Vijolė Aguonaitė
Praėjusiais metais balandžio pradžioje dar braidėme po pusnis, o šiais metais džiaugiamės rinkdami žibuokles ir šalpusnius.
Anksčiausiai pražystantys
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Danutos Romanovskajos, pavasario pradžią rodo tam tikri pokyčiai gamtoje: sniego tirpimas, paukščių parskridimas, augalų vegetacijos atsinaujinimas, vabzdžių pasirodymas. „Mūsų klimato juostoje indikatoriai, apibūdinantys fenologinio pavasario pradžią, taip pat aktyvaus augalų augimo sezono pradžią, yra paprastasis lazdynas, baltalksnis ir ankstyvasis šalpusnis. Šie trys augalai Lietuvoje pradeda žydėti anksčiausiai, bet ne visada tuo pačiu laiku ir ne visada vienoda seka“, – sakė pašnekovė.
Ji priminė, kad, 50-ies metų laikotarpio (nuo 1961 m. iki 2010 m.) duomenimis, paprastasis lazdynas Lietuvos teritorijoje pradeda žydėti vidutiniškai kovo 25 d., o po trijų dienų pražysta baltalksnis (kovo 28 d.), dar po 7 dienų – ankstyvasis šalpusnis (balandžio 4 d.). Tačiau šių pirmųjų po žiemos pražystančių augalų žydėjimo pradžia labai susijusi su meteorologinėmis žiemos sąlygomis.
Net mėnesiu anksčiau
„Atlikę mokslinius tyrimus, nustatėme, kad minėtų augalų žydėjimo pradžiai turėjo įtakos net sausio temperatūra. Dar didesnę įtaką jų žydėjimui turi vasario ir kovo mėnesių vidutinės temperatūros. Remdamiesi šių tyrimų rezultatais, galime teigti, kad po švelnių žiemų augalų žydėjimas prasideda anksčiau, palyginti su šaltomis žiemomis“, – sakė D.Romanovskaja. Šiemet, pasak jos, šaltasis metų sezonas buvo daug šiltesnis nei įprastai, t. y. žiemos laikotarpio vidutinė temperatūra buvo 2,6 °C aukštesnė nei vidutinė daugiametė, todėl šiltos žiemos sąlygos paskatino ankstesnį gamtos pabudimą.
„Jei palygintume su augalų indikatorių žydėjimo daugiametėmis datomis, šiemet paprastojo lazdyno žydėjimo pradžia Trakų Vokėje užregistruota vasario 22 d., t. y. net 31 diena anksčiau. Baltalksnis žydėjo 27 dienomis anksčiau, o ankstyvasis šalpusnis – 23 dienomis anksčiau. Kitose Lietuvos vietovėse turėtų būti panašiai, tik kiek anksčiau galėjo prasidėti jų žydėjimas arčiau pajūrio ir pietų Lietuvoje, o vėliau – šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse“, – pastebėjo mokslininkė.
Keičiasi eiliškumas
Ji sakė, kad institute atliktų tyrimų duomenys rodo, jog aplinkos temperatūros pokyčiai turi įtakos ne tik augalų indikatorių žydėjimo pradžiai, bet ir jų žydėjimo eiliškumui. Nors paprastai Lietuvoje pirmas pradeda žydėti paprastasis lazdynas, po to – baltalksnis ir tik po to – ankstyvasis šalpusnis, ši seka dažnesnė, kai pavasaris ankstyvas. Vėluojant pavasariui, pasikeičia ir ši seka: tada paprastasis lazdynas pražysta paskutinis.
Dar pastebėta, kad augalų žydėjimo seka – paprastasis lazdynas, baltalksnis, ankstyvasis šalpusnis – nepasitaikė, kai sausį–balandį vidutinė temperatūra buvo žemesnė nei -3 °C. Dėl žemos vidutinės temperatūros žiemą ir pavasario pradžioje labai vėluoja visų augalų fenofazių pradžia, ypač paprastojo lazdyno ir baltalksnio. Todėl vėlyvas ir staigus atšilimas pavasarį lemia ankstesnį ankstyvojo šalpusnio pražydimą, kuris tokiomis sąlygomis pražysta pirmiau nei paprastasis lazdynas ir baltalksnis. Šį pavasarį užregistruota ir daugiau fenologinių reiškinių, kurie prasidėjo anksčiau nei pernai ar užpernai.
Žiedadulkės iš Europos
„Kai kurių augalų žydėjimas dar neprasidėjo. Tikėtina, kad atvėsus orams žiedinių pumpurų vystymasis kiek sulėtės. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad vėl atšilus augalai ims žydėti. Ypač reikėtų būti budriems tiems, kurie jautrūs alergenams, nes ore pasklidusios žiedadulkės gali sukelti alerginę reakciją. Artimiausiu metu gali pradėti žydėti karpotasis beržas. Įprastai jis žydi balandžio pabaigoje, tačiau šį pavasarį gali žydėti 2–3 savaitėmis anksčiau“, – pasakojo pašnekovė. Daug anksčiau, anot jos, augalai žydi pietinėje Europos dalyje, todėl beržų žiedadulkių gali būti pernešta su oro masėmis iš labai toli.
„Beržų žiedadulkės yra pagrindinė pavasarinių alergijų priežastis. Jiems žydint žiedadulkių kiekis viršija keletą tūkstančių vienetų kubiniame metre oro. Žiedadulkių dydis svyruoja nuo 18 µm iki 27 µm. Net nedidelis beržų žiedadulkių kiekis ore (30 vnt./m3) sukelia alerginius susirgimus jautriems žmonėms. Žiedadulkių alergeniškumo požiūriu beržai yra vieni stipriausių alergenų Lietuvoje“, – pabrėžė specialistė. Ji priminė, kad visi beržinių šeimos augalai žydi keletą savaičių.
