Augalai

 Denverio botanikos sodo lankytojus pradžiugino išties retai savo žiedą parodantis didžiausią pasaulyje žiedyną turintis tropinis augalas. Jis sulaukė milžiniško dėmesio mat žydi vos dvi paras. Tai – įspūdingas pustrečio metro aukščio ir pusantro metro pločio Titano Arum, arba kitaip gigantiškojo amorfofalo, žiedas. Lankytojų antplūdis nieko nestebina – kartais šio augalo žydėjimo laukti reikia kelerius metus, o kartais visą dešimtmetį.

Pastaraisiais metais Lietuvoje aptinkama vis daugiau svetimžemių augalų ir gyvūnų, ir tai kelia iš tiesų didelį pavojų ekosistemai bei žmonių sveikatai. Svetimžemės rūšys mūsų šalyje atsiranda dėl tikslingo jų įvežimo, taip pat tam turi įtakos  žmogaus veikla bei didėjanti vidutinė oro temperatūra. Kartais svetimžemiai organizmai yra netyčia įvežami į šalį, importuojant tam tikrą produkciją ar grįžtant iš atostogų svečiose šalyse.

 Kairėnų botanikos sode visais žiedais išsiskleidė tris dienas truksianti paroda - mugė „Lietuvos žiedai“.  Aistringiausi augintojai, kaip skelbia mugės rengėjai, žada ne tik įspūdingą reginį akims, bet ir augalų mylėtojų ausims. Kiek čia augalų, jau nesuskaičiuoja nei mugės rengėjai, nei patys jų augintojai. Parodoje dalyvauja net šimtas trisdešimt sodininkų ir ūkininkų iš visos Lietuvos.

Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Genų terapijos tikslas – tam tikras ligas lemiančius blogus žmogaus genus pakeisti gerais, kad ligą sukelianti priežastis būtų pašalinta, o genų inžinerija ir atsirado dėl gebėjimo karpyti DNR molekules, sako Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto tyrėjas Giedrius Sasnauskas. „Tai procesas, kai pagal žmogaus poreikius pertvarkoma tam tikro gyvo organizmo genetinė medžiaga.

 Ant augalo, pavadinto niekam negirdėtu bulvidoro vardu, šakelių noksta pomidorai, o jo šaknys brandina bulves. Jungtinėje Karalystėje, Ipsviče, veikianti sodininkystės įmonė „Thompson and Morgan“ išvedė bulvių ir pomidorų hibridą. Vienas toks augalas gali išauginti iki 500 pomidoriukų ir ne vieną kilogramą bulvių. Unikalios daržovės autoriai teigė, kad ji išvesta nenaudojant genetinių modifikacijų. Jie tikino, kad užteko elementaraus sodininkystėje naudojamo skiepijimo.

Klimato pokyčiai ir viso pasaulio oro temperatūros kilimas nėra ateities gąsdinančios prognozės, šie procesai, pasak mokslininkų, vyksta jau dabar. Tai šių dienų įvykiai, kurie aiškiai rodo, kad mūsų planetoje kintanti temperatūra daro įtaką kitiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, daugėja potvynių, plečiasi dykumos, vis dažniau susiduriama su miško gaisrais. „Vienas iš klimato kaitos požymių pastebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje – jūros lygio kilimas.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad jau šį šimtmetį dėl visą planetą apimančios klimato kaitos drastiškai sumažės daugybės augalų ir gyvūnų arealai. Pokyčiai vyksta visur, ir nors Lietuvoje plika akimi jų dar nepastebime, mūsų kraštas – ne išimtis. Lietuvoje drastiškų pokyčių dar nematyti ,,Išėję į lauką ar sodą augalų pokyčių kol kas gal ir nepastebėsite, bet jų vegetacijos periodas pailgėjo.

Menininkė Rasa Labinė bando atgaivinti senąsias lietuviškas siūlų dažymo augalais tradicijas, kurios per pastarajį šimtmetį buvo prarastos. Pasaulio paveldas „Vienintelė gija, kuri mus vis dar sieja su prosenelių paveldu – margučiai“, – įsitikinusi Rasa Labinė. „Menas sau“ studijoje ji ne tik bando atkurti senąsias dažymo vietiniais augalais technologijas, bet ir šio meno paslapčių moko kitus.

Pastaruoju metu ūkiuose garstyčių plotai didėja. Ši kultūra auginama ne tik sėklai, bet ir kaip žaliąją trąšą. Pasak specialistų, garstyčių šaknys gerai išpurena podirvį ir pagerina dirvos struktūrą. Jos saugo augalus nuo pašaknio ligų, gerai stelbia piktžoles. Vertingas augalas Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis sakė, kad garstyčias, kaip aliejinį augalą, labai gerai auginti sėjomainai. Jos į tą patį lauką turėtų grįžti ne anksčiau kaip kas penkerius metus.

Gustavas Fechneris ištobulino matavimo metodą, skirtą matuoti „vos pastebimus skirtumus“ Tvirtai tikite, kad septintasis dešimtmetis buvo psichologijos aukso amžius? Jei taip galvojate, perskaitę apie pirmąsias keturias Reikšmingiausių psichologijos tyrimų dešimtuko studijas, jums atleisime. Tačiau istoriškai mąstyti mėgstantis žmogus tikrojo aukso amžiaus ieškotų šimtmečiu anksčiau ir atsigręžtų į Gustavą Fechnerį, fiziką, tapusį proto-psichologu.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulyje daugybė augalų ir gyvūnų, svetimų klimato juostoms ar kontinentams, kuriose gyvena ar veisiasi. Anot kai kurių specialistų, tai kelia vis didesnių ekologinių, ekonominių ir sveikatos problemų. Europos Sąjunga kuria teisės aktus, kuriais draustų invazinių rūšių patekimą į joms svetimą aplinką, o Jungtinėse Valstijose yra ir biologų, keliančių klausimą, ar šį procesą sustabdyti iš viso įmanoma.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulyje daugybė augalų ir gyvūnų, svetimų klimato juostoms ar kontinentams, kuriose gyvena ar veisiasi. Anot kai kurių specialistų, tai kelia vis didesnių ekologinių, ekonominių ir sveikatos problemų. Europos Sąjunga kuria teisės aktus, kuriais draustų invazinių rūšių patekimą į joms svetimą aplinką, o Jungtinėse Valstijose yra ir biologų, keliančių klausimą, ar šį procesą sustabdyti iš viso įmanoma.

Kvapnūs žiedai ir įmantrūs karpyti lapai vilioja, norisi juos paliesti, pauostyti, tačiau tai daryti ne visada saugu, nes aplinkoje gausu augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai ar syvai yra nuodingi. Pavojingas ne vienas augalas „Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie dažniau liečia, skina ir mėgina paragauti. Be to, vaikų odelė daug jautresnė nei suaugusių žmonių.

Edvinas Misiukevičius yra puikus pavyzdys, jog ilgas ir sunkus darbas atneša saldžių vaisių. Vaikinas gali pasigirti ne vienu apdovanojimu, tarp kurių ir Europos jaunųjų mokslininkų konkurso specialusis prizas. Pripažintas selekcininkas nesustoja – vesdamas naujas augalų veisles atranda laiko ir stažuotėms bei konferencijoms užsienyje, tačiau tikina, jog savo darbus skirs tik Lietuvai.

Vasaros viduryje mus ima džiuginti gausus prisirpusių uogų būrys: braškės, trešnės, vyšnios, agrastai, serbentai, avietės, šilauogės ir daug kitų. Taip pat liepą ima nokti ir obuoliai, aktyviai vaisius veda agurkai, bręsta pomidorai, pradedamos kasti ankstyvosios bulvės. Kaip prižiūrėti uogų lysves, daržoves bei vaismedžius, kad derlius būtų dosnus ne tik šiemet, bet ir kitąmet? Štai keletas naudingų patarimų. Pirmiausia, pasirūpinkite tinkama dirva.

Molėtų rajone, sodininkų bendrijoje „Siesartis“, įsikūrusio Arūno Bagdono 6 arų sklype – daugiau nei 500 augalų, kuriuos jis įskiepijo ir užaugino naudodamas iš raganų šluotų paimtą dauginamąją medžiągą. Rapolas Tamošiūnas Po metų kitų dendrologas mėgėjas įsikurs dviejų hektarų sodyboje. Ten vyras ketina skirti dar daugiau vietos įdomiems augalams. Ilgainiui jų galės įsigyti visi norintieji gražinti savo namų aplinką.

Aplinkos ministerija renka duomenis apie Sosnovskio barščio paplitimą mūsų šalyje ir kviečia gyventojus prisidėti kaupiant informaciją apie šio invazinio laukinio augalo augimo vietas. Labiausiai barščių plotai pastebimi dabar, kai jie žydi, todėl tinkamiausias laikas juos registruoti – iki vasaros vidurio. Duomenys apie Sosnovskio barščio paplitimą leis planuoti šios rūšies gausos reguliavimo darbus ir tam būtinas lėšas.

Iš dirvos metalus pasisavinantys augalai galėtų išvalyti senas kasyklas ir leisti ūkininkams išgauti vertingus išteklius, dar labiau neardant aplinkos. Alanas Bakeris pritūpė, kad geriau įsižiūrėtų į švelnią baltą gėlelę, kuri čia augti neturėtų. Jis žinojo, kad šioje Anglijos Peak District nacionalinio parko dalyje dirva kupina metalų, nuodingų daugumai augalų. Tačiau čia, nuošalios senos švino kasyklos prieglobstyje, jis rado žydinčią minuartiją.

Žinių radijas Gyvename pakankamai dėkingoje klimato zonoje, nes neturime tokio pavojaus dėl invazinių augalų rūšių, kurios kitoms pasaulio valstybėms sukelia tiek problemų. Taip teigia Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila. „Viena vertus, turime pakankamai drėgmės, kas labai skatina mūsų augalijos gyvybingumą. Kita vertus, mūsų klimatas yra gana šaltas.

Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – daug, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti. Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų.

Balandžio 24–27 d. LITEXPO vykstančioje parodoje „Resta 2014“ net 535 dalyviai iš 10 pasaulio šalių kviečia susipažinti su naujovėmis. Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija specialiai parodai sukūrė įspūdingą „Žaliąją ekspoziciją“. Rapolas Tamošiūnas Pailsi ir turi naudos Šiais metais „Žaliojoje ekspozicijoje“ lankytojams pristatomos lietaus vandens panaudojimo sode galimybės, EKO tvenkiniai, želdinimo tendencijos ir mados, „protingas“ kompostavimas, sodo takelių įreng...

Svarstant apie klimato kaitą priimta kalbėti apie įvairių metereologinių elementų pasikeitimus. Tačiau mus supa dešimtys netiesioginių patvirtinimų, kad planetos klimatas kinta. Visur aplink galime matyti įvykius, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su klimato kaita, bet pasižiūrėjus atidžiau paaiškėja įdomių dalykų.

Pakeiskime genus patys ir sukurkime dar mums naudingesnius organizmus nei sukūrė motina gamta – prieš 40 metų pagalvojo mokslininkai. 2012 metais genetiškai modifikuotais augalais ūkininkai apsodino apie 170 milijonų hektarų. Tai yra apie 12% viso pasaulio ūkininkų ariamos žemės. Ir šis plotas kiekvienais metais auga! „Daugiausia GMO užaugina JAV, Brazilijos, Indijos ir Kinijos žemdirbiai. Apie 80 procentų JAV pagamintų maisto produktų turi bent vieną GMO ingredientą.

Vijolė Aguonaitė Praėjusiais metais balandžio pradžioje dar braidėme po pusnis, o šiais metais džiaugiamės rinkdami žibuokles ir šalpusnius. Anksčiausiai pražystantys Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Danutos Romanovskajos, pavasario pradžią rodo tam tikri pokyčiai gamtoje: sniego tirpimas, paukščių parskridimas, augalų vegetacijos atsinaujinimas, vabzdžių pasirodymas.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Uosialapiai klevai alina dirvožemį ir platina alergenus, rainuotieji vėžiai perneša marą, usūriniai šunys pridaro žalos ant žemės perintiems paukščiams, vardija Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys. „Europos Sąjungos mastu invazinės rūšys jau yra prioritetinis reikalas“, – teigia jis.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Pavasarį besiskundžiančius silpnumu ir žvalumo trūkumu žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ragina išeiti į gamtą ir panaudoti jos jau dabar teikiamas dovanas sveikatai gerinti. „Visi žali augalai turi daug vitamino C. Kiaulpienė skatina virškinimą, kasos, kepenų darbą. Ypač daug kalio yra kiaulpienių šaknyse. Dilgelėse yra daug geležies. Garšva turi daug vitamino C“, – sako J. Balvočiūtė.

Ukrainoje, netoli regioninio centro Rivne yra nedidelis Klevan miestelis. Šalia šio miestelio yra viena romantiškiausių vietų pasaulyje – vadinamas „meilės tunelis“. Tai vieno kilometro ilgio geležinkelio atkarpa, kurioje augalai iš abiejų pusių susodinti taip tankiai, kad sudaro žalią tunelį. Ši vieta itin pamėgta įsimylėjėlių, kurie atvyksta čia ne tik nusifotografuoti, bet ir sugalvoti norą ar pasibučiuoti po įspūdingais medžiais.

UAB „Arvi fertis“ specialistai praėjusį rudenį žemdirbiams rekomendavo, kad rinktųsi žiemkenčių veisles, atsparias nepalankiems žiemos veiksniams. Taip pat buvo rekomenduojama augalus tinkamai paruošti žiemai. Vienas iš svarbiausių veiksnių – optimalus tręšimas. Daugelis žemdirbių turi karčią ankstesnių metų patirtį ir yra pasirinkę gal būt ne tokias derlingas, bet atsparias šalčiams veisles bei pasirinko geriausiai augalų fiziologinius poreikius atitinkančias kompleksines trąšas.

Mokslininkai iškėlė naują mamutų išnykimo teoriją. Gali būti, kad didieji žinduoliai išdvėsė, nes dėl klimato kaitos išnyko svarbiausias jų maistas – laukinės gėlės. Kadangi mamutai gyveno šaltose klimato zonose, jų mitybos racioną sudarė žoliniai stepių augalai. Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės – dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir t. t. Tokie augalai yra kupini baltymų.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos universiteto botanikos sode pražydo augalai, paprastai žiedus skleidžiantys pavasarį ar net vasarą. Tokios anomalijos, anot mokslininkų, augalijai nežada nieko gero. Žiedus botanikos sode pastarosiomis dienomis skleidžia saulutės, eleborai, flioksai, paprastai vasarą pražystančios medetkos, čiobreliai, viržiai. Tarp spygliuočių driekiasi ištisi tiltai grybų. Augalai metų laikuose pasiklydo dėl itin šiltos, besniegės žiemos.

Turkiškos Halfečio rožės yra itin retos. Pagal formą jos nesiskiria nuo įprastų rožių, tačiau jų spalva – visiškai neįprasta ne tik rožėms, bet ir visoms gėlėms – jos tokios juodos, kad atrodo, lyg būtų nudažytos, rašoma odditycentral.com.   Sunku nepripažinti, kad šio rožės tiesiog spinduliuoja mistiškumu. Nors jos atrodo visiškai juodos, iš tiesų yra itin tamsiai raudonos. Auga jos tik vasarą ir tik viename mažyčiame Turkijos kaime – Halfetyje.

Nusprendę užsiauginti kardamoną, vaisių gal ir nesulauktumėte, bet jo auginimas – be galo įdomus procesas. Kardamonas – prieskoninis augalas, dažniausiai auginamas Azijoje. Maistui gardinti naudojami jo grūdeliai. Prieskoniams renkami nesubrendę vaisiai, jie džiovinami, malami į miltelius ir galiausiai pagal skonį beriami į mėgstamus patiekalus. Kardamonai tinka gardinti ryžius, troškintas daržoves ir kitus patiekalus. Tai lapinis, vešliai augantis augalas.

„Artėja graži mūsų draugystės sukaktis. Norėčiau savo merginai padovanoti bonsą, tik negaliu apispręsti, kokį pirkti. Gal galite patarti“, – prašo skaitytojas Viktoras. Atsako Jogaila Mackevičius, svetainės bonsaivilnius.lt įkūrėjas Bonsas – nedidelis gamtos sukurtas ir žmogaus patobulintas stebuklas, reikalaujantis daug kantrybės, kruopštumo ir kasdienės priežiūros.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, tai patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kuo daugiau kalcio gaunama iš pieno produktų, tuo didesnė osteoporozės ir kitų ligų rizika, sako JAV mokslininkas Colinas Campbellas. „Daugėja ir prostatos vėžio atvejų, didėja cholesterolio kiekis. Tai susiję ir su paauglių odos problema akne bei ausų uždegimais ankstyvame amžiuje“, – vardija jis. C. Campbello teigimu, daugybę sveikatos problemų išspręstume valgydami natūralų, termiškai neapdorotą maistą, kurio pagrindas – augalai.

Kiekvienas yra girdėjęs pasakojimų apie keisčiausius nutikimus, pavyzdžiui, kažkas maudėsi ežere ar upėje, o po kelių savaičių paaiškėjo, kad per šia pramogą prarijo kiaušinį iš kurio išsirito ir nelaimėlio organizme gyveno gyvatė. Žinoma, šios istorijos juokingos, nes dauguma gyvūnų paprasčiausiai negali gyventi žmogaus organizme. Tačiau ir iš šios taisyklės yra išimčių ir jos šokiruoja kur kas labiau, nei manote. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Komisija siūlo valstybėms narėms bendrai kovoti su invazinėmis gyvūnų ir augalų rūšimis. Taip bandoma saugoti vietinę Europos florą ir fauną. Komisijos siūlomame teisės akte numatoma sudaryti specialų sąrašą, į kurį būtų įtraukta 50 didžiausią grėsmę biologinei įvairovei keliančių gyvūnų ir augalų – juos įvežti į Bendriją ir prekiauti jais būtų uždrausta.

Ekspertai perspėja, kad kai kurie įprasti sodo augalai ir gėlės gali būti pavojingi naminiams gyvūnėliams, rašo dailymail.co.uk. Savininkai buvo perspėti, kad jie saugotų savo keturkojus augintinius. Ekspertai teigia, kad lelijos arba puansetijos gali būti mirtinos katėms. Nuo šių gėlių katinus ir šunis gali pradėti pykinti. Kiti augalai, kurie gali nunuodyti gyvūnus, yra narcizai, rododendrai ir kukmedis, kurį galima rasti gyvatvorėse. Daržovės taip pat gali sukelti panašų poveikį.

Paprastam žmogui pieva ir yra viso labo pieva su daugybe nepažįstamų augalų, ant kurios taip gera įsitaisyti šiltais vasaros vakarais ir pasimėgauti grynu oru, užuosti daugybę persipinančių aromatų ir paganyti akis į nepaprasto mėlynumo dangų. Šiuolaikinam žolininkui pieva yra jo didžiausia aistra, kuria gali domėtis, tyrinėti ir kaskart stebėtis, kaip viename lauke gali augti skirtingi augalai, pasitarnaujantys žmogui ar net jam kenkiantys.

  Simona Stanapėdytė, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt Gamtininkai Vilnelės upės pakrantėse stojo į kovą su dar viena agresyvia invazine rūšimi – uosialapiais klevais. Jie dabar naikinami herbicidais, o žiemą bus išpjauti. Uosialapis klevas, tarpukariu atvežtas kaip parko puošmena, tapo invazine rūšimi ir užkariauja vis didesnes teritorijas, išstumdamas Lietuvos gamtai būdingus augalus. „Yra trys etapai: pirmasis – nudžiovinti. Žiemą juos kirsime.

Augalai yra puikus dalykas. Jie valo ir puošia namus. Bet tikrai ne visus patartina laikyti namuose, kieme ar net gyvenamoje teritorijoje. Vieni augalai baisiai dvokia, kiti yra nuodingi, treti - sukelia skausmą... Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 augalų, kurių patartina vengti saugumo sumetimais. 5. Hydnora Africana Augalas, kurio geriau vengti (nuotr. toptenz.net) (nuotr. Balsas.lt) Šis ryškus augalas priklauso vadinamajai „dvėsenos gėlių“ šeimai.

Augalai yra puikus dalykas. Jie valo ir puošia namus. Bet tikrai ne visus patartina laikyti namuose, kieme ar net gyvenamoje teritorijoje. Vieni augalai baisiai dvokia, kiti yra nuodingi, treti - sukelia skausmą... Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 augalų, kurių patartina vengti saugumo sumetimais. 10. Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum) Šio augalo sula gali privesti jus rėkti: ji sukelia fitofotodermatitą – oda tampa labai jautri ultravioletinei šviesai.

Vaistažoles kaimo žmonės renka ir gydo jomis įvairias ligas nuo neatmenamų laikų. Kai kurie jau seniai atrado, kad tai gali būti puikus verslas. Senolių sukauptą patirtį ir gamtos turtus stengiasi išnaudoti ir bendruomenės.   Vizitinė kortelė – mėtos Vaistažolių ir prieskoninių augalų auginimas ir rinkimas visada buvo neatsiejama kaimo žmonių gyvenimo dalis. Kad tai gali būti puiki verslo idėja, imta kalbėti prieš keletą metų.

Kai kuriose šalyse medlieva auginama plantacijose. Lietuvoje šis augalas, liaudiškai vadinamas amelianka, nepelnytai primirštas. Tačiau vis daugiau sodininkų, sužinoję apie vertingas šių augalų uogas, domisi, kur jų įsigyti ir kaip juos auginti. Nereiklus augalas Medlieva – erškėtinių šeimos, obelinių pošeimio krūmas arba neaukštas medis. Šiaurės Amerikoje, iš kur medlieva kilusi, ji labai populiari, vertinama ir auginama pramoniniu būdu.

Aklai besirenkamtys augalų veisles vieni ūkininkai patiria sėkmę, o kiti – didelių nuostolių. Šįmet Valstybinės augalų tarnybos tirtų ir tiriamų augalų veislių sąraše yra 580 veislių. Kaip ūkininkams iš tokios galybės pasirinkti tinkamiausią? Pasiklysta net ir daug informacijos turintys, išsilavinę grūdų augintojai. Todėl ūkininkai gaivina užmirštą idėją – sudaryti Rekomenduojamų augalų veislių sąrašą. Apgauna ir patyrusius Kupiškėną ūkininką Zigmantą Aleksandravičių apgauti nelengva.

Įvairių alergenų aplinkoje ir maiste sukeltų alergijų kasmet daugėja, vis daugiau žmonių yra kamuojami alerginių susirgimų, įspėja medikai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutiniškai vienas iš trijų pasaulio gyventojų kenčia nuo alergijos, tik ne visada žino, kad yra kažkam alergiškas. Lietuvoje šiltuoju metų laiku, ypač pavasarį ir vasarą žydint įvairiems augalams, alergijos sukeltų simptomų skaičius smarkiai išauga.

Ketvirtadienio rytą Ozo Keturių tvenkinių parke atidaryta nauja žaliuojanti erdvė – Jazminų sodas. Jaunų šeimų pamėgtame parke pasodintas pusšimtis jazminų krūmų tapo kvepiančiu gražiu akcentu parko lankytojams. Jazminų sodą, sutarusi su savivaldybe, Vilniaus miesto gyventojams padovanojo bendrovė „Henkel“. „Keturių tvenkinių parką siekiame puoselėti taip, kad jis būtų ne tik jauki vieta pasivaikščioti jaunoms šeimoms, bet ir erdve pažinti gamtos įvairovę.

Ar kada spėliojote, ką jaučia žolė po jūsų kojomis, ką užuodžia obelis ar ką regi auksažiedė? Augalai nuolatos stimuliuoja mūsų pojūčius, bet jų pačių jaučiančiomis būtybėmis daugelis mūsų nelaikome. Iš tiesų jutimai augalams itin svarbūs. Kokios gyvenimo peripetijos juos beištiktų, lieka savo vietoje – negali migruoti, ieškodami maisto, pasprukti nuo skėrių antplūdžio ar susirasti užuovėją nuo audros.

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad norint, jog maistinės medžiagos būtų tiekiamos ir naktį, augalai turi sugebėti atlikti aritmetinį dalybos veiksmą. Toks paskaičiavimas jiems leidžia naudoti krakmolo atsargas pastoviu greičiu, taip, kad jos artėtų prie pabaigos prieš pat išauštant, ir augalui netektų badauti (ir tuo pačiu nustoti augti) nakties metu.