Idėja gimė 2006 metais, kai atradėjas Gordonas Veidlas pastebėjo, jog įkalus į medžio kamieną aliuminį vinį ir sujungus šį su įsmeigtu į dirvožemį variniu elektrodu, išgaunama maža elektros srovė. Toks rezultatas žadino vaizduotę ir akimirksniu sukėlė susidomėjimą visame pasaulyje - juk „medis pagamino elektrą“! Tačiau netrukus sensacingą žinią pakeitė skepticizmas ir nusivylimas, nes generuojamos elektros kiekio padidinti nepavyko, tad praktinės naudos iš to liko nedaug. Bet istorija tuo nesibaigė ir ten, kur galbūt iki galo nepavyko vieniems, tęsė kiti.
Olandijoje, kur pievos dengia didžiąją šalies dalį, mokslininkas Bertas Hamelersas po truputį vystė idėją, kaip priversti mikrobus, gyvenančius tarp augalų šaknų, gaminti elektros energiją specialiame kuro elemente (fuel cell). Kitaip tariant, B. Hamelersas neapleido minties, jog augalai gali atlikti elektros jėgainių funkcijas. Svarbu pabrėžti, jog mokslininkas greit suprato, jog medžiai tam ne visai tinkami, nes jų šaknys yra didelės, giliai įaugusios į žemę, tad būtų sunku įrengti viską taip, jog procesas būtų efektyvus. Ilgainiui jis priėjo išvadą, jog geriausiai „elektrą augintų“ žolė, vešinti drėgname dirvožemyje, t.y. tokiame, kuris įprastas Olandijos kraštovaizdžiui.
Dabar tai Europos Sąjungos finansuojamas 4 milijonų eurų vertės projektas, pavadinimu „Augalų energija“, kurio tikslas yra padidinti pagaminamos elektros kiekį, o tiksliau tariant – pačio proceso efektyvumą. Šiandien augalų „elektrinės“ dar neprilygsta vėjo ir saulės jėgainių našumui. Vis dėlto mikrobinėse augalų kuro celėse gimstanti elektra jau lenkia produktyvumu biokurą maždaug 6 kartus! Tai reiškia, kad tam pačiam energijos kiekiui pasiekti, koks yra generuojamas naujuoju atrastu būdu, reikėtų užauginti šešis kartus daugiau biomasės, o tai atitinkamai išplėstų tokių laukų plotą. Projekto „Augalų energija“ mokslininkai giriasi, jog nuo tada, kai prieš penkerius metus prasidėjo kryptingi darbai šioje srityje, elektros gavybos efektyvumas padidėjo net 50 kartų.
Atrodo, jog ir Rytų valstybės seka tendencijas – juk milijonai hektarų ryžių plantacijų galėtų auginti ne tik šias kruopas. Japonijoje, kurioje 12 procentų teritorijos užima ryžių kultūros, mokslininkai jau ėmėsi tyrimų. Tiesa, pirmieji rezultatai nenudžiugino – pasirodo, jog elektros šie laukai pagamintų nedaug dėl išskirtinių sąlygų, kuriomis sudygsta ryžiai. Tačiau mokslininkai tęsia darbus ir ieško įvairiausių būdų padidinti našumą, kadangi tai, kas tinka Olandijos pievose, ne visada tinka Azijos kaimuose.
Namai, kurių stogus dengia žolė? Energija, kurios gavyba mažina užterštumą? Būtent čia, Europoje, mokslininkai Maržoleina Helder ir Deividas Striksas ant stogo, prie įrengtų jėgainių žolėse, pademonstravo pirmąjį derlių, kraudami mobilųjį telefoną elektra, generuota iš mikrobinių augalų celių. Terminas „žalia energija“ tikriausiai pirmą kartą atsidūrė taip arti tiesos.
Vilius Steikūnas
