Nesuvaldomi ir į mažus nusikaltėlius panašėjantys vaikai – kiekvienos mokyklos problema. Darbas klasėje, kurioje vienas mokinių nuolatos į save bando atkreipti dėmesį išdaigomis, keiksmais ir užgauliojimu, yra tikras išbandymas mokytojui. Kai tėvai neatlieka savo pareigos, vaiko ugdymą į savo rankas tenka perimti mokytojui. Kokios mokytojo galimybės įtikinti vaiką, suimti save į rankas ir pasirūpinti savo ateitimi, kai šis tuo tarpu norėtų tave tiesiog „pasiųsti kuo toliau“?
Pradėjo nuo pasitikėjimo
„Mokytojas turi būti kartu ir psichologas tam, kad suprastų vaiko elgesio priežastis. Manau, elgesio problemų turinčiam vaikui skiriant ypatingą dėmesį ir atitinkamai su juo dirbant, per metus situacija turėtų pagerėti. Tačiau, kai vaikas blogai elgiasi piktybiškai – pagalbos reikia prašyti,“ – apie nesuvaldomų vaikų mokymą atskiroje ugdymo įstaigoje mintis dėstė Birutė Girskienė, viena iš Tauragės Jaunimo mokyklos įkūrimo iniciatorių.
Iki 1998 m. Tauragės jaunimo klasės, kartu su suaugusiųjų klasėmis glaudėsi Trečiojoje vidurinėje mokykloje (dabartinė „Versmės“ gimnazija). Antrajame aukšte buvo įsikūrusi rusų mokykla, pirmajame – Jaunimo klasės bei veikė vakarinė, suaugusiųjų mokykla. B.Girskienės pasakojimu, Jaunimo klases lankė mokiniai nuo šeštos klasės, vienoje klasėje būdavo apie 15 mokinių.
„Mus rusų mokyklos mokiniai vadindavo „liočikynu“, nežinau, kodėl – čia labiau tiktų jiems, gi jie antram aukšte mokėsi – arčiau dangaus,“ – juokiasi mokytoja prisiminusi tuometinius laikus.
Mokytoja neslepia, kad su šiuo jaunimu reikalingas ypatingas bendravimas grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu.
„ Jokio melo. Turėjai būti lygus su vaikais, tačiau tuo pačiu reikėjo išlaikyti ir autoritetą, kad neprarastum kontrolės. Jiems pradėjus lankyti klases aiškiai susakydavau reikalavimus, supažindindavau su nuostatais. Tačiau pagrindė vertybė vaiko ugdyme – pažinti mokinį, – pasakojo B.Girskienė. – Organizuodavom renginius, ekskursijas, išvykas. Pasitikėjimas augo per bendravimą, kad ir sėdint prie laužo, šnekučiuojantis. Kolegos stebėdavosi: „Nejau tu nebijai jų kažkur vežtis“. Man buvo keista. Išties nebijojau“, – šypsosi mokytoja.
Liko viena klasė
Šiais metais uždarius Tauragės jaunimo mokyklą, mokiniams, baigusiems 8-ą ir 9-ą klases buvo pasiūlyta lankyti Jaunimo klases Tauragės profesinio rengimo centre, o jaunesniems 6, 7, 8 klasių mokiniams buvo pasiūlyta grįžti į savo ankstesnes mokyklas, iš kurių dėl blogo elgesio ar pamokų nelankymo jie buvo nukreipti mokytis Jaunimo mokykloje.
Profesinio rengimo centro gimnazijos skyriaus vedėjos, kuruojančios Jaunimo klases, Ramutės Ruikienės pasakojimu, mokslus dešimtoje klasėje tęsti panoro tik devyni mokiniai (visi vaikinai), devintokų klasė nesusidarė. Šiuo metu klasę papildė dar vienas mokinys iš Lauksargių pagrindinės mokyklos.
„Tai mokiniai, neturintys mokymosi motyvacijos, praleidinėjantys pamokas, jiems sunku susikaupti pamokoje, kai kurie turi sunkumų bendraudami su bendraamžiais, kiti egocentriški, mėgstantys atkreipti į save dėmesį beprasmėmis kalbomis, blogu, provokuojančiu elgesiu“, – pasakojo R. Ruikienė.
Dirbant su Jaunimo klasės mokiniais, R.Ruikienės pastebėjimu, šias problemas padeda spręsti individualus diferencijuotas darbas su mokiniais pamokų metu, individualios dalykų mokytojų konsultacijos po pamokos, nes ne visi mokiniai nori pripažinti, kad kažko nesupranta kitiems girdint. Taip pat Jaunimo klasės mokiniams labai tinka „lanksti vertinimo sistema“, „pažymio kaupimo sistema“ – nerašant neigiamo pažymio, o leidžiant sukaupti teigiamus taškus per atitinkamą laiką.
Priežastys glūdi šeimoje
Anot Profesinio rengimo centro socialinės pedagogės Vilmos Liorančienės, Jaunimo klasės mokinio nesėkmingo mokymosi priežastis galima skirstyti į dvi grupes. Pirma priežastis – susijusi su mokykla ir asmeninėmis savybėmis. Vaikas praranda susidomėjimą mokykla ir ima prastai mokytis, kai nesupranta mokytojo aiškinimų pamokoje, turi sveikatos problemų, nepritampa mokykloje, vengia lankyti pamokas ir nedaro namų darbų. Antrąja priežastimi socialinė pedagogė įvardija prastą vaiko padėtį šeimoje. Dėl sunkios materialinės padėties, namiškių smurtavimo, nesutarimų, neturėdamas namuose sąlygų mokytis vaikas praranda motyvaciją mokytis ir įgyja elgesio problemų.
„Net keturi Jaunimo 10 klasėje besimokantys mokiniai yra iš socialinės rizikos šeimų. Didžiajai mokinių daliai yra būdinga: sutrikusi motyvacija, nenoras ir nesugebėjimas mokytis dėl įvairių priežasčių: įprastų elgesio normų nepaisymas, noras turėti savo požiūrio tašką, noras įgyti autoritetą“, – pasakoja V.Liorančienė.
Įsiliejus į bendrą kolektyvą
Jaunimo klases kuruojanti R.Ruikienė pasakoja, kad pedagogų, anksčiau dirbusių su šiuo jaunimu, pastebėjimu, Jaunimo klasės mokiniams įsiliejus į bendrą Profesinio rengimo centro ugdytinių kolektyvą vaikinai ėmė palankiau vertinti mokymąsi.
„Palyginus su ankstesniais metais, pagerėjo auklėtinių lankomumas. Auklėtiniai klasės valandėlių bei pokalbių metu darosi atviresni, nuoširdesni. Gaila, kad kartais ne visus auklėtinius pasiekia klasės vadovo labai geri norai, didelės pastangos bei nuoširdus bendravimas su jais“, – pasakoja Jaunimo mokyklos 10 klasės vadovas Vilius Barkauskas.
Jaunimo klasėse yra sustiprintas ikiprofesinis mokymas. Technologijų mokymui skirtos 4 savaitinės pamokos.
Pasak R.Ruikienės, mokiniai gerai lanko šias pamokas, būna drausmingi, noriai dirba, matomas susidomėjimas duota užduotimi.
„Dauguma jų – hiperaktyvūs, todėl technologijų pamokose yra daugiau praktinės veiklos, užduotys tokios, kad mokiniai galėtų kuo greičiau išvysti savo darbo rezultatą“, – apie darbą technologijų pamokoje pasakojo Kęstutis Bartušis, Profesinio rengimo centro technologijų mokytojas, metodininkas.
Mokytojas – tarsi tėvas
Daugelis Jaunimo klasės mokinių pamokose išbūna tik iki pietų, po pietų jie tiesiog išeina namo.
Sprendžiant mokyklos nelankymo problemą svarbiausias veiksnys yra glaudus mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas. Ir čia pastebimas kai kurių tėvų abejingumas vaikų ugdymui, silpnas ryšys su mokinio šeima, todėl labai svarbus klasės auklėtojo vaidmuo.
„Jaunimo mokykloje dirbau dvylika metų: iš jų dešimt metų buvau klasės vadovu. Kai kuriuos auklėtinius pažįstu jau nuo šeštos klasės. Darbas daugiausiai pagrįstas individualiu bendravimu su auklėtiniu bei jo tėvais arba globėjais, – pasakoja Jaunimo 10-okų vadovas, – Kadangi mokiniai yra atėję daugiausiai iš nepilnų, išsiskyrusių šeimų – jiems ypatingai reikalinga mokytojo šiluma, geras, draugiškas bendravimas, pagrįstas abipusiu pasitikėjimu, geras humoro jausmas. Svarbiausias mokytojo bruožas dirbant su tokiais mokiniais – ramus, pedagogiškas priėjimas prie kiekvieno mokinio.
Be humoro pražūsi
„Pedagogiškai“ prieiti ir apie mokymosi sėkmę mėginau pasiteirauti vieno Jaunimo 10-os klasės ugdytinio, treti metai Jaunimo klases lankančio vaikino.
„ Sunkios pamokos. Užknisa sėdėti, kai nesupranti“, – kalbėjo vaikinas.
Laisvalaikiu vaikinas žaidžia kompiuterinį žaidimą apie mafiją „Counter strike“ arba sportuoja.
„Reikia „užsikačialinti“, kad galėtum į snukį duot“, – trumpai mestelėjo vaikinas. Minutėlę žiūriu į vaikiną mėgindama suprasti, kiek jį supančioje aplinkoje dažnai tenka „duoti į snukį“.
Kad mokant maištaujantį jaunimą neapsieinama be humoro jausmo, 10 klasės vadovui pritaria ir R.Ruikienė, vaikinams dėstanti informacines technologijas.
„Kartais į kai kurias „neskausmingas išdaigas“ reaguoji su humoro jausmu, kartais nekreipi dėmesio. Vaikinų žargonas labai turtingas, jie mėgsta laidyti replikas vienas kito atžvilgiu, įrodinėti pranašumą, kai tokie „pajuokavimai“ tampa atviru vieno asmens užgauliojimu, tenka tam užkirsti kelią“, – pasakojo mokytoja.
R.Ruikienės pasakojimu, aukso vidurys mokytojo ir mokinio bendravime – atrasti pusiausvyrą tarp dalykiškumo ir draugiškumo: dirbama draugiškoje atmosferoje, tačiau nenukrypstant nuo dėstomos medžiagos temos.
Būtinas tėvų palaikymas
Anot R.Ruikienės, mokymosi sunkumų turintiems jaunuoliams itin svarbus tėvų požiūris į savo vaikų mokymąsi ir nuolatinis bendradarbiavimas su mokytojais ir klasės vadovu.
„Mokiniai dažnai išeina nesibaigus pamokoms, arba išvis neateina į mokyklą, reikia paskambinti tėvams ir pasiteirauti, ar jie apie tai žino, ar jų sūnus apskritai grįžo namo“, – pasakoja mokytoja.
Didžiausia atsakomybė krenta ant jaunuolių klasės vadovo V.Barkausko pečių, jis su jaunuolių tėvais bendrauja telefonu, lankosi jų namuose.
„Su auklėtinių tėvais bendrauju nuolatos. Nuo šeimos požiūrio į savo vaiko ugdymą priklauso jaunuolio tolimesnis likimas. Deja, ne su visais pavyksta rasti bendrą kalbą“, – pasakojo klasės vadovas.
