Nors broliai ir seserys neretai yra geri draugai, vaikų tarpusavio peštynės šeimoje yra įprastas reiškinys (ir taip pat įprasta, kad vaikų draugystę greitai pakeičia neapykanta, o šią – vėl draugystė).
Dažnai konkurencija prasideda dar iki antrojo vaiko gimimo ir tęsiasi vaikams augant. Skirtingais raidos etapais vaikų poreikiai keičiasi, ir tai irgi gali turėti daug įtakos vaikų tarpusavio santykiams.
Visada nemalonu matyti ir girdėti, kaip vaikai vienas su kitu pešasi. Tačiau svarbu žinoti, kada reikia nutraukti jų tarpusavio konfliktą ir ar apskritai reikia kištis.
Kodėl vaikai kovoja
Broliai ir seserys gali kovoti dėl daugelio priežasčių. Didelė dalis vaikų išgyvena tam tikrą pavydą ar konkurenciją, dėl kurių gali nuolat peštis ir kivirčytis. Tačiau gali būti ir kitų veiksnių:
• Besikeičiantys vaikų poreikiai turi įtakos tam, kaip jie bendrauja vienas su kitu. Pavyzdžiui, 1-3 metų vaikai natūraliai saugo savo žaislus ir kitus daiktus, mokosi parodyti savo norus. Jei jaunesnysis broliukas ar sesutė paims vyresnėlio žaisliuką, šis gali sureaguoti agresyviai. Mokyklinio amžiaus vaikai dažnai turi stiprų įsivaizdavimą apie teisingumą ir lygybę, taigi gali nesuprasti, kodėl jaunesni ar vyresni broliai ir seserys vertinami kitaip.
• Individualūs temperamentai. Vaikų tarpusavio bendravimui daug reikšmės gali turėti jų temperamentai (įskaitant nuotaiką, charakterį ir sugebėjimą prisitaikyti) bei jų individualios asmenybės.
• Specialių poreikių ar sergantys vaikai. Kartais dėl vaikų specialių poreikių (ligos ar mokymosi, emocinių sunkumų) jiems gali reikėti skirti daugiau laiko. Kiti vaikai gali atkreipti į tai dėmesį ir elgtis taip, kad sulauktų norimo dėmesio, arba iš baimės, kad su kitu vaiku vyksta kažkas baisaus.
• Vaidmenų modeliai. Tai, kaip tėvai sprendžia problemas ir tarpusavio nesutarimus, turi didelę įtaką vaikams. Jeigu jūs ir jūsų sutuoktinis konfliktų metu išliekate pagarbūs vienas kitam, ieškote sprendimų ir elgiatės neagresyviai, tikimybė didesnė, kad vaikai irgi pritaikys nusižiūrėtą elgesio taktiką, bendraudami vienas su kitu.
Ką daryti, kai vaikai pradeda peštis
Jei tik įmanoma, neįsitraukite. Ateikite tik tada, kai yra fizinių sužalojimų rizika. Jeigu jūs visada įsitraukiate į konfliktą, rizikuojate, kad atsiras kitų problemų. Vaikai gali pradėti tikėtis jūsų pagalbos ir laukti, kad jūs ateisite jų gelbėti, užuot patys ieškoję problemų sprendimo. Taip pat yra rizika, kad jūs – nesąmoningai – vieno vaiko akimis nuolat užsistosite antrąjį, jį „apsaugodama", tokiu būdu skatindama didesnį jo atstūmimą. Be to, „išgelbėtiems" vaikams gali atrodyti, kad jie gali peštis vėl ir vėl, nes ateis suaugusieji ir juos vėl gelbės.
Jeigu jums nepatinka žodžiai, kuriuos vartoja jūsų vaikai, pamokykite vaikus, kaip išsakyti tai, ką jie jaučia, tinkamais žodžiais. Tačiau netgi tokiu atveju paskatinkite juos spręsti savo barnį pačius.
Jeigu įsitraukėte į konfliktą, pabandykite pritaikyti šiuos pasiūlymus:
• Išskirkite vaikus, kol jie ramūs. Kartais geriausia tiesiog duoti jiems erdvės ir kurį laiką neatnaujinti konflikto, kitaip kova vėl įsiliepsnos. Jeigu norite, kad jie išmoktų kažko naujo, palaukite, kol emocijos nurims.
• Nesistenkite suvokti, kuris vaikas kaltas. Pešasi abu, taigi abu yra atsakingi už konfliktą.
• Pasistenkite sudaryti „abiejų laimėtojų“ situaciją, kai abu vaikai ką nors gauna. Jeigu abu nori to paties žaislo, galbūt galima pasiūlyti žaidimą, kurį jie galėtų žaisti kartu.
Atsiminkite: tai, kaip vaikai sprendžia ginčus, jiems padeda išmokti svarbių įgūdžių, kurie pravers ateityje – pavyzdžiui, kaip vertinti kito žmogaus požiūrį, kaip priimti kompromisus ir derėtis, kaip kontroliuoti agresyvius impulsus.
Kaip padėti vaikams sugyventi
Paprasti dalykai, kuriuos jūs galite daryti kiekvieną dieną, kad išvengtumėte vaikų peštynių:
• Nustatykite esmines taisykles, kurios apibrėžtų priimtiną elgesį. Pasakykite vaikams, kad negalima keiktis, šaukti, trankyti durimis. Pasiūlykite patiems prisidėti prie taisyklių sudarymo, taip pat prie pasekmių, kas bus sulaužius taisykles, aptarimo.
• Neleiskite vaikams priversti jus manyti, kad visada viskas turi būti „teisinga“ ir „lygu“: kartais vienam vaikui reikia daugiau, nei kitam.
• Suteikite vaikui individualaus dėmesio, susijusio su jo pomėgiais ir poreikiais. Pavyzdžiui, jei vienas vaikas mėgsta skaityti, o kitas žaisti kokį nors stalo žaidimą, darykite tai kartu.
• Pasirūpinkite, kad vaikai turėtų savo asmeninę erdvę ir laiką, kad galėtų daryti tai, kas jiems patinka, broliams ir seserims į tai nesikišant: žaisti su žaislais ar su draugais.
• Pramogaukite visa šeima kartu. Kadangi vaikai dažnai kovoja dėl tėvų dėmesio, bendri užsiėmimai gali padėti sušvelninti konfliktą.
• Jeigu jūsų vaikai dažnai kivirčijasi dėl tų pačių daiktų (pavyzdžiui, kompiuterinio žaidimo), sudarykite grafiką, kada kuris vaikas galės naudotis tuo daiktu. Tačiau jeigu jie vis tiek pešis, atimkite „prizą“ visai.
Kreipkitės pagalbos į specialistą
Kai kuriose šeimose konfliktai tarp brolių ir seserų yra tokie stiprūs, kad sutrikdo kasdieninį gyvenimą arba stipriai paveikia vaikus. Šiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą (psichologą ar vaikų ir paauglių psichiatrą). Kreipkitės pagalbos, jeigu:
• vaikų konfliktai tokie stiprūs, kad sukelia santuokos problemų;
• iškyla fizinio sužalojimo grėsmė bet kuriam šeimos nariui;
• konfliktai kenkia bet kurio šeimos nario savivertei ar psichologinei būsenai;
• konfliktai susiję su kitais reikšmingais dalykais, pavyzdžiui, depresija.
Pagal kidshealth.org parengė gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
