auklėjimas

 „Mano sūnaus šeimoje yra tik vienas vaikas, bet ten tvyro visiškas chaosas. Jo žmona su vaiku nesusitvarko, dirba ir nuolat keičia aukles, uošviai tą chaosą tik didina, o mano sūnus visa galva pasinėręs į darbą. Gyvenu toli, o atvykusi jų aplankyti nebežinau, ką galvoti: mane augino griežtai, žinojau šeimoje savo vietą, žinojau, kas man galima ir kas – ne. Ar čia toks naujas miestietiškas požiūris į šeimą?“ – nerimauja Nastasija iš Pagėgių. Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Taisyklių, kaip auklėti mažylius galime susigalvoti visokiausių... Siūlome labai įžvalgią ir paprastą trijų D sistemą: Drausmė, Draugystė, Dora. Svarbiausia tai, kad trys D galioja ir tėveliams, ir vaikeliams! Drausmė. Kareivio auginti tikrai nebūtina, tačiau vaikas turi labai aiškiai žinoti savo ribas, pareigas, turėti elgesio modelį.

Anksčiau ar vėliau tėvai išgirsta pirmąjį mažylio „ne“ ar išgyvena pirmąją isteriją. Net ir suaugusiajam sudėtinga savyje išlaikyti susikaupusias emocijas, tad ką kalbėti apie vaikus. Psichologai tikina, kad mažylių ašarų būtų mažiau, jei tėvai žinotų apie tai, koks auklėjimo stilius jiems būdingas ir kaip jį galima keisti. Jei vaikas nori žinoti, kodėl taip turi elgtis, išgirsta atsakymą: „Nes aš taip pasakiau.

Vaikų tėvai vėl rašo atsišaukimus apie prekybon grįžusius „puponautus“. Rinkodaros žinovas, ISM universiteto dėstytojas Mindaugas Lapinskas „Žinių radijui“ teigė, jog visada atsiras žmonių, kuriems tai bus nepriimtina. „Tas pats žmogus gali skųstis dėl žaidimų telefonuose, planšetinių kompiuterių. Taip, vaikai mokosi socializuotis, taip, jiems rūpi, ką kiti turi, ir vienintelis būdas to išvengti – patiems tėvams juos auklėti. O ne skųstis ir ieškoti priešų“, – įsitikinęs M. Lapinskas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, dėl neblaivių vairuotojų kaltės užpernai įvyko 298 eismo įvykiai, pernai – 273. Per juos atitinkamai žuvo 28 ir 27 žmonės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2012 metais eismo įvykiuose gyvybes prarado 302, 2013 metais – 258 eismo dalyviai. Arba 9,2 proc. bei 9,8 proc. nuo bendro žuvusiųjų skaičiaus. Tuo pat metu girtų sukelti eismo įvykiai sudarė 2012-aisiais 8,8 proc.

Paprastai kiekvienoje šeimoje yra nusistovėję hierarchiniai santykiai: joje yra pagrindiniai žmonės ir yra priklausomi žmonės. Žinoma, šios pozicijos nėra nuosprendis visam gyvenimui, jos gali keistis, bet kiekvienu šeimos gyvavimo momentu joje egzistuoja tam tikra hierarchija.   Kartais būna taip, kad vaikas nėra patenkintas savo svoriu ir padėtimi visuomenėje ir bando ją pakeisti. Taip atsitinka tais atvejais, kai vaikas nėra įsitikinęs savo reikalingumu.

Savo šūksniais ir pagrūmojimais įskaudinę artimiausius ir brangiausius žmones viliamės, kad taip atkreipsime jų dėmesį į save, priversime išpildyti mūsų svajones ir norus, apie kuriuos pastarieji dažnai nė nenumano. Sustabdyti – įmanoma Slegiantys kaltės ir gėdos jausmai, nepasitikėjimas savimi, vidinė sumaištis ir galiausiai žala aplinkiniams bei pačiam sau – tai vis tų pačių pykčio proveržių padariniai.

Bausmė visai nebūtinai turi būti fizinė, kad vaikas suprastų, jog yra nubaustas. Kai kuriais atvejais psichologinės bausmės yra kur kas rimtesnės, stipresnės ir labiau traumuojančios. Turiu galvoje šaltumą, tylėjimą, šiurkštumą ir atsiskyrimo demonstravimą, kurį dažnai vaidina tėvai savo vaikams, norėdami parodyti savo požiūrį į vienokį ar kitokį jų prasižengimą. Jei vaikus mylėjo „nepakankamai“ – jie taip pat neišmoksta mylėti. Juk jei myli tik tam, kad pačiam jausti meilę - tai jau ne meilė.

Namų kiemo tvarkymą galima pavadinti vienu iš laisvalaikio praleidimo būdų, kuris vieniems žmonėms suteikia daug džiaugsmo, o kitiems tampa pačia didžiausia kančia. Kartais mes jaučiame tik pareigą tvarkytis ir rūpintis savo namų aplinka. Daugelis suaugusių, kuriems sodininkystė arba aplinkos priežiūra tapo hobiu teigia, kad potraukį rūpintis augalais pajuto jau vaikystėje.

Keli litai iš mamos piniginės. Saldainių sauja svečiuose. Žaisliukas įgrūstas kišenėn parduotuvėje. Tokios situacijos tikrai priverčia tėvelius raudonuoti ir sumąstyti, kodėl tai vyksta ir kaip reikėtų elgtis. Vargu, ar tai stipriai nuramins, tačiau, anot psichologų, vagiliauja didelė vaikų dalis.

Ne vienas tikriausiai esame susimąstęs, kaip būtų šaunu nuo mažens įskiepyti savo vaikui gerą skonį, išmokyti jį atskirti nuostabaus grožio daiktą nuo kičo, sėkmingą derinį nuo beskonio spalvų ir stilių kratinio.  Tačiau reikia nepamiršti, jog vaiko estetinis lavinimas yra orientuotas į tolimą ateitį, jo rezultatų iš karto nepamatysime, todėl ir nereikėtų jų tikėtis.  Štai keletas pastebėjimų: 1. Vaikai visada siekia ryškaus ir blizgančio daikto.

Psichologai ir pedagogai teigia, jog vaikai, turintys ir reguliariai atliekantys savas pareigas namuose, auga kruopštesni ir atsakingesni. Gebėjimas atlikti jiems skirtas užduotis ne tik išmoko kantrybės bei atidumo, bet ir kilsteli savęs vertinimą: „manimi pasitiki, aš galiu“. Nors geriausia pamatus tokiam šeimyniškam bendradarbiavimui pakloti dar ankstyvoje vaikystėje, pradėti niekada ne per vėlu.

Daugelis tėvų mano, jog tam kad būti teisingais tėvais, jie turi su savo vaikais elgtis vienodai: vienodai bausti, vienodai skatinti, t.y. niekuo vaikų neišskirti. Iš tikrųjų, tai ne visai taip. Tėvai gali skirtingai elgtis ir auklėti savo vaikus, net jei jie labai panašaus amžiaus. Tiesa, šis modelis tinka tik tada, jei patys vaikai tokį elgesį vertina kaip teisingą.

Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti? Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas.

“Stiprūs gyvūnai gyvena pavieniui. Silpni gyvūnai gyvena kartu su kitais silpnais gyvūnais. Žmogus - silpnas gyvūnas, tad privalo gyventi su kitais žmonėmis” - Alfred Adler Į straipsnio pavadinime iškeltą klausimą “ko nori vaikai?” būtų galima atsakyti labai trumpai - dėmesio ir lygybės. Tačiau šios abstrakčios sąvokos turi daugybę niuansų, o norint juos suprasti reikia klausimą gvildenti giliau.

„Mokytoja iškvietė mane į mokyklą dėl agresyvaus mano aštuonmečio sūnaus elgesio su bendraamžiais. Mane tai labai nustebino, nes namuose vaikas nebūna piktas. Ką daryti?“ – teiraujasi Sofija iš Kauno r. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Apie vaikų agresiją, agresyvius vaikus sunku kalbėti be vidinio nerimo ir kaltės.

Keletas patarimų, kaip nekonfliktuoti su užsispyrusiu vaiku. Kaip rasti jo užsispyrimo priežastis. Ką daryti su užsispyrusiu vaiku? Su šiuo reiškiniu tėvai susiduria gana dažnai. Kartais toks užsispyrimas primena tėvų ir vaikų varžytuves – kuris nusileis pirmas. Tėvams nederėtų pasiduoti visiems vaiko kaprizams, nes pajutęs, jog Jūs visada pasiruošęs nusileisti, jis greičiausiai ims tuo piktnaudžiauti. Užsispyrimą vaikuose tėvai paprastai vertina kaip prastą charakterio bruožą.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Vaikų ir suaugusiųjų psichoterapeutė, gydytoja psichiatrė Vida Kilikevičienė per savo praktiką teigia padariusi didelį atradimą – supratusi, kad tarp vaiko padarytų klaidų visada yra ir tėvų klaidų. „Kažkas toje šeimoje vis dėlto buvo pražiūrėta. Kuo šeimoje daugiau bėdų su tėvais, [...] tuo daugiau bėdų su vaiku“, – tvirtina ji. Žmonės sako: „Maži vaikai – maži vargai, dideli vaikai – dideli vargai.

Gruodžio 31 d. apie 17 val. Šilutės r., Rusnėje, Skalvių g., namuose, neblaivus (3,00 prom. alkoholio) E. K. (gimęs 1955 m.) magnetola sudavė motinai R. K. (gimusiai 1928 m.) į galvą. Nukentėjusioji paguldyta į ligoninę. E. K. uždarytas į areštinę.

Tikriausiai savo mažylius auklėjame taip, kaip mus auklėjo tėveliai ir seneliai - žinoma, tai natūralu ir gerai, juk toks auklėjimas yra mūsų kultūros ir tautiškumo dalis. Kita vertus, visai naudinga pasižvalgyti ir į kaimynų daržą - siūlome pasiskaityti keletą vaikų auklėjimo taisyklių, kurių moko kitų tautų mamos.

Šiandien dažnai skundžiamasi, kad vaikai turi daugiau teisių nei pareigų, o smurtas prieš mokytojus jau tapo kasdienybe, tačiau prieš daugiau nei šimtmetį apie jokias vaikų teises niekas net nesapnavo, o rykštė buvo įteisinta auklėjimo priemonė.

Daugumai vairuotojų teko susidurti su juos keikiančiais ar kažką aiškinančiais vairuotojais. Nemažai jų pripažįsta, kad ir patys nevengia paburnoti ant kitų eismo dalyvių. Vos vienas kitas vairuotojas dar nėra sulaukęs jokių komentarų dėl savo vairavimo ir patekęs į situaciją, kai iš kito automobilio išlipęs asmuo ne tik rėkia, bet ir puola muštis. Transporto skelbimų portalo Autogidas.

Kai tėvai pavargsta, pritrūksta jėgų, vaikai dažniau gauna „drausmės“ . Po to, atsikračius negatyvios energijos, po poros minučių mama jau jaučiasi kalta, jai pasidaro gaila vaiko. Ji bara save, kad nesusilaikė, kad apšaukė. Ką daryti? Kaip išmokti nešaukti, o konstruktyviai pasikalbėti? Jei pasiskaitinėti Liz Burbo knygą „Klausyk savo kūno, geriausio savo draugo“, tai galima rasti keliatą dalykų: Jei turi vaikų, atkreipk dėmesį į savo santykius su jais.

Kiekvienai epochai būdingas savitas vaikų idealų formavimo braižas. Lietuvoje sovietai buvo išstūmę religiją bei tautiškumą, o dabar konkuruoja konservatyvumas ir „postmoderniųjų pilietininkų“ vertybės. Vaikų auklėjimo ir idealų formavimas, kaip ilgalaikius padarinius sukelianti sritis, visuomet buvo svarbi. „Balsas.lt savaitė“ nutarė apžvelgti, kaip asmenybės buvo formuojamos sovietiniais laikais ir kokiu keliu žengia šių dienų ateities lyderius ugdyti siekianti švietimo sistema.

Šiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje apžvelgiama, kaip asmenybės buvo formuojamos sovietiniais laikais ir kokiu keliu žengia šių dienų ateities lyderius ugdyti siekianti švietimo sistema. Kiekvienai epochai būdingas savitas vaikų idealų formavimo braižas. Lietuvoje sovietai buvo išstūmę religiją bei tautiškumą, o dabar konkuruoja konservatyvumas ir „postmoderniųjų pilietininkų“ vertybės. Vaikų auklėjimo ir idealų formavimas, kaip ilgalaikius padarinius sukelianti sritis, visuomet buvo svarbi.

Tolimoje praeityje liko laikai, kai nubrozdinti keliai ir alkūnės buvo tarsi pagarbos ženklas, liudijęs apie vaikų aktyvumą ir nuotykius. Ypač savo atžalomis besirūpinančios motinos, versdamos jas žaisti namuose, Britanijoje kuria naują „minkštų ir pūkuotų“ vaikų kartą, rašo MailOnline. Nauja studija atskleidė, kad dauguma vaikų šiais laikais žaisdami lauke ir išsipurvindami praleidžia mažiau nei tris valandas per savaitę.

Jau beveik mėnuo, kai mūsų šalyje galioja draudimas auginti daugiabučiuose į pavojingų veislių sąrašą įtrauktus šunis ir šių veislių požymius turinčius mišrūnus. Į pavojingų ir draustinų veislių sąrašą pateko Amerikiečių Stafordšyro terjerai, Stafordšyro bulterjerai, Amerikiečių buldogai, Argentinos dogai, Fila Brasileiro (Brazilų mastifai), Turkų, Kaukazo ir Pietų Rusijos aviganiai.

Beržinė košė tampa vis neteiktinesne vaikų auklėjimo priemone. Nors daugybė atsakingų tėvų jau suvokia, kad tai – vienas blogiausių pasirinkimų siekiant vaiką sutramdyti, kartkartėmis net ir jiems pasitaiko pliaukštelėti įsismarkavusiam išdykėliui per sėdynę. Labiau ne auklėjimo sumetimais, o tiesiog išliejant apmaudą, kad toks pyplys drįsta neklausyti, nepaiso draudimo, tyčia krečia šunybes.

Į Kauno ligoninę kreipėsi paauglys, kuris pranešė, kad namuose laidu jį sumušė 44 metų tėvas. Berniukui smarkiai sumušta nugara ir rankos. Randų nuo laido kirčio liko ir ant veido, kojų. Pareigūnai sulaikė A.K. ir uždarė į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio sveikatos sutrikdymo.   Trylikametis dėl nugaros ir rankų sumušimo gydomas namie.

Savo šūksniais ir pagrūmojimais įskaudinę artimiausius ir brangiausius žmones viliamės, kad taip atkreipsime jų dėmesį į save, priversime išpildyti mūsų svajones ir norus, apie kuriuos pastarieji dažnai nė nenumano. Sustabdyti – įmanoma Slegiantis kaltės ir gėdos jausmas, nepasitikėjimas savimi, vidinė sumaištis ir galiausiai žala aplinkiniams bei pačiam sau – tai pykčio proveržių padariniai.

Vakar baigiantis darbo dienai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo susitikimą su kelių ministerijų, kai kurių visuomeninių organizacijų, vyskupų konferencijos atstovais. Susitikimo tema – aptarti pastaruoju metu daug aistrų keliančios konvencijos, neva turinčios apginti vaikus ir moteris nuo smurto šeimoje, perspektyvas.

Reaguodamos į Seimui svarstyti pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas bei priiminėjamą „socialines lytis“ įteisinančią Stambulo konvenciją, neabejingos Lietuvos šeimos inicijuoja telkiamąją pilietinę akciją „Apginkime šeimą – išsaugokime Lietuvą“. Anot akcijos iniciatorių, birželio 16 d., 15 val. Katedros aikštėje įvyks pirmasis renginys, kurio metu Lietuvos šeimos bus kviečiamos telktis ir valstybės mastu ginti LR Konstitucijos laiduojamą teisę šeimai auklėti savo vaikus.

Kiekviena mama nori, kad jos vaikas augtų sveikas, o jo raida atitiktų amžių. Tačiau kartais šie geri norai pagimdo ir nemažai klaidų: kova kyla ten, kur reikėtų kantriai palaukti, baubais tampa tie, kurie turėtų būti herojai. 1. Kova dėl puoduko Daugybė tėvų nerimauja, kad jų 2 metų sulaukęs mažylis dar nesiprašo ant puoduko. O gydytojai skuba nuraminti, jog tai – visai normalu, ir vaikas būtinai išmoks šio dalyko, kai bus pasirengęs. Manoma, kad šis procesas gali trukti net iki 4 metų.

Jei kas dar prieš trejetą metų pasakytų, kad vaikui liepti susitvarkyti kambarį yra baisi prievarta, aš nusijuokčiau, nors ir esu pripratęs ramiai reaguoti į žmonių keistenybes. Galiausiai kiekvieno asmeninis reikalas, kokios tvarkos laikytis, jei šioji tvarka nekenkia nei šeimos nariams, nei aplinkiniams. Vieni mėsos nevalgo, kiti nuogi (ir nieko, beje, gėdingo tame nėra) deginasi, treti kaktusus augina ar žiurkėnus veisia, nes tokia jų šeimos tradicija.

2013 m. gegužės 23 d. asociacijos „Lietuvos tėvų forumo“ (LTF) ir Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) atstovai susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjomis Virginija Būdienė ir Gaja Bartusevičiūte. Susitikimo metu asociacijų atstovai išdėstė argumentus ir savo požiūrį, kaip Europos Tarybos „Konvencijos dėl smurto prieš moteris“ (Stambulo Konvencijos) atskiri straipsniai propoguoja seksualines mažumas ir diskriminuoja šeimos vertybes.

Kažkas yra ne taip, kažkas turi būti kitaip, bet viskas bus gerai – nesirūpinkite. Toks pasakymas paprastai nei nuramina, nei ką nors paaiškina. Ypač, kai kalbama apie įstatymo projektą. Įstatymas yra toks bjaurus dokumentas, kuriuo kartais, kai žmonės nesusitaria žmoniškai, imama ir vadovaujamasi. „Vaikų skriausti negalima“, – sako man (nes sako „nurimkite, tėveliai“, o esu tėvelis) kolega Gediminas Stanišauskas.

„Kaimynų berniukas dar nelanko mokyklos, bet jau moka muštis. Tėvai nesugeba jo sutramdyti... Gal vaikas jau gimė turėdamas problemų, ir nieko nepakeisi?“ – klausia vilnietė pensininkė Aldona. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Visų pirma skubu jus, gerbiama Aldona, patikinti, kad nerastas joks agresijos genas, taigi nėra iš prigimties agresyvių vaikų.

Psichologai teigia, kad brolių ir seserų priešiškumo šaknys - vaikystėje nuslėptų vaikiškų skriaudų, nusėdusių širdies gilumoje, pasekmė. Netinkamas auklėjimas vaikystėje gali sudrumsti giminiškus santykius visam gyvenimui. Labai dažnai galima pastebėti, kad tėvai tarsi patys provokuoja konfliktus tarp brolių ir seserų, skatina konkurenciją, pavydą ir kitas neigiamas emocijas. Todėl nereiktų stebėtis, kad suaugę jų vaikai tarpusavyje nesutaria ir neranda bendros kalbos.

“Aikido nėra varžybų. Tikras karys nenugalimas, kadangi jis su niekuo nekovoja” (Morihei Ueshiba)   Šis Aikido įkūrėjo teiginys šiandienos pasaulyje turbūt aktualus kaip niekada. Pasaulyje, kur smurtas, įtampa, stresas tapo norma... Aikido klubas vaikams – tai kaip tik ta vieta, kurioje siekiame apsaugoti juos nuo pražūtingos tokio pasaulio įtakos. Užsiėmimų metu pirmiausia vystome pasitikėjimą savo jėgomis, laviname valią, dėmesingumą bei fizinę-psichologinę pusiausvyrą.

Daugelis tėvų klaidingai įsitikinę, kad blogai besielgiančius vaikus būtina pabarti, sudrausti ar pamokyti. Tačiau pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr. lektoriaus, psichologo Aniceto Suchockio, siekiant išvengti konfliktų ir kivirčų šeimoje, blogą vaikų elgesį geriausia tiesiog ignoruoti. „Vaikai elgiasi netinkamai dėl daugelio priežasčių: vieni stokoja gero pavyzdžio, kiti – imituoja tai, ką mato savo aplinkoje, treti – siekia tėvų dėmesio.

Tikriausiai savo mažylius auklėjame taip, kaip mus auklėjo tėveliai ir seneliai – žinoma, tai natūralu ir gerai, juk toks auklėjimas yra mūsų kultūros ir tautiškumo dalis. Kita vertus, visai naudinga pasižvalgyti ir į kaimynų daržą – siūlome pasiskaityti keletą vaikų auklėjimo taisyklių, kurių moko kitų tautų mamos.

Ugdyti discipliną nelengva. Tačiau yra keletas dalykų, padėsiančių jums palengvinti chaotišką šeimos gyvenimą. Štai 3 dažniausios disciplinos klaidos, kurias daro daugybė tėvų ir.. nė nenutuokia, kad klysta. Taigi ką ir jūs galbūt darote ne taip ir kaip iš tikrųjų turėtumėt elgtis? Būti tėvais nelengva, o disciplina – vienas sudėtingiausių iššūkių šeimai. Žvilgtelėkime, kokias 3 klaidas tėvai daro dažniausiai besistngdami išlaikyti namuose tvarką ir ramybę.

Auginate ne vaiką, bet velniuką? O galbūt jūsų vaikui tik ožiuko ragiukai išdygo ir jis dėl to, kad nenusipirko norimos mašinytės, krito ant žemės ir rėkė iki pamėlynavimo? O gal jūsų atžala galvoja, kad yra labai didelis ir į jūsų patarimą, kaip elgtis mokykloje sureagavo šiek tiek trinkteldamas savo kambario durimis? Iš mamos ar tėčio ausų jau eina dūmai, akyse praslenka vaizdai apie tai, kaip jūs daužote savo galvą į sieną arba rėkiate taip garsiai, kad sprogsta sekcijos stiklai. Stop.

Mamos visuomet su baime laukia pokalbio su savo dukrelėmis tiek apie seksą, tiek ir apie pirmąsias mėnesines. Suprantama, kad jums baisu ir nejauku, tačiau reikia suprasti, kad jūsų augančioms mergaitėms dar baisiau, tad būtina susiimti ir pasikalbėti.

Kaip jau esame kalbėję, bausmė visai nebūtinai turi būti fizinė, kad vaikas suprastų, jog yra nubaustas. Kai kuriais atvejais psichologinės bausmės yra kur kas rimtesnės, stipresnės ir labiau traumuojančios. Turiu galvoje šaltumą, tylėjimą, šiurkštumą ir atsiskyrimo demonstravimą, kurį dažnai vaidina tėvai savo vaikams, norėdami parodyti savo požiūrį į vienokį ar kitokį jų prasižengimą. Jei vaikus mylėjo „nepakankamai“ – jie taip pat neišmoksta mylėti.

Nuo dviejų – dvejų su pusę metukų mažo žmogaus gyvenime prasideda naujas etapas. Dabar jis jau gali savarankiškai judėti ir iš dalies supranta, kas jam yra sakoma. Bet, vaikas dar nesupranta, kad jis, tai jis. Gana aiškiai suvokdamas savo norus ir reikalaudamas juos nedelsiant išpildyti, jis save vadina trečiuoju asmeniu: „Ieva nori žaisliuko“; „Duokite Jonui sulčių“. Iš tiesų tai labai keistas žmogaus gyvenimo tarpsnis.

Sūpynės ir čiuožyklos yra masiškai šalinamos iš Didžiosios Britanijos mokyklų žaidimo aikštelių dėl masiškai daugėjančių atvejų, kai jose vaikams patyrus nedideles traumas reikalaujama piniginių kompensacijų, skelbia „The Daily Mail“. Piniginiai ieškiniai tapo tokie įprasti, kad švietimo įstaigų vadovams pateikiami netgi tais atvejais, kai mokiniai susižeidžia sulaužę mokyklų vidaus taisykles – laipiodami sienomis ar karstydamiesi medžiais.

Kiekvienas iš mūsų prisimename tą išskirtinį jausmą, kuris sako, jog esame savimi. Tas jausmas paprastai apima tada, kai elgiamės taip, kaip norime elgtis, esame ten, kur norime būti. Tai momentas, kuris sujungia mūsų vidinius troškimus ir išorinį pasaulį. Vadinasi, tam, kad tokių momentų būtų daugiau, tereikia vidinių troškimų ir atitinkamos jų realizacijos. Atrodytų toks paprastas ir logiškas receptas.

Edukacinis projektas vaikams „Pinigėnai pristato: Atsakomybės epidemija“ baigia pirmąjį savo žygį po Lietuvą ir kviečia į finalinį spektaklį Sausio 28 dieną startavęs edukacinis projektas mažiesiems „Pinigėnai pristato: Atsakomybės epidemija“ jau planuoja paskutinį, finalinį šio projekto spektaklį, skirtą visiems, kurių mokyklose šiemet nespėjo pasisvečiuoti nuotaikinga aktorių trupė.