“Aikido nėra varžybų. Tikras karys nenugalimas, kadangi jis su niekuo nekovoja” (Morihei Ueshiba)
Šis Aikido įkūrėjo teiginys šiandienos pasaulyje turbūt aktualus kaip niekada. Pasaulyje, kur smurtas, įtampa, stresas tapo norma...
Aikido klubas vaikams – tai kaip tik ta vieta, kurioje siekiame apsaugoti juos nuo pražūtingos tokio pasaulio įtakos. Užsiėmimų metu pirmiausia vystome pasitikėjimą savo jėgomis, laviname valią, dėmesingumą bei fizinę-psichologinę pusiausvyrą.
O, ar gali būti kas nors svarbiau už nuo pirmųjų gyvenimo metų įgyjamus stabilius, visą likusį žmogaus gyvenimą įtakosiančius įgūdžius?
Aikido - tai daugiau nei technikа. Aikido išmoko nuo mažens suprasti, kaip dirba protas ir sąmonė, pajausti, kaip dirba kiti žmonės. Aikido koreguoja laikyseną bei mažina įtampą, nes dėmesys koncentruojamas į atsipalaidavimą ir kvėpavimą. Aikido judesiai, kartojami daugybę kartų, padeda natūraliai ir ramiai reaguoti į bet kokią gyvenimišką situaciją.
Dėmesį iš esmės koncentruojame į du dalykus: į susikaupimą ir nuoširdumą. Šie du žodžiai tarsi sutelkia daugelį skirtingų aspektų, kurie iš tiesų yra svarbūs.
Kai kalbame apie dėmesį, turime galvoje, kad treniruotės metu visi turi būti visiškai susikoncentravę į tai, ką daro. Tai yra esminis dalykas. Aiškiname, kad jei kažkas nėra iš tikrųjų susitelkęs mintimis, tai paveiks ne tik jį patį, bet ir visus kitus.
Šia prasme dėmesys reiškia, kad mes susikaupiame visi kartu tam, kad pagilintume savo žinias. Mes turime padėti vienas kitam. Mes nesivaržome, nes varžymаsis išsklaido dėmesį, kadangi tada siekiama individualių interesų, kurie dažnai konfliktuoja tarpusavyje. Bendrai sutelkdami dėmesį, galime pasiekti daug daugiau.
Kitas, su tuo susijęs dalykas, yra nuoširdumas. Vaikus pratiname prie požiūrio, kad viskas, ką jie užsiėmimų metu daro, turi būti nuoširdu. Kai jie atliekate ataką, ji turi būti visiškai nuoširdi. Kai atlieka kurią nors techniką, ji taip pat turi būti visiškai nuoširdi. Mokome, jog atsiradus pojūčiui, jog kažkas yra netvarkoje, jog kažkas iš tiesų neveikia, reikia sustoti ir išanalizuoti situaciją bei pasistengti išsiaiškinti kodėl tai neveikia. Kad nereikia naudoti raumenų jėgos tam, kad atlikti techniką, nes tai tik stabdys tobulėjimą.
Ne mažiau dėmesio skiriame bendradarbiavimu su kartu besitreniruojančiais. Jeigu vaikas nėra nuoširdus tame, ką daro, anksčiau ar vėliau jis pateks į tokią padėtį, kuomet teks meluoti. Aikido – tai nėra vien judesiai, tai ir pedagoginė sistema. Technikos nėra parenkamos atsitiktine tvarka, kiekviena iš jų kažko išmoko.
Aikido kovos menas naudojamas tam, kad vaikai išryškintų savo esybę, išgrynintų ir išvystytų save kaip asmenybę, ne rungdamiesi su kitais žmonėmis, o dirbdami kartu tam, kad vystytųsi. Pavyzdžiui, jei aš vienas galiu tobulėti iki tam tikros ribos, bet mes kartu su tavimi galime pasiekti daugiau, tai yra geriau, ar ne? Aš neturėčiau pavydėti tau, jei tu pakilsi aukščiau už mane, nes aš vis tiek esu aukščiau nei buvau prieš tai. Tai pagrindinė aikido idėja, “do” kovos mene.
Žodis „aikido“ sunkiai išverčiamas. Gal jį galima būtų versti kaip “harmonizuotos energijos kelias”. „Ai“ japonų kalboje – meilė, „ki“ – energija, „do“ – kelias. Praktikuodami Aikido ugdome savo ki. Aikido technika suteikia tokią galimybę. Bet iš pradžių mokomės kvėpuoti, vaikščioti, judėti, o tik paskui – susilieti su oponento jėga ir ją kontroliuoti. Ir kuo anksčiau pradėsime, tuo geresni bus rezultatai.
