, kiek daug bendro turime mes ir mūsų vaikai, mes ir mūsų tėvai. Kartų problemos nesikeičia jau keletą amžių. Tėvų kartai visada atrodo, kad jų vaikai – pernelyg savanaudiški, egoistiški, lengvabūdžiai. Senelių karta lig šiol dūsauja, esą „mūsų laikais viskas buvo kitaip, tokio siaubo ir tokių skandalų nekildavo“. Tokia pat amžina liko ir pereinamojo amžiaus, paauglystės problema.

Nors broliai ir seserys neretai yra geri draugai, vaikų tarpusavio peštynės šeimoje yra įprastas reiškinys (ir taip pat įprasta, kad vaikų draugystę greitai pakeičia neapykanta, o šią – vėl draugystė). Dažnai konkurencija prasideda dar iki antrojo vaiko gimimo ir tęsiasi vaikams augant. Skirtingais raidos etapais vaikų poreikiai keičiasi, ir tai irgi gali turėti daug įtakos vaikų tarpusavio santykiams. Visada nemalonu matyti ir girdėti, kaip vaikai vienas su kitu pešasi.

Susipykę, pavargę ar puolę į  depresiją mama ir tėtis dažniausiai apsikeičia su vaikais vaidmenimis: jie patys virsta bejėgiais, o iš atžalų tikisi paramos bei paguodos. Ar gali vaikas būti nešališkas, blaiviai išanalizuoti situaciją ir parodyti sąmoningumo stebuklą? Ar jis gali tapti tėvų arbitru, taikytoju arba užtarėju? Ne, šie reikalavimai - ne jo jėgoms. Jeigu vaikui primesime guodėjo vaidmenį, tai sutrikdys jo normalią raidą.

Tikriausiai kiekvienas sūnų auginantis tėtis Lietuvoje greta trijų tikram vyrui „privalomų“ darbų (pastatyk namą, pasodink medį, užaugink sūnų) nė nemirktelėjęs pridėtų dar vieną: nusivesk vaiką į krepšinio rungtynes. Sporto salėje emocijos liejasi per kraštus, sirgalių tribūnose verda ne ką menkesnės aistros nei pačioje krepšinio aikštelėje.

Mes norėtume, kad kuo ilgiau vaikai priklausytų tik mums. Tačiau vieną vakarą paauglys parsiveda strazdanotą mergaitę ir sako: „Mama, juk tu nieko prieš, kad ji čia nakvos?“ Ar kelsite vėją? Pasiūlysite pakloti viešniai lovą savo kambaryje, ar, atnešusi rankšluosčių ir vakarienę, porelės nebetrukdysite? Beje, draugė pasakojo, kaip ji baiminosi tos pirmosios Romeo ir Džiuljetos nakties su visom įsivaizduojamomis pasekmėmis, tačiau visą naktį už sienos girdėjo ne garsus it iš filmo su raide „S“,...

Kada, jei ne nėštumo metu, tu labiausiai turi teisę į šį įvardį? Mažytės, kaip persiko kauliukas, širdies plakimas - tavo pulso aidas. Tavo kvėpavimas duoda jam deguonies. Jūsų kraujas bendras, ir nė vienas raudonas jo lašas nežino, ar bus tavo, ar jo, ar išsiliejęs žus kaip nuolatinė duoklė pradžios ir gimimo paslapčiai.

Alexander Sutherland Neill, škotų pedagogas ir filosofas, 1921 m. įkūrė tarptautinę mokyklą "Summerhill" (ji gyvuoja ir šiandien), kurios idėjos ir darbo principai prieštaravo visiems tradiciniams ugdymo kanonams: joje nebuvo jokios disciplinos. Neillas tikėjo įgimtu vaikų gerumu ir siekė išlaisvinti juos iš visuomenės, kuri slopina natūralius vaiko impulsus, problemų. Intereso prigimtis - egoistiška "Aš turiu didelį daržą.

Balsas.lt skaitytoja mama Ilona aptiko šokiruojančias vaikų auklėjimo ir auginimo nuotraukas. Jose puikiai atsispindi vaikų auklėjimo spragos, kurių kaltininkai - neatsakingi tėvai. Žiūrim, kaip tėvai nemoka elgtis su vaikais! Oddee.com nuotr.

Alexander Sutherland Neill (Aleksandras Sazerlendas Nilas), škotų pedagogas ir filosofas, dar 1921 m. įkūrė tarptautinę mokyklą "Summerhill" (ji gyvuoja ir šiandien), kurios idėjos ir darbo principai prieštaravo visiems tradiciniams ugdymo kanonams: joje nebuvo jokios disciplinos. Neillas tikėjo įgimtu vaikų gerumu ir siekė išlaisvinti juos iš visuomenės, kuri slopina natūralius vaiko impulsus, problemų. Melas iš baimės "Summerhille" su vaikais bendraujama kaip su lygiais.

Auklėjimas - begalinė, visa apimanti sąvoka. Tai vaiko pripildymas meilės, gyvenimiškųjų vertybių, naujų žinių ir emocinių išgyvenimų. Tuo rūpinasi įvairūs žmonės: tėvai, seneliai, auklės, tetos... Kiekvienas iš jų prideda savo ranką prie mažo žmogučio tapimo žmogumi. Mylinti ir rūpestinga močiutė - tai neįkainojama besąlygiškos, nieko manais nereikalaujančios meilės patirtis, kurią gauna vaikas.