Nelipk, neik, neimk, nelakstyk, nesimuistyk. Šie ir dar daugybė kitų žodžių, prasidedančių neiginiu NE, įsivyrauja tėvų žodyne jau netrukus po pirmojo jų atžalos gimtadienio.
Drausti žodeliu „ne“ – nepedagogiška, - autoritetingai perspėja psichologai. Bet ar mes, tėvai, turime kitokių išeičių?
Taip!
Galbūt jūsų vaikas ignoruoja žodį „ne“, o gal nusprendėte imtis pozityvesnių auklėjimo disciplinų? Nesvarbu. Svarbiausia – kad net ir universalusis žodelis „Ne“ turi aibę alternatyvų.
Alternatyva: „Taip“ vietoje „Ne“. Jau pačioje frazėje, kuria siekiama sudrausminti mažylį, galima užkoduoti ne negatyvią neigimo, o pozityvią teigimo žinią. Juk ir mes, suaugusieji, konstruktyvų pasiūlymą priimame kur kas mieliau, nei tiesiog draudimą ką nors daryti.
Technika paprasta: užuot ką nors draudus vaikui pasiūloma kita veikla. Galima šimtą kartų drausminti „Nespardyk kamuolio namuose“, bet galima ir pasiūlyti: „Nori paspardyti kamuolį? Nagi, rengiamės ir eime į kiemą!“
Alternatyva: Pasirinkimo teisė. Jūsų vaikas nori būti nepriklausomas. Gebėjimas auklėti taip, kad kontrolė būtų juntama tik minimaliai ar išvis neregima – aukštasis pedagogikos pilotažas. Ir vis dėlto ši idėja įgyvendinama. Žinote, kad grįžęs iš lauko jis puls ieškoti saldainių prieš pietus?
Dar laiptinėje paraginkite išsirinkti, ko norės užkąsti tik grįžęs: obuolio ar uogų? Arba priminkite, kad suvalgęs pietus mažylis galės išsirinkti, kurio saldainio labiau norės – ledinuko ar šokoladinio.
Alternatyva: Dėmesio atitraukimas. Tai sudėtingas triukas. Bet veiksmingesnis nei kiti. Jei iki šiol atidžiai stebėjote kiekvieną mažylio žingsnelį – kad nepargriūtų, kad neužsigautų į statų kampą, kad nepaimtų į rankas ko nors pavojingo, jau po antrojo gimtadienio metas perorientuoti savo dėmesį.
Stebint, kas sudomino mažylį, kur krypsta jo žvilgsnis, galima operatyviai užbėgti už akių jo kaprizams. Parduotuvėje jis jau žvilgtelėjo į žaislų lentynas?
Nelaukiant, kol pratrūks širdį draskanti rauda „Nooooliu sitos lėlėėėėėės“ vertėtų pasiteirauti: „Kaip manai, ką pirksime pietums? Kurie makaronai tau labiau patiktų? O ar į sriubą pjaustysim morkyčių?“ Jei nepavėlavote – tikrai nebeliks būtinybės tarti griežtą NE.
Alternatyva: Tolyn nuo pagundos. Kuo mažiau pagundų neigiamam elgesiui – tuo daugiau progų išvengti griežtojo „ne“.
Sukūrus vaikui saugią aplinką, patraukus iš jo akiračio potencialiai pavojingus daiktus, svarbius dokumentus, dūžtančius brangius indus, liks vis mažiau progų drausminti, kad kur nors neitų, ko nors neimtų, neliestų.
Net ir susiruošus pasivaikščioti vertėtų pagalvoti: ar auti lengvus batukus, papuošti naujais džinsais ir nuolat aiškinti, kad į balas lipti negalima, ar verčiau apauti botais, senomis kelnėmis – ir suteikti tą svaiginančią vaikiškų malonumų laisvę?
Ir vis dėlto... NE! Kad ir kaip besistengtumėte, duoti įžadų niekada netarti NE tikrai neverta. Kartais jį ištarti reikia.
Ir pats savaime šis žodelis tikrai nėra nei blogas, nei nepageidaujamas. Tiesiog mokydami vaikus, esą žodelis „Ačiū“ – stebuklingas, nepamirškime, jog tokių pačių stebuklingų galių turi ir žodelis „Ne“, su sąlyga, kad jį vartosime išmintingai ir ne per dažnai. Taigi svarbiausia – pasitaupyti jo galias išties to vertoms situacijoms.
Laura B.
