Kaip nebūtų keista, bet tas baisusis žodis „krizė“ vienus tėvus gąsdina, kitiems yra, netgi, nežinomas. Jei paklaustumėte pastarųjų ar susidūrė jie su panašiu vaiko elgesiu, kai jam buvo trys metukai, jie atsakys, jog net nepastebėjo kokių nors pakitimų, siejamų su trečiuoju gimtadieniu.
Tačiau yra tėvų, kurie savo „kailiu“ patyrė visus trimečių vaikų krizės „malonumus“, gali smulkiai apibūdinti kas tai yra. Tad kaip kovoti su šiuo reiškinius ir, išvis, ar reikia kovoti?
Taigi, apžvelgsime patį supratimą „trijų metų vaiko krizė“ ir tokių pasikeitimų ir priežasčių atsiradimą.
Psichologai tvirtina, kad žmogaus asmenybė vystosi netolygiai, šuoliais. Vieni pasikeitimai vyksta palaipsniui, o kiti atsiranda staiga.
Staiga, po keleto mėnesių, vaiko elgesys visiškai pasikeičia, atsiranda bendravimo sunkumų tarp jo ir tėvų. Tai – tapimo asmenybe etapas ir vadinamas jis „krize“.
Kai kurie 3-jų metų vaiko krizės požymiai tokie akivaizdūs, kad kai tik jie atsiranda, Jūs galite šį laiką išnaudoti, kad pasiruoštumėte šiam periodui ir nepakenktumėte situacijose.
Taigi, keletas požymių:
Protestas. Vaikas reiškia protestą prieš viską, kas įprasta. Jis, absoliučiai, viskuo nepatenkintas. Jis sukelia „karą“ savo tėvams ir protestuoja prieš viską todėl, kad pradeda įsisąmoninti, jog gali jau kai ką spręsti pats.
Negatyvumas
Mažylis užsispyrusiai sako „ne“ netgi tada, kai jam norisi sakyti „taip“. Tokiu būdu jis stengiasi apsaugoti savąjį „AŠ“. Kai kurie vaikučiai gali visa gerkle šaukti „Ne“ netgi tada, kai Jūs siūlote nupirkti ledų, o po dviejų sekundžių jau tvirtina „nupirk“. Taip yra dėl to, kad pasiūlymas yra ne vaiko.
Užsispyrimas
Kartais būna taip sunku įtikinti vaiką, kuris yra užsispyręs. Jis gali iki galo nesuprasti ką daro, bet vis tiek spyriosis vien dėl to, kad jis dabar taip nusprendė.
„Aš pats“
Vaikas nori viską daryti ir spręsti pats, netgi jei tai neduoda nieko gero arba jam tai nepavyksta. Jis užsispyrusiai trepsi kojyte ir jo, beveik, neįmanoma perkalbėti.
„Daryk taip“!
Vaikas pradeda diktuoti šeimoje savo sąlygas: „čia nesėsk“, „to nedaryk“, „šito neimk“ ir iš visų jėgų stengiasi, kad tėvai šoktų pagal jo dūdelę.
Vertybių nuvertinimas
Jeigu anksčiau vaikas turėjo mėgstamus žaislus ar animacinius filmukus, dabar jis juos pamiršta, gali juos net sulaužyti arba išmesti.
Kaip gi elgtis tokiose situacijose? Kaip reaguoti į vaiko kaprizus bei isteriją? Visų pirma, jokiu būdu negalima rėkti ir barti vaiko. Reikia įsisąmoninti tai, jog vaikučiui reikia supratimo.
Taip pat svarbu būti kantriu. Svarbiausia – nepratrukti. Kiekvienas iš tėvų savo arsenale turi keletą būdų kaip nuraminti mažylį. Vieniems padeda, jei jie pagailės ir apkabins vaikutį, kiti, tiesiog, nereaguoja į vaiko verksmą ir vaikas pats nurimsta, treti – stengiasi jo dėmesį nukreipti kitur, klausinėdami jo apie tai, kas jam įdomu, siūlo pažaisti naują žaidimą ar pan.
Įsidėmėkite, kokiu mažu beatrodytų Jums vaikas, jis reikalauja pagarbos sau. Gerbkite jo pasirinkimą bei nuomonę. Bet! Nepakluskite jo isterijoms. Jeigu būtina pasakyti „ne“, pasakykite ir vėliau nekeiskite savo sprendimo.
Žinoma, reikia suprasti, kad 3 – jų metų krizė – tai ne tik negatyvūs momentai, bet ir ypač daug pozityvizmo. Tokiame amžiuje vaikas atranda savąjį „Aš“, ima tapatinti save su asmenybe, įgyja būtinus bendravimo su aplinkiniu pasauliu įpročius.
