Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti?
Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas. Angusas Deatonas iš Prinstono universiteto ir Arthuras Stone`as iš Stony Brooko universiteto rašo: „Tyrimas po tyrimo parodė, kad žmonės, gyvenantys su vaikais, gyvenimu yra patenkinti mažiau, nei tie, kurie jų neturi.
Galbūt kažkas negerai su empirine analize? O gal laimės matavimas yra nepatikimas? Mūsų analizė parodė, kad tyrimai yra teisingi, tačiau vaikus turinčių ir neturinčių žmonių lyginimas tiems, kas sprendžia, ar jų turėti patiems, jokios naudos neduoda“.
Taip yra todėl, kad žmogaus laimę nulemia ne pats faktas, ar jie turi vaikų, bet tai, ar jie tų vaikų nori. Kitaip sakant, žmonės, norintys ir turintys vaikų, yra tokie pat laimingi, kaip ir jų nenorintys ir neturintys.
Taigi, jei galvojate, kad vaikai jūsų gyvenimą padarys laimingesniu, iš pradžių pabandykite sau atvirai atsakyti – ar iš tiesų jų norite.
Nelaimingiausias epizodas gyvenime
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pastebėjo, kad laimės studijos (viena ekonomikos mokslo sričių) yra ne kartą parodžiusios, jog rūpinimasis vaikais yra vienas nelaimingiausių epizodų žmogaus gyvenime.
Kita vertus, tėvai taip pat dažnai pabrėžia, kad vaikai yra jų akių šviesa. „Tai ir yra paradoksas. Galbūt tėvas mieliau pasėdėtų ir pažiūrėtų futbolą nei leistų laiką su vaiku, tačiau tuo pat metu supranta, jog vaikai suaugusiųjų gyvenimui suteikia pilnatvę“, – sakė R. Kuodis.
Be to, žvelgiant vien iš racionalios perspektyvos, vaikai yra ir socialinės apsaugos institutas. Jie yra tam tikra parama senatvėje, draudimas nelaimės atveju.
Tiesa, šiuolaikinėje valstybėje šeimą daug kam pakeitė formalios institucijos, o anksčiau, norint užsitikrinti saugią senatvę, vaikų reikėdavo daugiau.
Vaikų negalima vertinti ekonomiškai
Ekonomistė Aušra Maldeikienė apskritai atsisakė sprendimą turėti ar neturėti vaikų vertinti iš racionalaus ekonomikos subjekto pusės. Jos manymu, kažkoks skaičiavimo mechanizmas gali atsirasti nebent dėl antro vaiko, nes pirmasis dažniausiai yra tiesiog trokštamas.
„Galbūt tada tėvai pradeda galvoti apie kainą, kad tas vaikutis bus brangus“, – sakė ji.
A.Maldeikienės teigimu, turėti du ar tris vaikus sau leisti gali ne kiekvienas. Ji taip pat sukritikavo Katalikų bažnyčią, kuri nuolat sako „gimdykite“, nors net realaus supratimo apie to galimybes neparodo.
Žmogus – ne robotas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas sakė, kad norint atsakyti į klausimą, ar turėdami vaikų žmonės elgiasi racionaliai, iš pradžių reikia apsibrėžti, ką reiškia „racionaliai“.
Jis pažymėjo, kad racionalus ir tobulas sprendimai nėra tas pats. Kaip pavyzdį LLRI atstovas pateikė verslininką, kuris, remdamasis visa turima informacija, kur nors investuoja, tačiau vėliau ta investicija neatsiperka – jis elgėsi racionaliai, nors tas sprendimas ir nebuvo tobulas.
„Taip pat ir su vaikais. Negalima sakyti, kad žmonės, kurie turi vaikų, elgiasi neracionaliai“, – paaiškino Ž. Šilėnas.
Jo manymu, visi žmonės nori būti laimingi, o vaikai, daugelio manymu, tos laimės suteikia, todėl apsispręsti jų turėti yra labai racionalu. „Juk žmogus nėra koks nors karikatūrinis robotas“, – apibendrino pašnekovas.
Jis sutiko, kad daugelis tėvų retkarčiais paburba dėl savo vaikų, ypač, kai jie neklauso, tačiau vis tiek jų neišmainytų į nieką. „Meilė neišmatuojama jokiais pinigais“, – sakė Ž. Šilėnas.