Augalai

21 amžiuje maisto pramonė patirs keletą esminių pokyčių: nemaža maisto auginimo dalis persikels į patalpas. Idealus derlius augs pastatų be langų viduje, su kontroliuojama šviesa, temperatūra, drėgme, oro ir maitinimo kokybe. Tokia 21 amžiaus ferma galės kuo puikiausiai veikti kad ir Tokijo dangoraižio rūsyje, sename sandėlyje Ilinojuje ar netgi kosmose. Pažvelkite į šią gizmodo.com parinktą puikių uždarų fermų kolekciją. Čia saulė niekada nešviečia, niekada nelyja, o klimatas – visada idealus.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Floristė Nelda Šutaitė sako, kad Joninių vainikus galima pinti ne tik iš ąžuolo šakų, žiedų, bet ir smulkių pumpurėlių, vaisių, piktžolių, javų varpų. Kompozicijas bei puokštes floristė siūlo papildyti natūralios kilmės medžiagomis ar mūsų klimatui neįprastais žiedais. Trejų devynerių burtas „Per Jonines, vasaros saulėgrįžą, yra pats augalų žydėjimas, todėl labai svarbi augalų simbolinė reikšmė“, – sako N. Šutaitė.

Kiekvieną dieną valgome maistą, kuris gaminamas iš augalų, turinčių mirtinų nuodų. Dažniausiai neturime tuo rūpintis, nes masinis vaisių ir daržovių apdirbimas paprastai užtikrina, kad būtume saugūs. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės miršta suvalgę netinkamą augalo dalį. Kad nepadarytumėte tokios, be galo brangiai kainojančios klaidos, listverse.com siūlo pasiskaityti apie tokius augalus, kuriuos žino ir vartoja kiekvienas. 9. Grybai Visi esame girdėję apie šungrybius.

Amsterdamo Schipholio oro uoste esama unikalios erdvės, kuri imituoja parką. Šioje oro uosto zonoje esama medžių, suoliukų, net iškylų stalų, o išskirtinę atmosferą kuria paukščių čiulbėjimas. Tiesa, šiame parke negalite važinėtis tikru dviračiu, bet idėjos autoriai pagalvojo ir apie tai, tad šio sporto entuziastai parke gali paminti stacionarius dviračius. Oro uoste yra ir terasa po atviru dangumi, kur auga medžiai ir kiti augalai.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyventojai, kurie šiais metais ketino patys užsiauginti daržovių arba prieskonių, jau perka sėklas. Pasak agrofirmos „Sėklos“ rinkodaros vadovės Ramunės Monkevičienės, per šių metų pirmuosius mėnesius sėklų parduota daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. R. Monkevičienės teigimu, šiemet pirkimas prasidėjo šiek tiek vėliau nei pernai, ir tai esą susiję su oru.

Sveikatai pakenkti gali bet koks patiekalas arba produktas, jei jis pasenęs arba buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Jei maistas valgomas per greitai arba per dideliais kąsniais, juo galima užspringti. Tačiau kai kurie patiekalai tiesiog yra pavojingesni už kitus. Netgi puikiai paruošti jie gali pakenkti sveikatai. Valgant kai kuriuos iš jų reikia specialaus pasiruošimo, o kitus netgi draudžiami vartoti.

Vis aukščiau pakylanti saulė primena, kad laikas susirūpinti sėja. UAB agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovė Liucija Kunigiškytė pavasario darbus siūlo pradėti nuo daržo plano ir sukauptų atsargų peržiūros. Žiemos pabaigoje -pavasario pradžioje sėjamos ilgos vegetacijos daržovės, gėlės, prieskoniai. Patikrinti daigumą – Kokius darbus kovo pradžioje turi atlikti daržininkas, gėlininkas? – Vasarį, kovą darbus pradedame namuose.

Rečiausias gyvūnas žemėje, įspūdingiausio dydžio paukščių pulkas, vabzdžiaėdžiai grybai, vandeningiausia pasaulio upė ir jūrų džiunglės. Kas jie ir kuo jie ypatingi, apžvelgia BBC Planet Earth ir mixstuff. ru. Rečiausiai aptinkamas kačių šeimos gyvūnų atstovas mūsų planetoje – Tolimųjų rytų leopardas. Pasaulyje jų liko vos 40.     Tropikų džiunglės užima tik 3 proc. Žemės paviršiaus. Tačiau būtent čia yra daugiau negu pusės mūsų planetos gyvūnų ir augalų rūšių namai.

„Jau trejus ar ketverius metus draugas Valentino dienos proga man dovanoja orchidėjas. Visada maniau, kad šių gėlių negaliu auginti, nes gyvenu bute, blokiniame name, kur žiemą būna gana šilta, o vasarą augalus kankina alinantys karščiai“, – sakė skaitytoja Angelė. „Visos mano orchidėjos ne tik gyvos, bet ir nuolat žydi. Kol kas jų dar nepersodinau, laistau nereguliariai, dažniausiai likusia šilta žalia ar juoda arbata.

Medžiai, krūmai, žolė, gėlės ir visa kita augmenija vieniems yra natūralus, įprastas fonas, kitiems šis žaliasis Žemės rūbas yra kur kas svarbesnis. Neseniai NASA paviešino vaizdo įrašą, kuriame parodoma, kaip kvėpuoja Žemė: keičiantis metų laikams ir augmenijos kiekiui, kinta ir anglies dioksido kiekis atmosferoje. Po vazonėlį su augalu Fotosintezės metu augalai, naudodami Saulės energiją, sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį.

Viena iš „Sveikatiados“ projekto veiklų „Sveikatiados takas“, kviesdamas mokinius į netradicines sveikos gyvensenos pamokas, aplankė jau penkias šalies mokyklas. Pirmą kartą ugdyti Lietuvos mokinių sveikos gyvensenos kultūrą pasitelktas interaktyvus, žaismingas bei pasaulyje plačiai paplitęs „Lobių medžioklės“ metodas.

Natūraliomis sąlygomis jų išliko ne itin daug, kai kurie atsidūrę ties išnykimo riba. Vis dėlto kol kas daugelį jų panorėję dar galite pamatyti, bet ar išvys juos ateinančios kartos – mįslė, kurios atsakymas daugeliu atvejų priklauso nuo mūsų atidumo supančiai aplinkai. Keisčiausi, egzotiškiausi, gražiausi ir įstabiausi savo unikaliomis, kartais net šleikštulį keliančiomis savybėmis: visi šie augalai turi savas legendas ir istorijas.

Natūralių kosmetikos priemonių sudėtyje randama įvairių augalų ekstraktų. Kiekvienas iš jų pasižymi unikaliomis savybėmis. Tam, kad augalas taptų tinkamu ingredientu, jis turi išgyventi daug aplinkos veiksnių. Pradedant gamtos sąlygomis, baigiant tinkamu apdirbimu.

Šių metų gegužę Niujorko meras Michaelas Bloombergas perkirpo kaspiną, juosiantį įėjimą į naująjį Bruklino botanikos sodo lankymo centrą. Sodo šiaurės rytinėje kalvoje esantis vingiuoto stiklo pastatas taip puikiai įsikomponavo į vietovės horizontą, kad, rodos, visada ir buvo jo dalis. 28 milijonus JAV dolerių kainavęs statinys buvo sukomponuotas taip, kad taptų savotišku perėjimu iš architektūros, mus kasdien supančios gatvėse, į nepaprasto grožio sodus. Bemaž įspūdingiausias – 3 000 kv.

Kasmetinis gėlių skulptūrų paradas mažame Belgijos miestelyje Zundert visada sutraukia labai daug žiūrovų. Iš gėlių žiedų ir vaizduotės polėkio gimsta patys netikėčiausi kūriniai. Siūlome ir jums žvilgtelti į unikalius kūrinius.

Dauguma mėgsta saldumynus, bet visur naudojamas cukrus, įvairūs saldikliai ir tik retai kada medus. O tai, kad cukrus ir saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas. Mėgstantys saldžiai, tačiau neabejingi savo sveikatai vartoja steviją. Tai ypatingai vertas dėmesio augalas, kurį gali namuose auginti kiekvienas. Tiria mokslininkai Sodyboje Ukmergės rajono gyvenanti Dalia Katilevičienė stevija susidomėjo prieš dešimt metų. „Pirmąsias žinias apie steviją 1837m. pateikė biologas dr.

Kur­šė­nų mies­to cent­ri­nė­je Lau­ry­no Ivins­kio aikš­tė­je, prie pat pub­li­cis­to, ver­tė­jo, liau­dies švie­tė­jo, pir­mo lie­tu­viš­ko ka­len­do­riaus lei­dė­jo L. Ivins­kio pa­mink­lo pa­drėb­tos krū­vos mėš­lo. Juo, ma­tyt, dir­vo­že­mį tręš. Čia pat te­be­žy­di Lie­tu­viš­ko­jo ka­len­do­riaus šven­tės da­ly­vių pa­dė­tos gė­lės. Į re­dak­ci­ją užė­jęs kur­šė­niš­kis ste­bė­jo­si prie pa­mink­lo bei aikš­tės pa­kraš­čiais pūp­san­čio­mis mėš­lo krū­vo­mis.

Kai gamta apsivelka margą rudens rūbą, pasimato augalai, kurių anksčiau net nepastebėdavome: galime gėrėtis išryškėjusiomis viržių ir erikų spalvomis. Šiuo metų laiku užsukę pas kolekcininkus ar apsilankę augalų prekybos aikštelėse susigundo ir parsineša namo vieną kitą erikinių šeimos augalą.

Valgomasis česnakas tūkstančius metų buvo naudojamas kaip vaistinis preparatas Indijoje, Egipte ir Kinijoje. Kam naudojamas? Česnakas vadinamas natūraliu antibiotiku dėl akivaizdaus poveikio slopinant karščiavimą, gydant kosulį, gripą ir kitas infekcijas. Be to, kai kurie medikai tikina, kad jis padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.

Ką ir kaip reikia daryti, kokius darbus reikia atlikti lapkričio mėnesį darže ir sode - pataria agronomė Joana Giedraitrytė. *Grėbkite ir kompostuokite lapus. Tačiau įsidėmėkite, kad kompostuoti netinka segančių vaismedžių lapai. Juose esančių ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Vaismedžių lapus, šiltnaminių augalų liekanas reiktų sudeginti. Netinka kompostuoti ir ąžuolo lapai, nes turi daug rauginių medžiagų.

Civilizuotų šalių gyventojus vis dažniau vargina įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Gryno oro stygius, rūkymas, prasta mityba, nutukimas, stresas, judėjimo stoka vargina vieną svarbiausių organų – širdį. Augalai gali padėti gerinant širdies veiklą. Gudobelė Gydomosios gudobelių savybės pastebėtos dar gilioje senovėje. Šiandien gudobelės – universalus vaistas širdžiai, jų veikimas ištirtas ir įrodytas moksliškai.

Europos Sąjungoje draudžiama auginti genetiškai modifikuotus rapsus. Nustačius, kad Šiaurės Lietuvoje išaugintame derliuje yra genetiškai pakeistų rapsų pėdsakų, kontroliuojančios tarnybos aiškinasi, kaip tokie rapsai pateko į Lietuvą ir kas juos augino. Galima sakyti, kad Lietuva – rapsų šalis, mat šiemet jų prikulta maždaug 600 tūkst. tonų. Šį rudenį paimti 25 bandiniai genetinei modifikacijai tirti – lašas rapsų jūroje. Viename iš mėginių rasta genetiškai pakeisto rapso pėdsakų.

Ar dar galima sodinti tulpes? Kažkur skaičiau, kad iki spalio pradžios būtina tai padaryti. Tačiau, pamenu, vienais metais įkišau jų svogūnėlius į žemę sausio 10-ąją, nes buvo kelios savaitės atlydžio, ir tulpės kuo puikiausiai žydėjo. Atsako Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja dr. Regina Juodkaitė. Spalio vidurys – tinkamas metas sodinti tulpes. Mes savo kolekciją irgi tik dabar pradedame sodinti. Manau, kad darbai tęsis iki lapkričio vidurio, nes tulpių daug, o dirbančiųjų mažai.

Sostinės Žvėryno rajone gyvenanti Irena Darginavičienė jau aštuonerius metus puoselėja kamienines rožes. Spalio pradžioje visos jos dar žydėjo. Domina ne bet kokios rožės Nors sklypą, kaip įprasta mieste, juosia tvora, aukštai iškeltos rožių galvos ne vieną einantįjį Lenktąja gatve, priverčia sulėtinti žingsnį, šiek tiek pasistiebti ir atidžiau pažvelgti į nedidelį namų kiemą.

Prieskoniai patiekalams suteikia išskirtinumo. Bet ar žinojote, kad būtent jie gali pailginti gyvenimą arba išvaduoti nuo tam tikrų negalavimų? Posakis „ir maistas, ir vaistas“ prieskoniams tinka itin gerai – ne veltui jie nuo seno naudojami įvairių šalių medicinoje. Ciberžolė mažina diabeto riziką Šis egzotiškas prieskonis skoniu primena imbierą, o patiekalus nudažo dailiai geltona spalva. Ciberžolė itin populiari Azijos šalių, Indijos ir Afrikos virtuvėse.

Prekybos centras Italijoje, Rozanno mieste, neseniai buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip turintis didžiausią vertikalų sodą pasaulyje. Vertikalaus sodo, kitaip tariant "augalų sienos", plotas čia užima 1 263 kvadratinius metrus, ir jis yra sudarytas iš daugiau nei 44 tūkst. augalų rūšių.

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl pluoštinių kanapių auginimo įteisinimo. Konservatorius Jurgis Razma tokį prašymą argumentavo tuo, kad projektą dar reikėtų suderinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.

Nors pastaruoju metu populiari 88-erių  metų rašytoja bei gydytoja Filomena Taunytė iš namų išeina retai, ji viską mato ir viską žino. Privalo domėtis.  Juk šimtai Taunytės draugų bei pacientų nuolatos skambina ir prašo patarimų. Klausia arba apie ligas, arba apie maistą. Šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Karamelinės naujienos“ garsioji  gydytoja paaiškins, kaip išsirinkti svarbiausius, sveikiausius ir būtiniausius lietuviškojo stalo produktus.

Sako, mada keliauja ratu, todėl apsirengusi iš mamos spintos iškapstyta suknele sostinės gatvėje gali sulaukti komplimentų už nuostabų „vintage“ stiliaus rūbą. O kaip su rankdarbiais bei amatais? Nors jau nebeaudžiame margaspalvių juostų ar nebesiauname pilkų veltinių, ne viena rankdarbių rūšis į šiuolaikinių kūrėjų dirbtuves atkeliavo iš senos lietuviškos gryčios. Ar kalvės. „Užmeskime akį“ į Lietuvos juvelyrikos istoriją.

Dekoratyvinės saulėgrąžos Kauno rajone auginamos ne vien dėl grožio, nors gėlės su dideliais žiedais ypač madingos kuriant įvairias kompozicijas. Buvę mokslininkai eksperimentuoja, veda naujas saulėgrąžų veisles ir sėkmingai parduoda. Laukuose Babtuose geltonomis galvutėmis šviečia apie penkiasdešimt veislių dekoratyviųjų saulėgrąžų. Šiemet pražydusios keliomis savaitėmis anksčiau, beveik visos jau iškeliavo pas pardavėjus.

Iš paprasto avokado kauliuko galima labai greitai išauginti tikrą medį. Augalai nėra lepūs ir auga fantastiškai greitai. Nors gamtoje tokie medžiai pasiekia 18 metrų, namuose jis gali išstypti iki metro. Po to, kai suvalgėte avokadą, paimkite kauliuką, pradurkite jį trijose arba keturiose vietose paprastu dantų krapštuku, maždaug per vidurį. Krapštukas turėtų pradurti 3-4 mm. Paimkite stiklinę ir pripildykite ją vandeniu. Įmerkite ten kauliuką bukuoju galu. Ir būkite kantrūs.

Lietuvoje nemažai vietų, kur akį glosto kalnai ir kalneliai. „Sodo namelį statėme sklypo viduryje. Jis yra nelygaus reljefo, iš abiejų pusių yra šlaitai. Viskas buvo gerai, gyvenome apsaugotoje nuo vėjų vietoje, džiaugėmės gražiu vaizdu pro langus, tačiau po kiek laiko pastebėjome pirmuosius erozijos požymius. Šlaitai pradėjo irti, po kiekvieno stipresnio lietaus atsirasdavo nuošliaužų. Tose vietose žemė buvo netinkama augalams sodinti.

Kai karališkoji britų jaunavedžių porelė grįžo namo iš medaus mėnesio Seišeliuose, parsivežė ir dovanų gautą patį erotiškiausią vaisių – kokoso riešutą coco de Mer. Riešutą, kuris gali užaugti iki 30 kilogramų ir siekti iki 40–50 centimetrų skersmens, jaunavedžiams Seišelių prezidento Jameso Michelo vardu įteikė užsienio reikalų ministras Jeanas Paulas Adamas. Kate Middleton ir Princui Williamui buvo suteiktas specialus leidimas šį vaisių parsigabenti namo.

Nekaprizingos, nereiklios, bet gražios ir gardžias uogas brandinančios – kaip tik tokios yra aktinidijos. Jos vis drąsiau skinasi kelią į lietuvių sodus ir kiemus. Aktinidijos tėvynė – Rytų Azija. Daugiametis vijoklis sumedėjusiu stiebu, Lietuvoje pradėtas auginti prieš šimtą metų, tampa vis populiaresne sodų ir parkų puošmena. Aktinidijos tinka pavėsinėms, sienoms, tvoroms apželdinti.

Jie „užuodžia“ chemines medžiagas ir reaguoja į šviesą, tačiau ar augalai gali girdėti garsus? Atrodo, kad aitriosios paprikos sėklos gali jausti gretimus augalus, net jei pastarieji yra uždaryti dėžėse. Tai reiškia, kad augalai turi iki šiol neatpažintą pojūtį. Yra žinoma, kad augalai turi daugelį žmonėms būdingų pojūčių: jie gali jausti šviesos lygio pokyčius, „užuosti“ chemines medžiagas ore ir „ragauti“ jas dirvožemyje.

Vasara – metas, kai dauguma žmonių iš triukšmingų miestų ir didmiesčių persikelia į sodus – ten prabėga savaitgaliai, didžioji atostogų dalis, ten skubama pailsėti po dienos darbų. Tradicinis lietuviškas sodas mums dažniausiai asocijuojasi ne tik su poilsiu, bet ir su praktine nauda – čia organiškai dera ir rožių krūmai, ir bulvių lysvės. Vis dėlto sodininkystė –  ne tik praktinė nauda ar gyvenimo būdas. Sodas kaip savotiškas mažytis parkas gali teikti atgaivą sielai ir akims.

Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje  - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia? Katžolė Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Ši spalvinga upė, vietinių Kolumbijos gyventojų vadinama kaip pabėgusi iš rojaus, tam tikru metų laiku nusidažo penkiomis spalvomis. Didžiąją metų dalį tai įprasta spalvų gausa nepasižyminti upė, tačiau kai sužydi upės dugne augantis augalas Macarenia clavigera, viskas pasikeičia. Ši gėlės raudona spalva sumišusi su mėlynų vandeniu, geltonai žaliu smėliu ir įvairiais šių spalvų atspalviais upę visiškai pakeičia. Upės vaizdai – galerijoje.

Apie keis­tą ra­di­nį „Šiau­lių kraš­tui“ pa­pa­sa­ko­jo šiau­lie­tė Ju­ze­fa Ga­nip­raus­kie­nė. Mo­te­ris yra Šiau­lių art­ri­to drau­gi­jos „Ar­tis“ na­rė. Kar­tu su drau­gė­mis rū­pi­na­si ap­leis­tais se­nų­jų mies­to ka­pi­nių, esan­čių prie Talk­šos eže­ro, ka­pais. „Lan­kau­si čia be­veik sep­ty­ne­rius me­tus, bet to kry­žiaus ne­pas­te­bė­da­vau. Drau­gė pa­ma­tė, kai kar­tu tvar­kė­me ne­to­lie­se esan­tį jos ar­ti­mų­jų ka­pą“, – pa­sa­ko­jo po­nia Ju­ze­fa.

Sakoma, džiunglėse atskirti nuodinguosius augalus labai paprasta – kuo jie ryškesni ir gražesni, tuo pavojingesni. Lietuvoje pievų ir miškų augalai retai džiugina akį tropikų spalvomis. Tačiau nuodingųjų pasitaiko ir tarp mūsų akims įprastų krūmų bei žolių, nors dažniausiai atrodo, kad Lietuvoje nuodingų augalų beveik nėra. Daugelis nuodingųjų augalų iš tiesų primena valgomas uogas ar vaisius ir kelia norą jų paragauti.

Šį pavasarį Neries regioninis parkas stebina retųjų rūšių atradimais. Balandžio mėnesį gamtininkai netikėtai aptiko naujas parke saugomų augalų – tuščiavidurių rūtenių bei grybo krateriškojo taurūnio augimvietes, o gegužę Dūkštų ąžuolyne bebrų patvankos dėka susidariusioje šlapynėje išgirstos kūmuojančios raudonpilvės kūmutės. Rūteniai žydi tiktai pavasarį, balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Sunokinęs sėklas augalas nuvysta ir pasirodo tik kitą pavasarį.

Jau šį penktadienį, gegužės 18 d., pirmą kartą Europoje bus paminėta Žavėjimosi augalais diena. Lietuva tapo 28-ta prisijungusia prie šios iniciatyvos šalimi. Ta proga paskutinę šios darbo savaitės dieną Europos aikštėje Vilniuje vienai dienai užaugs ne tik žolė, bet ir išdygs 4 metrų medžiai.

Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente. Pesticidai galėjo sprogti Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų.

Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink rezervatus draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus ir jų sėklas. GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas auginti ir dauginti draudžiama ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose.

Kelp forest – nardymas tarp augalų miško su akvalangu kelia ne tik nuostabias emocijas, bet didelę riziką ir pavojų. Nardymas tarp augalų kelia nemažai rizikos: Pernelyg aktyvių ir greitų judesių metu augalai gali įsipainioti į įrangą, limpa prie plaukmenų ir lėtina judesius. Siauros vietos praplaukti tarp augalų atkerta galimybę apsisukti atgal. Nepakankamas apšvietimas matomumą sumažina iki minimumo.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Ap­lin­ko­ty­ros ka­ted­ros ve­dė­ja, pro­fe­so­rė Ing­ri­da Šau­lie­nė per­spė­ja žie­da­dul­kėms aler­giš­kus žmo­nes – šią sa­vai­tę jau ga­li­ma ti­kė­tis ber­žų žie­da­dul­kių pro­ver­žio. Ber­žų žie­da­dul­kių „tran­zi­ti­nė zo­na“ Dėl šio pa­va­sa­rio me­teo­ro­lo­gi­nių ypa­ty­bių – grei­tai be­si­kei­čian­čio oro – laz­dy­nas ir alks­nis lė­tai kau­pė ši­lu­mą, to­dėl jų žy­dė­ji­mas ne­bu­vo la­bai in­ten­sy­vus.

Ūkininkai skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta bioįvairovės – neva laukuose styro tik javai ir rapsai, o naujų perspektyvių augalų skatinimu valdžia nesirūpina. Valdžios atstovai atkerta, kad bioįvairovei skatinti nėra nei lėšų, nei paklausos. Pasak profesionalaus selekcininko Antano Svirskio, Lietuvoje, jei tik valstybė daugiau remtų ūkininkus, laukus galima būtų užsėti naujomis augalų rūšimis, kurios būtų kur kas naudingesnės negu dauguma dabar Lietuvoje auginamų.

Grikių košė nuo seno laikyta vienu sveikiausių patiekalų, kuris ne tik pasotina ir suteikia energijos, bet ir leidžia išvengti daugelio ligų. Dėl maistingumo grikiai itin išpopuliarėjo tarp žmonių, kurie negali kasdien pasirūpinti pakankamai įvairiu sveiku maistu – ir nebrangu, ir organizmą aprūpina reikalingiausiomis medžiagomis. Be abejo, greta viso to – dar ir nepaprastai skanu.