Iš visų pakampių sklindanti maisto papildų reklama padarė savo – pernai lietuviai to gero į šalį įsivežė ir pardavė dešimtimis tonų daugiau.
Mažose reklamoms pinigų neturinčiose vaistinėse maisto papildai nuo lentynų nešluojami. Nebent kokiam populiaresniam paskelbus akciją. Magiškas žodis „akcija“ iš karto paliečia širdį ir piniginę.
Stoties vaistinės direktorė Aušrelė Zamkauskienė sako, kad dažnai prieš įsigydami vieną ar kitą maisto papildą pirkėjai teiraujasi, nuo kada šiam bus skelbiama akcija, ir kantriai laukia tos dienos. Svarbu ir iki kada akcija tęsis – ne visada žmonės pinigų turi. Bet jeigu akcijos metu spėja gauti pensiją ar atlyginimą, būtinai atskuba nusižiūrėto papildo įsigyti.
Didžiuosiuose vaistinių tinkluose akcijos ir reklamos veja viena kita, tad iš ten dėžutės su maisto papildais daug greičiau iškeliauja į sveikatos ir stiprybės ieškančiųjų namus.
Kaip teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime, palyginti 2010 ir 2011 metų prekybos maisto papildais rodiklius, matyti, kad praėjusiais metais šių produktų į Lietuvą importuota 70 tonų daugiau. 2010 metais atvežta 180 tonų maisto papildų, o 2011-aisiais – 250 tonų. Du kartus išaugo papildų įvežimas iš Rusijos.
Gydomųjų savybių neturi
Maisto papildų prigaminta įvairiausių ir siūlomi jie visiems žmogaus organams, atminčiai, imunitetui, plaukams, nervams stiprinti, figūrai gerinti ir kam tik nori dar.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas sako, kad ant kiekvienos maisto papildų pakuotės privalo būti pateikiama teisinga informacija.
Ir Lietuvos, ir Europos teisės aktai draudžia nurodyti ar užsiminti apie tas savybes, kurių produktas neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines, kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
„Vartotojai neturėtų pasitikėti platintojais, kurie siekdami pritraukti pirkėjų pristato ar reklamuoja maisto papildus, priskirdami jiems vaistinių preparatų gydomąsias savybes. Už neteisingos informacijos platinimą taikomos administracinės ir kitos nuobaudos pagal Reklamos įstatymą. Įmonės, užsiimančios maisto papildų tvarkymu – gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba (vaistinės, sporto klubai, grožio salonai ar kt.), privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, prekiautojai internetu turi būti registruoti. Maisto papildai turi būti parduodami saugūs, kokybiški bei teisingai paženklinti“, – teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime.
V. Kontautas sako: kaip laikomasi reikalavimų, tikrinama visur, kur tik siūlomi maisto papildai. Praėjusiais metais šalyje iš viso surašyta 30 Reklamos įstatymo pažeidimų protokolų dėl maisto papildų, už šio įstatymo pažeidimus skirta 50 tūkstančių litų baudų.
Daugiausia šių pažeidimų nustatoma, kai reklamuojant papildus jiems priskiriamos gydomosios ar nuo ligų apsaugančios savybės.
Iš po skverno
Kaip daugelis kitų prekių, taip ir maisto papildai gali būti pardavinėjami nelegaliai. Tokius pardavėjus nustatyti ne visada pavyksta. Produktų pigumu ar įtaigia reklama susigundę pirkėjai kartais ir patys suabejoja papildo saugumu ir patikimumu.
„Kartais sunerimusieji atsineša į vaistinę nelegaliai įsigytų papildų ir klausia, kaip juos vartoti, ar nepakenks. Baisiausia, kad ne tik maisto papildų, bet ir vaistų – net leidžiamųjų! – žmonės turguje nelegaliai įsigyja“, – stebisi Stoties vaistinės direktorė A. Zamkauskienė.
Net legaliai įvežamuose maisto papilduose nustatoma pažeidimų, tad iš po skverno įsigijus galima ne pagerinti, o pabloginti sveikatą.
2011 metais buvo sulaikytos ir grąžintos tiekėjui 2 siuntos maisto papildų iš Izraelio, nes patikrinus jų sudėtyje nustatyta daugiau nei 5 procentai genetiškai modifikuotų žaliavų, o apie tai ženklinime nebuvo nurodyta. Taip pat neleista tiekti į mūsų šalies rinką maisto papildų siuntos iš Rusijos dėl jų sudėtyje nustatyto sidabro.
Praėjusiais metais buvo tikrinti maisto papildų – greipfrutų sėklų ekstraktų platintojai. Greipfrutų sėklų ekstraktų mėginiai buvo ištirti Prancūzijos laboratorijoje. Vieno pavadinimo Lenkijoje pagamintuose mėginiuose buvo nustatytos neleistinos maisto papildų gamyboje naudoti medžiagos – konservantai. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė platintojui nedelsiant surinkti minėtus produktus iš rinkos.
Tik burnai skalauti
Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja prekyba internetu, maisto papildai ne išimtis, jų daug užsisakoma iš JAV, Kanados, Anglijos ir kitų šalių.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena vartotojams, kad perkant internetu reikėtų pasidomėti, ar papildai legaliai pagaminti, patikrinti pagal adresą gamintojo interneto svetainėje, pažiūrėti į tos šalies kompetentingos institucijos interneto svetainę.
Nelegalūs maisto papildai būna neįvertinti kompetentingų institucijų specialistų, todėl niekas neprisiima atsakomybės už jų poveikį žmogaus organizmui.
Nustatyta, kad bendrovė per platintojus parduodama greipfrutų sėklų ekstraktą, pagamintą Šveicarijoje, pažeidė Reklamos įstatymo nuostatas.
Kataloge greipfrutų ekstraktas buvo apibūdintas kaip preparatas, pasižymintis labai stipriu antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu, vadinamas „augalinės kilmės antibiotiku“, teigiama, jog jis naikina bakterijas, virusus ir mikroorganizmus.
Leidinyje buvo išspausdinti teiginiai, jog papildas tinka infarkto profilaktikai, cholesteroliui mažinti, kvėpavimo takų ligoms gydyti ir kt. Tačiau produktų ženklinimo etiketėse gamintojas nurodo, kad tai kosmetikos priemonė plaukų ir kūno priežiūrai, kuri gali būti naudojama ir burnai skalauti.
Įmonei nurodyta informuoti vartotojus ir platintojus, kad šis ekstraktas nėra maistas ar maisto papildas, o, kaip nurodo gamintojas, kosmetikos priemonė, skirta vartoti išoriškai. Reklamos įstatymo pažeidimų protokolas buvo surašytas ir vienai Panevėžio bendrovei, kurios veikloje – to paties gamintojo greipfrutų sėklų ekstrakto platinimas. Ši įmonė taip pat skleidė klaidingą informaciją interneto svetainėje, priskirdama papildui sveikatingumo teiginius.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
