Augalai
Augalai
Tai gyvi organizmai, kurie atlieka svarbų vaidmenį Žemės ekosistemoje. Jie geba vykdyti fotosintezę, kurios metu saulės šviesą paverčia energija. Augalai būna įvairių formų ir dydžių – nuo mažų žolinių augalų iki didžiulių medžių. Jie tiekia deguonį, maistą ir pastogę daugybei gyvų organizmų.
Augalai gali būti skirstomi į kelias pagrindines grupes: medžius, krūmus, žoles, gėles ir samanomis bei kerpėmis apaugusius augalus. Be to, jie yra svarbūs žemės ūkiui, medicinai ir aplinkos stabilumui.
Tyrimas: triukšmas trikdo augalų augimą
JAV mokslininkai nustatė, kad žmonių keliamas triukšmas veikia augalų ir medžių augimą bei plitimą, skelbia BBC.
JAV mokslininkų komanda išsiaiškino, kad triukšmas trikdo gyvūnų, kurie apdulkina augalus ir platina sėklas, elgesį. Todėl, pasak jų, tai lėtai keičia mūsų kraštovaizdį, ypač veikia lėtai augančių medžių paplitimą.
Švedijoje iškils pirmasis pasaulyje maisto bokštas
Kompanija „Plantagon“ kartu su bendrovės „Sweco“ inžinerijos ir architektūros specialistais Švedijoje pristatė pirmąjį pasaulyje vertikalaus šiltnamio projektą, pritaikytą įvairioms daržovių kultūroms auginti miestų teritorijose.
Vertikalus šiltnamis, dar vadinamas „Augaloraižiu“ (augalas + dangoraižis), turėtų iškilti Švedijos Linčiopingo (Linköping) mieste per artimiausius dvejus metus.
Pirmasis elektros derlius žolėse
Idėja gimė 2006 metais, kai atradėjas Gordonas Veidlas pastebėjo, jog įkalus į medžio kamieną aliuminį vinį ir sujungus šį su įsmeigtu į dirvožemį variniu elektrodu, išgaunama maža elektros srovė. Toks rezultatas žadino vaizduotę ir akimirksniu sukėlė susidomėjimą visame pasaulyje - juk „medis pagamino elektrą“! Tačiau netrukus sensacingą žinią pakeitė skepticizmas ir nusivylimas, nes generuojamos elektros kiekio padidinti nepavyko, tad praktinės naudos iš to liko nedaug.
Lietuvių sodininkystės įpročiai
Lietuvoje sodininkyste užsiima daugiau nei pusė šalies gyventojų – didžioji dauguma (68 proc.) tradiciškai augina įvairias kultūras – daržoves, vaisius, uogas, ir tik 32 proc. tautiečių sode poilsiauja. Tai atskleidė pasaulinės prekių sodui, namams ir lauko darbams gamintojos „Fiskars“ atliktas tyrimas, kurį kompanija pristatė kartu su 2012 m. pavasario sodo įrankių kolekcija.
Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad sodą ar daržą prie namų arba nuosavą sodo, daržo sklypą turi 56 proc.
Kretingos muziejaus lankytojus džiugina rekonstruotas žiemos sodas
Kretingos muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad per žiemos sodo rekonstrukciją nežuvo nė vienas vertingas augalas.Vykstant darbams sodas nebuvo uždarytas, tačiau tik dabar jis vėl sutvisko visu grožiu, praneša LTV „Panorama“.
Žiemos sodo rekonstrukcija pradėta pernai vasarą. Pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, dalis stiklo paketų. Žiemos sodas sutraukia daugiausiai lankytojų, o ir tokio dydžio augalų niekur neišneši.
Vienas nuo visų ligų
Iš visų pakampių sklindanti maisto papildų reklama padarė savo – pernai lietuviai to gero į šalį įsivežė ir pardavė dešimtimis tonų daugiau.
Mažose reklamoms pinigų neturinčiose vaistinėse maisto papildai nuo lentynų nešluojami. Nebent kokiam populiaresniam paskelbus akciją. Magiškas žodis „akcija“ iš karto paliečia širdį ir piniginę.
Kaip prižiūrėti kambarines gėles?
Kiekviena namų šeimininkė susiduria su situacija, kai jos mylimos vazoninės gėlės praranda blizgesį. Ką daryti, kad palmė neprarstų blizgesio, o mylimos orchidėjos didžiuliai lapai blizgėtų kiekvieną dieną?
Patarimai šeimininkėms
Jei gėlių lapai stori ir nebijote jų pažeisti, drąsiai kiekvieną iš jų valykite su drėgna servetėlę. Ją reiktų drėkinti tik minkštame vandenyje. Kietame vandenyje daug kalkių, todėl lapeliai gali įgauti baltą atspalvį.
Kaune atidaryta Biblijoje minimų augalų paroda
Kauno botanikos sode – Biblijoje minimų augalų paroda. Čia ji surengta pirmą kartą, tuo metu užsienyje yra įrengti net Biblinių augalų sodai.
Parodą apie Biblijoje minimus augalus rengusios botanikės sako, jiems Šventajame Rašte skiriamas ypatingas dėmesys. Parodoje galima sužinoti apie tris dešimtis biblinių augalų. Kai kurie iš jų – alyvmedžiai, rūtos, česnakai ar rozmarinai – puikiai pažįstami, o, pavyzdžiui, kvapnusis pupmedis, retesnis.
„Turi tokias ankštis ir dėl to vadinasi pupmedžiu.
Eifelio bokštas keis išvaizdą
Planuojama Eifelio bokštą paversti kabančiais sodais, apsodinant jį 600 tūkst. augalų, rašo „telegraph.co.uk“.
Pagal kontroversiškai vertinamą planą už maždaug 262 mln. litų Eifelio bokštas gali būti transformuotas į ekologiškiausią turistų atrakciją pasaulyje. Bet daugelis pasipiktinę planu neatpažįstamai pakleisti legendinį architektūros paminklą, kuris kasmet pritraukia 7 mln. lankytojų.
Planą sukūrė inžinierių bendrovė „Ginger“, kurios specializacija – ekologiški projektai.
Kambariniai augalai ir planetos
Jūsų vazonėlyje auganti ir interjerą puošianti gėlė – tai ne tik kambarinis augalas. Tai ir maža kosmoso dalelė po jūsų stogu, suteikianti namams savitos energijos, veikianti aplink ją vykstančius procesus.
Saturnas globoja stiebą
Stiebas – tai atrama, savotiškas augalo stuburas. Jį valdanti planeta – Saturnas. Saturnas taip pat veikia vidines žmogaus galias, charakterį, valią, dvasios stiprybę.
REKLAMA
REKLAMA
Privatūs sekliai pamokė valstybę
Augalų apsaugos falsifikatų ir nelegalių produktų kontrabanda pagal pelningumą beveik prilygsta nelegaliai prekybai alkoholiu ir narkotikais. „Ekskomisarų biuro“ sekliai per vienus metus pričiupo tiek ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, naudojusių nelegalias augalų apsaugos priemones, kiek per visą savo gyvavimo laikotarpį nesugaudė nei muitininkai, nei Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
JAV išbandytas aviacinis kuras iš vandens augalų
JAV vyko pirmasis skrydis orlaiviu, varomu vandens augalų kuro mišiniu.
Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinius, „Continental Airlines“ antrinė įmonė paskelbė apie pirmą skrydį tokių biodegalų pagrindu.
„Boeing“ lėktuvas, kurios buvo varomas biodegalais, nemaža dalimi sudarytais iš vandens augalų, skrido iš Hiustono į Chicago. Teigiama, kad kasmet gali būti pagaminama apie 7,5 mln. tonų tokio kuro, kurio nemažą dalį sudaro vandens augalai.
Neįprastas ruduo: lapkritį pražydo aguonos ir žemuogės
Nors lapkričio pradžioje medžiai ir krūmai jau būdavo numetę lapus, o rudeninės gėlės vos laikydavo galvas, šiuo metu netoli už Panevėžio miesto galima išvysti raudonuojančias aguonas. Nemaža dalis jų dar tik skleidžiasi.
Neįprastu gamtos reiškiniu susižavi ne vienas pro šalį važiuojantis vairuotojas: paėmęs fotoaparatą, jis brenda į raudonų žiedų lauką.
Žydinčių aguonų lauką Lietuvoje pamatyti nėra labai lengva, ką jau kalbėti apie lapkričio pradžią.
Oro tarša tręšia augalus
Tyrėjai bando nustatyti, kaip žmogaus veikla trikdo tropinių miškų azoto kaitos ciklą. Pirmieji rezultatai parodo, kokie ilgalaikiai padariniai atsiranda dėl padidėjusio azoto kiekio.
Oro tarša tręšia tropinius miškus vienu iš pagrindinių augimui reikalingų elementu. Nustatyta, kad per pastaruosius keturiasdešimt metų medžių lapuose padidėjo azoto koncentracija bei išaugo sunkiųjų bei lengvųjų azoto izotopų santykis.
Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuoti augalai
Ūkininkų apklausos ir pasėlių tyrimai parodė, kad Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuoti (GM) augalai. Atlikti tokius tyrimus paskatino viešojoje erdvėje pasigirdusios abejonės, ar mūsų šalyje tikrai neauginama tokių augalų.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, iki šiol ministerija nėra išdavusi nė vieno leidimo ar sutikimo auginti GM augalus.
Kalbos apie biokurą šilumos kainų nesumažins
Neskatindama gluosnių, žilvičių ir kitų energinių želdinių augintojų, galinčių šilumos tiekėjams tiekti pigų biokurą, Vyriausybė bus priversta skirti milijonus kompensacijoms už šildymą.
Kokius sodo darbus reikia atlikti „Bobų vasaros“ metu?
Į sodus ir daržus atslenkantis ruduo primena, jog ateina svarbus derliaus ir pasiruošimo žiemai sezonas. Rugsėjo pabaiga – spalio pradžia, dėl saulėto ir šilto oro dar žinoma „bobų vasaros“ vardu, yra tinkamas metas atlikti pirmuosius sodo ir dirvos paruošimo šaltajam sezonui darbus.
Eksperimentas: žmogus 2 paras kvėpuos tik augalų išskiriamu deguonimi
Plimuto universiteto (D. Britanija) profesorius Iainas Stewartas pirmasis pasaulyje nusprendė surengti eksperimentą, skirtą patikrinti, kaip augalai gali palaikyti žmogaus gyvybę.
Anksčiau panašūs bandymai būdavo atliekami tik su gyvūnais, praneša BBC. Eksperimento, kuriame tiriamuoju bus pats I. Stewartas, eiga bus filmuojama ir vėliau panaudota naujame dokumentiniame filme, sakoma pranešime.
Eksperimentas prasidės rugsėjo 16 dieną ir baigsis po 48 valandų.
Suomiai ketina gaminti degalus iš vandens augalų
Kompanija „Neste Oil“ ir Suomijos aplinkos institutas (SYKE) pradeda vykdyti vandens augalų tyrimų programą.
Ši programa yra dalis „Neste Oil“ projekto, kuris skirtas tyrinėti ateityje vandens augalų alyvą kaip degalų NexBTL gamybos žaliavą.
Vandens augalai tyrinėjami nuo 2008 metų. Tyrimai yra susiję su Baltijos jūros augalais.
„Neste Oil“ taip pat bendradarbiauja dar su keliais institutais.
Britas praleis dvi dienas su augalais
Britų geologas 48 valandoms užsidarys hermetiškoje patalpoje su augalais ir kvėpuos vien jų pagaminamu deguonimi. Plimuto universiteto profesorius Iainas Stewartas 12 kvadratinių metrų patalpą rugsėjo 16–17 dienomis dalinsis su dešimtimis specialiai parinktais augalais. Kambaryje taip pat bus hamakas, nešiojamasis kompiuteris ir dviratis-treniruoklis, praneša naujienų agentūra AFP.
Tegu namie „pražysta“ ikebana
Ikebana. Gražus japoniškas žodis, kurio raidžių junginys asocijuojasi su ne mažiau gražiu vaizdu – kompozicija iš gėlių. Ikebaną galima daryti iš bet kokių gėlių, bet dažniausiai naudojami džiovinti augalai. Gražūs, ryškūs, trapūs, išdidžiai ir nepalenkiamai iškėlę savo sausas galvutes, jie nenuvys, nenubluks, džiugins ištisus metus ir sugrąžins namams dalelę vasaros.
Sausų gėlių puokštės gali būti saugomos amžinai.
TOP 10 žymiausių pasaulio medžių
Žymiausi medžiai atsiranda ir išnyksta. To pavyzdys galėtų būti "L'Arbre du Tenere medžiai, kurie kažkada buvo laikomi labiausiai izoliuotais medžiais Žemėje, karavanų maršrutų Sacharoje orientyru. Savo gyvenimą šis gamtos stebuklas baigė 1973 metais, kai girtas Libijos sunkvežimio vairuotojas nuvertė juos nuvertė. Šių metų rugpjūtį garsaus Anos Frank medis Amsterdame per audrą pučiant stipriam vėjui buvo išrautas.
Muitininkai sulaikė nykstančių orchidėjų siuntą iš Tailando
Vilniaus Pašto poste muitininkai sulaikė iš Tailando atkeliavusį paketą su augalais, kuriems įvežti reikalingi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES) nurodyti leidimai. Šiais metais tai antras kartas, kai į šalį be leidimų mėginama atsigabenti gyvus egzotinius augalus.
Atlikdami muitinį tikrinimą Pašto posto importo skyriuje, muitininkai atkreipė dėmesį į tarp registruotų siuntų esantį smulkų paketą iš Tailando.
Pora sukūrė neapsakomo grožio pievą su 57 gėlių rūšimis
Tokią augmeniją, gyvą, maištingą ir spalvingą, galite pamatyti tik Somerseto miesto ganyklose. Tūkstančiai ryškių atspalvių - mėlynų, purpurinių, raudonų ir auksinių - susilieja tarytum impresionisto Claud'o Monet'o dažų paletėje. Viena pora – Brian'as ir Denise Herrick tai vadina svajonių lauku.
Šioje gėlių pievoje buvo suskaičiuotos net 57 skirtingos žiedinių augalų rūšys. Kai lauką galėjo aplankyti kiekvienas smalsuolis, pora nesitikėjo sulaukti tiek daug lankytojų.
TOP 5: sveikiausios sodo piktžolės
Turbūt niekada nesusimąstėte, kad piktžolės, augančios jūsų sode ar kaimynystėje, turi daug gydomųjų savybių ir yra naudingos jūsų sveikatai. Atitinkamai paruošti patiekalai iš piktžolių yra ne tik skanūs, bet svarbiausia nieko nekainuoja.
Svarbu atpažinti piktžoles ir rinkti jas tose vietose, kurios yra atokiau gatvių ir mažiau teršiamos. Atminkite, tai kas valgoma, nebūtinai yra be alergenų.
9 vaistažolės, kurias graibsto supirkėjai
Kiekvieną vasarą vis daugiau žmonių keliauja į pievas ir miškus rinkti laukinių vaistinių augalų. Rūpinimasis sava sveikata – tik viena iš priežasčių. Daug dažniau vaistažolės renkamos pardavimui, o kai kuriems kaimų gyventojams toks verslas – papildomas pragyvenimo šaltinis.
Žurnalas „Forbes“ sudarė devynių vaistinių žolių, kurių supirkėjai nori labiausiai, sąrašą.
Pievinė akišvietė (lot.
Japonija Lietuvoje – visai netoli jūros
Mintys apie Japoniją, nepaisant neseniai įvykusios katastrofos, dažnai nuteikia svajingai. Pagalvojus apie šią Azijos šalį, prieš akis iškyla besileidžianti saulė, mieli galvomis linkčiojantys japonai, žydintys sodai... Nereikia skristi tūkstančius kilometrų, kad pajustum Japonijos dvasią –užtenka pasukti link pajūrio.
Netoli Palangos (apie 20 km) buvęs gydytojas Šarūnas Kasmauskas jau ketvirti metai drauge su šeima ir savanoriais iš Japonijos kuria japonišką sodą.
Sodui sugaišto laiko negaila
Netoli Vilniaus, Pagirių gyvenvietėje, jau beveik keturias dešimtis metų gyvena Regina ir Vytautas Kazlauskai. Gelsvas jų mūrinukas nuolat skęsta žieduose, medelyne auga tik išskirtinių veislių vaismedžiai ir dekoratyviniai augalai, o darže klesti rečiausių veislių daržovės.
Atsako į visus klausimus
Jaunystėje įgyta biologų specialybė ir gyvenimo patirtis padėjo sutuoktiniams neprarasti vilties, kai kasmet tekdavo patirti nuostolių sode, medelyne ir gėlynuose.
Kad gėlės nenuvystų, kol jūs atostogaujate
Smagu, atostogos, susiruošėte išvažiuoti, bet ar yra žmogus, kuris jums nesant ateitų į namus palieti gėlių? O jei jis prastas augalų žinovas, tai teks prie kiekvieno vazonėlio palikti kortelę su instrukcija. O gal ruošiatės pernešti visas savo numylėtines pas kažką, kas jomis pasirūpins? Ką gi, belieka pavydėti Jūsų fizinėms jėgoms ir kantrybei. Iš tikrųjų yra paprastesnių būdų pasirūpinti gėlėmis prieš išvykstant, tik tam reikia pasiruošti.
1. Pripilti vandens į vazonų padėklus.
Prosenelių receptai aistrai susigrąžinti
Jei pastebėjai, kad tavo vyro aistringumas pradėjo slopti, pasinaudok patarimais, kurie praversdavo dar mūsų prosenelėms.
Vakarienei paruošk prieskoniais pagardintą, aštrų patiekalą. Toks maistas sužadina vyro aistrą. Tiesa, prieskonių reikėtų nepadauginti, išimtis – krapai. Tegul šių žolelių ant stalo būna nuolat, nes jos itin teigiamai veikia vyrišką libido.
Pernelyg soti vakarienė prieš meilės naktį nerekomenduojama, tačiau puodelis arbatos – puikus pasirinkimas.
Prie Neries pražydo retas augalas – plačialapis lipikas
Neries regioniniame parke rasta vieną rečiausių Lietuvoje augalų rūšių – plačialapis lipikas (Galium rubioides).
Velniakampio miške žydintys augalai buvo pastebėti praėjusią savaitę. Plačialapis lipikas – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas, iki 70 cm aukščio užaugantis augalas, birželio pabaigoje pasidabinantis baltais žiedais.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, mūsų krašte plačialapiai lipikai anksčiau buvo rasti vos trijose vietose.
Rasos šventina ugnimi ir žolynais
Pasirodo, stebuklų galima tikėtis jau šiandien. Nes, kaip sako bene garsiausia Aukštaitijos ragana Algimanta Raugienė iš Kriaunų, Rasos, arba Joninių šventė, bei dienos prieš ją ir po jos kiekvieno žmogaus gyvenime yra reikšmingos.
Kas nutiktų, jei Žemė būtų dvigubai didesnė?
Jei Žemės skersmuo būtų beveik 27 tūkst. kilometrų, planetos masė padidėtų aštuonis kartus, o traukos jėga sustiprėtų dvigubai.
Dėl didesnės traukos tokios pačios konstrukcijos ir masės augalai bei gyvūnai svertų dvigubai daugiau ir jų organizmai šio svorio neatlaikytų. Aukšti, stori medžiai, tokie kaip visžalės sekvojos, negalėtų augti.
4,5 kilometrų aukštyje kalnuose aptiktas žydintis augalas
Centrinėje Šveicarijos Alpių dalyje, didesniame nei 4,5 kilometrų aukštyje, mokslininkai aptiko žydintį augalą.
Anot Bazelio universiteto tyrėjų, tai – Europos rekordas, praneša naujienų agentūra AFP.
„Tai beveik stebuklas, bet 4 505 metrų aukštyje, 40 metrų žemiau Domo viršukalnės, Valė kantone neseniai aptikta Saxifraga oppositifolia“, – pranešime teigia universitetas.
Kaip išsaugoti sodo sveikatą
Augalai išsprogo ir suvešėjo – gražumėlis! Norėtųsi tikėti, kad tas klestėjimas tęsis, kol šakos ims svirti nuo sveikų sultingų vaisių, daržovės pradės virsti iš lysvių, o dekoratyviniai krūmai ir gėlės nepaliaus stebinti savo spalvomis bei formomis. Tačiau aure, į gyvybe trykštančias šakeles jau taikosi pirmieji kenkėjai, o nuo jų neatsilieka kol kas dar nepastebimi ligų sukėlėjai.
Žaliosios skulptūros — originali sodybos puošmena
Gyvų augalų skulptūros — naujas ir originalus būdas sodyboms puošti. Šniūraičių kaime (Radviliškio raj.) pulkas iš karklo vytelių pintų paukščių jau nutūpė prie bibliotekos. Gyvų augalų skulptūras pasidaryti mokęs pedagogas ir dailininkas Rimvydas Daužvardis įsitikinęs, kad savo rankų kūriniu sodybą gali pasipuošti kiekvienas nagingesnis šeimininkas.
Paukščiai sužaliuos vasarą
Neraginamos Šniūraičių kaimo moterys su sklidinais kibirais vandens ko ne kasdien skuba prie kaimo bibliotekos.
VU botanikos sode Kairėnuose – Tarptautinė biologinės įvairovės diena
Vilniaus universitetas (VU) pranešė, kad gegužės 21 d., šeštadienį, jau 10-ąjį kartą VU Botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43, Vilnius) bus švenčiama Tarptautinė biologinės įvairovės diena.
Šią dieną VU Botanikos sode Kairėnuose organizuojamos ne tik paskaitos ar specializuotos ekskursijos, bet ir koncertai bei parodos, sakoma universiteto pranešime.
12.30 val.
Kaip susikurti savo rojaus sodą?
Ne naujiena, kad lietuviai – itin prie žemės prisirišę žmonės, mėgstantys sukišti pirštus į dirvą ir nemenkai paplušėti, kad užsiaugintų sveikų, meile tręštų žalumynų ir susikurtų jaukią aplinką. Juk kiekvieno mūsų sodelis – savaip išpuoselėtas! O jei neturime žemės plotelio, galime tokį įsirengti kad ir daugiabučio balkone.
Kaip įrengti sodą?
Svarbu – tinkamai pasiruošti. Apsispręskite, ko norite. Sugalvokite sodui temą, išsikelkite tikslą.
Šienligė: kai augalai tampa priešais
Vėlyvas pavasaris – metas, kai sužydi pievos ir sodai. Deja, džiaugtis pavasario žiedais lemta ne kiekvienam. Kasmet vis daugiau žmonių kaip tik tokiu metu, užuot pajutę energijos ir jėgų antplūdį, tampa tikrų tikriausiais ligoniais.
Čiaudulys, varvanti nosis, rodos, signalizuotų apie peršalimą, tačiau.
Šaltis gnaibė magnolijas ir sodus
Vakar naktį gausiai iškritęs sniegas lenkė sulapojusias medžių šakas ir pakenkė žydintiems augalams. Kelmės rajone vakar snigo ir po pietų - sniego storis klampino net automobilius. Jeigu žiema sugrįš, sodai gali likti bevaisiai. Šiaulių botanikos sode šaltis pakando magnolijų žiedus.
Sniegas tarsi žiemą
Vakar ir po nakties snigo didžiuliais kąsniais. Ypač gausiai pasnigo Kelmės rajone.
Sosnovskio barščius naikins ES lėšomis
Sovietmečiu į mūsų šalį atvežtas siloso gamybai ir pašarams Sosnovskio barštis, paaiškėjo esąs pavojingas žmonių sveikatai.
Tačiau nesiimant tinkamų priemonių jį naikinti, ir po 60 metų šis pašarinis augalas vis labiau plečia savo valdas,išstumdamas vietines augalų rūšis.
Energetikai nusitaikė į laisvą valstybinę žemę
Nusikalstume sau ir ateities kartoms, jeigu geros kokybės žemėje augintume gluosnius ar drebules“, – sako Seimo narys A.Baura.
Kol žemdirbiai neskuba iš valstybės išsinuomoti laisvos žemės, o žemės savininkai lūkuriuoja, energetikai kuria planus, kaip greičiau pasiekti Briuselio iškeltą tikslą – atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame energijos suvartojime 2020-aisiais turi sudaryti ne mažiau kaip 23 proc. Galėtų veikti 200 biodujų jėgainių.
Gyvi papuošalai
Vis dažniau žmonės kalba apie ekologiją ir aplinkosaugą – pirkti ekologiškus maisto produktus, rūšiuoti atliekas tapo savotiška mada. Drabužių ir aksesuarų kūrėjai taip pat neatsilieka ir savo kolekcijose stengiasi panaudoti kuo daugiau organinės kilmės medžiagų.
Amerikiečių menininkė Colleen Jordan pasiūlė neįtikėtinus „žalius" papuošalus – kaklo vėrinius, kurie yra gyvi!
Nuo šiol augalų mylėtojai savo augalėlius galės pasiimti kartu, kur beeitų.
Mokslininkai kuria augalus, galinčius aptikti sprogmenis
Augalai aprūpina žmones maistu ir papuošia aplinką, tačiau dabar jie gali gelbėti gyvybes, mat mokslininkai kuria augalus, galinčius aptikti sprogmenis.
Jie išmokė augaluose esančius baltymus pakeisti spalvą, kai aplink yra tam tikrų cheminių medžiagų, praneša britų „Daily Mail“.
Tokio tyrimo reikšmę nesunku įžvelgti. Pavyzdžiui, tokiais augalais apsuptas oro uosto keleivių patikros postas gali padėti sulaikyti teroristą su sprogmenimis, kai jam priartėjus visi augalų lapai pabaltuoja.
Talentą pažadino gandro plunksna
Lygiai prieš 20 metų rašytojas Vytautas Bubnys, tuomet našlys, tuokdamasis antrą sykį su savo bendraamže radijo ir televizijos žurnaliste Elena Kurklietyte, net nenutuokė, kad ši energinga ir kūrybinga moteris turi neatskleistų talentų. Ji ne tik parašė kelis romanus, bet ir ėmė kurti paveikslėlius iš plunksnų, žolynėlių, lapų ir kitokių gamtos dovanų. Tos gamtos dovanos – atgaiva sielai.
Kambarinių augalų priežiūra žiemą
Priklausomai nuo metų laiko skiriasi ir kambarinių augalų priežiūra. Jie per metus išgyvena du visiškai skirtingus periodus: augimo ir ramybės.
Žiema – nuo vėlyvo rudens
Kambariniams augalams žiema prasideda maždaug nuo lapkričio, kai diena smarkiai sutrumpėja ir jiems pradeda nebepakakti saulės šviesos. Tuomet juos kasdien būtina bent po 2-3 valandas apšviesti dirbtine šviesa, ypač kai įsivyrauja niūrūs, tamsūs, apniukę orai.
Mokslininkai: neandertaliečiai mito ne tik mėsa
Neandertaliečiai, priešistoriniai žmonių pusbroliai, maitinosi ne tik mėsa, bet ir grūdais bei daržovėmis, kepdami juos virš ugnies lygiai taip pat, kaip ir Homo sapiens, teigia JAV mokslininkai.
Naujasis tyrimas, paskelbtas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS), meta iššūkį vyraujančiai teorijai, kad per didelė neandertaliečių priklausomybė nuo mėsos prisidėjo prie jų išnykimo maždaug prieš 30 tūkst. metų, praneša naujienų agentūra AFP.
Kada auginsime daržoves kitose planetose?
Galimybė kolonizuoti kitas planetas žavi ne vien mokslinės fantastikos mėgėjus. Siekdami išsiaiškinti, ar įmanoma gyventi kitose planetose, daugybę tyrimų atlieka ir mokslininkai. Randama vis daugiau įrodymų, kad kadaise skystas vanduo tyvuliavo Marso paviršiuje. Nieko stebėtino, jog, įskaitant Mėnulį, ši planeta laikoma viena realiausių pretendenčių pirmosioms žmonijos kolonijoms už Žemės ribų. Tačiau mokslininkai neatmeta galimybės agrarines kultūras auginti ir, pavyzdžiui, Veneroje.
Dėl smirdinčios gėlės susiginčijo dvi valstybės
Tropiniuose miškuose auganti stambiažiedė raflezija traukia turistus iš viso pasaulio, todėl nenuostabu, jog debatai dėl jos persikėlė į politinį lygmenį.
Turistų nuo kelionių į laukinius Borneo (Indonezijai, Malaizijai ir Brunėjui priklausanti sala – „Balsas.lt“) miškus neatbaido ir tai, kad bemaž 11 kilogramų sverianti gėlė baisiai dvokia. Visi jie, kaip teigiama, viliasi išvysti jos žydėjimą, kuris trunka nuo keturių iki septynių dienų.
Senieji jūros dumbliai – dabartinių augalų protėviai
Seni jūros dumbliai, rasti augantys giliai jūroje, yra „gyvosios fosilijos“, praneša mokslininkai. Jų kilmė ir sandara tiriamos.
Dvi jūros dumblių rūšys, augančios daugiau negu 200 m gylyje po vandeniu, atstovauja anksčiau nepažintai senovinei dumblių formai, – informuoja BBC.
Tokie dumbliai galėtų priklausyti seniausiems iš visų žinomų žaliųjų augalų. Milijardas metų skiria juos nuo jų protėvių.
Atradimo detalės yra pateikiamos „Journal of Psychology“ puslapiuose.