Beržinė košė tampa vis neteiktinesne vaikų auklėjimo priemone. Nors daugybė atsakingų tėvų jau suvokia, kad tai – vienas blogiausių pasirinkimų siekiant vaiką sutramdyti, kartkartėmis net ir jiems pasitaiko pliaukštelėti įsismarkavusiam išdykėliui per sėdynę. Labiau ne auklėjimo sumetimais, o tiesiog išliejant apmaudą, kad toks pyplys drįsta neklausyti, nepaiso draudimo, tyčia krečia šunybes.
Net skrupulingieji amerikiečiai, kur fizinės bausmės vaikams nustotos toleruoti kur kas seniau nei pas mus, prisipažįsta: pasak statistikos, net 25 procentai viduriniosios klasės tėvų savo atžaloms pliaukšteli vidutiniškai 1 kartą per savaitę. O psichologai skelbia aliarmą: kuo dažniau vaikas patiria fizines bausmes, tuo labiau didėja rizika, kad jis augs agresyvus, ims meluoti, apgaudinėti, sunkiau atskirs gėrį ir blogį, jaus mažesnę atsakomybę dėl savo netinkamo elgesio. Be to, fizinėmis bausmėmis baudžiami vaikai labiau linkę blogai elgtis tada, kai tėvai nemato.
Akivaizdu, kad beržinės košės metodas vis dėlto labiau pakenkia nei realiai auklėja. O auklėti vis dėlto reikia. Kokių alternatyvų turi tėvai?
1. Būkite griežti, bet mandagūs. Vaikai greičiau įsiklauso į tai, ką sakote, kai tariate tai neutraliu, maloniu tonu, o ne rėkiate, šaukiate ar kaip kitaip stengiatės suteikti svarumo savo reikalavimams.
2. Pauzė. Negalite susitvardyti? Nepamirškite: pedagogai nerekomenduoja savo sprendimo ar bausmės keisti. Bet atidėti tikrai galima. Taigi savo autoritetui tikrai nepakenksite, jei tarsite: „Dabar jaučiuosi pernelyg pikta/-as, kad ką nors nuspręsčiau. Prie šito dar sugrįšime vėliau.“ Patikėkite, vėliau jūsų sprendimas tikrai bus išmintingesnis nei dabar, priimtas pykčio akimirką.
3. Padėkite. Užuot baudę už netinkamą elgesį, dažniau mokykite, auklėkite, priminkite. Ir stenkitės perprasti, kodėl blogas elgesys kartojasi? Galbūt vaikas tiesiog pamiršta, ką turi padaryti, ką įsipareigojo? Paklauskite jo paties, ką galėtumėte padaryti, kad jis atsimintų.
4. Pozityvi nuostata. Ne paslaptis: išankstinė neigiama nuostata ne padeda, o žlugdo teigiamą iniciatyvą. Todėl kaip įmanydami venkite kritikos, priminimo apie nuolat daromas klaidas. Pavyzdžiui, užuot bambėjus „Kiek kartų tau sakiau, kad prieš miegą būtina išsivalyti dantis?“ bus naudingiau paraginti: „Eik, išsivalyk dantis, o kai tai padarysi – pranešk man“.
5. Aiškinkite, o ne gąsdinkite. Užuot grasinus visomis įmanomomis bausmėmis verčiau išsamiai ir suprantamai pagal vaiko amžių paaiškinti, kokių pasekmių sukels jo netinkamas elgesys. Nustebsite pastebėję, jog kartais tos galimos pasekmės pasirodys netgi baisesnės už jūsų grasinimus. Pavyzdžiui, suraskite internete ar medicinos enciklopedijoje detalių traumų nuotraukų, avarijų vaizdų – ir veikiausiai jūsų penkiamečiui ilgam dings noras spardyti kamuolį prie judrios gatvės ar aikštytis dėl to, kad automobilyje reikia prisisegti saugos diržus.
6. Stenkitės nesupykti. Patyrę derybininkai jums nedvejodami pasakys: jei parodėte, kad supykote – jūs jau morališkai pralaimėjote prieš pašnekovą. Taigi kad ir koks absurdiškas jums atrodytų ginčas su vaiku, stenkitės neparodyti, kad pykstate ir netenkate kantrybės. Kiekvienas konfliktas gali būti išspręstas taikiai, o kadangi jūs gyvenime esate daugiau patyrę – tai ir kompromisą surasti labiau jūsų, o ne mažylio pareiga. Nors jei pamokysite, kaip tai daryti – veikiausiai netrukus ir jis išmoks taip spręsti ginčus.
7. Klausyti – naudinga. Turėtumėte vaiką tuo įtikinti. Nes niekas taip gerai nepriverčia žmogaus elgtis pagal jūsų norus kaip žinojimas, kad tai naudinga jam pačiam. Metas eiti namo? Paaiškinkite, jog jei dabar neišeisite iš žaidimų aikštelės – jums neliks laiko iškepti vaikui jo mėgstamą picą ir turės tenkintis visai neskaniu sumuštiniu pietums.
8. Lankstumas – išmintis. Kad ir kaip tikėtumėte, jog jūsų žodis turi būti paskutinis, atsižvelkite, ar tas paskutinis žodis – tikrai motyvuotas, ar jis – tik principo reikalas. Pasakėte mažyliui išjungti televizorių. Bet iki jo mėgstamo filmuko pabaigos telikę 10 minučių. Nejau išties jums taip svarbu, kad jūsų paliepimas būtų įvykdytas tuojau pat? Išklausykite, išgirskite ir vaiko nuomonę, motyvus, pozicijas – ir išvengsite eilinio barnio.
9. Bendradarbiaukite. Užuot įsakmiai prašę, dažniau pasinaudokite proga bendradarbiauti, klauskite užuot liepę. Jums vaiko elgesys kelia nerimą, jums kliūva jo įpročiai? Taip ir pasakykite: „Turiu problemą. Tau patinka savo rūbus nusirengus numesti į kampą, o man sunku kas vakarą juos rankioti ir dėlioti tvarkingai. Kaip siūlytum man pasielgti? O gal galėtum man padėti?“
10. Būkite išmintingi. Jei nė vienas būdas nepadeda susitarti – ieškokite priežasčių, kodėl vaikas jūsų negirdi, neklauso, negerbia. Gal užuomazgos slypi ne konfliktinėje situacijoje, o apskritai šeimos narių tarpusavio santykiuose? O gal mažasis vis dar nesupranta, ko būtent iš jo norite? Domėkitės, kuo gyvena jūsų vaikas, kasdien raskite po valandėlę laiko su juo pabendrauti, pažaisti, pabūti kartu – ir tikrai rasite išeitį!
Galiausiai atsiminkite keletą svarbių dalykų:
• Nebauskite vaiko tada, kai esate įsiutę.
• Nenaudokite bausmės kaip revanšo.
• Griežtesnė bausmė – tai nebūtinai efektyvesnė pamoka.