pavasaris

Įsibėgėja sulos sezonas. Kaip sako jos mėgėjai, šiemet jis ankstyvesnis. Klevų sulos kai kas jau skanavo vasario mėnesį, o dar neįpusėjus kovui pasirodė ir beržų sula. Tiesa, šio pavasarinio gėrimo tekėjimą koreguoja permainingi orai. Naktimis spustelėjus šaltukui, teks luktelėti kol vėl sušils. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Vytautas talpas prie beržo Žaliosios girioje paliko maždaug prieš parą. Ir štai koks rezultatas.

Artimiausiomis dienomis bus šilta, bet jau sulauksime ir kritulių. Dalyje Lietuvos orų permainos prasidės jau šiandien, sekmadienį. Sekmadienio dieną Pietų Lietuvoje vietomis numatomas nedidelis lietus. Vėjas rytų, pietryčių, 9–14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos. Pirmadienį daugelyje rajonų krituliai, vyraus lietus.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga data – pavasario lygiadienis, kitaip žinomas kaip Žemės diena. Ši data ypatinga tuo, kad visame pasaulyje nakties ir dienos ilgumas tampa vienodas. Tai astronominio pavasario pradžia, nes nuo šio meto dienos trukmė tampa ilgesnė už nakties trukmę ir vis ilgėja iki Joninių (trumpiausios nakties). Pavasario lygiadienio šventė yra viena seniausių ir ryškiausių švenčių pasaulyje, iki šiol švenčiama daugelyje Vidurinės Azijos ir Kaukazo šalių.

Pirmąjį pavasario mėnesį sode jau laukia nemažai darbų. Kol pradės sprogti pumpurai, reikėtų apžiūrėti ir nugenėti vaismedžius. Pasižymėkite, kokie darbai šį mėnesį laukia sode. Sodo darbai Pagrindinis būsimo derliaus rodiklis – susiformavę žiediniai pumpurai. Obelų ir kriaušių jie gana stambūs ir daugiausia susitelkę ant smulkių šakučių; vyšnių ir slyvų – ant praėjusių metų ūglių. Gero derliaus sulauksite, jei paliksite tiek šakų, kiek jų sugebės išmaitinti pumpurus, užauginti vaisius.

Atėjus pavasariui, po ilgos, pilkos žiemos sodininkai nekantrauja sugrįžti prie savo augalų. Tačiau pavasarį reikėtų būti atsargesniems. Nors kai kuriuos medžius ir krūmus galima šiek tiek patrumpinti, daugeliui augalų šiuo metų laiku to daryti nerekomenduojama. Pavasarį augalai atgyja, ruošiasi žydėti ir augti, pripildydami sodus spalvų ir gyvybės. Genėjimas, kai augalai jau pasiruošę pradėti augti, gali sulėtinti augimą, padaryti žalos arba visiškai atimti iš jų žiedinius pumpurus.

Nors kovo 25 diena yra pavadinta Gandrinėmis ir manoma, kad jos metu į Lietuvą iš šiltų kraštų sugrįžta gandrai, tačiau šiemet jie užfiksuoti kitos ypatingo datos, Kovo 11 dienos metu. Vilkaviškio rajone buvo pastebėtas į Lietuvą sugrįžęs nacionalinis paukštis. Parodė visiems Vilkaviškio rajone kovo 11 dieną buvo užfiksuotas į Lietuvą sugrįžęs gandras. Šia informacija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapio administratoriai.

„Ankstyvo pavasario pasaka baigėsi“, – sako sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Naujausiais duomenimis, į Lietuvą grįžta šaltesni orai, ypač naktimis. Netrūks ir kritulių. Šiuo metu per visą Europą iki Šiaurės Afrikos nusidriekė žemesnio atmosferos slėgio sistema su silpnais ar audringesniais ciklonais. Anot E. Latvėnaitės, po ūkanoto trečiadienio laukia darganotos ir audringesnės orų permainos. Jas lems iš pietvakarių atkeliavęs ciklonas.

Atšilus orams, gamta atgyja – vis daugiau gyvūnų išlenda iš savo slėptuvių. Pirmosiomis pavasario dienomis Lietuvos gamtoje sujudo ir gyvatės – iš žiemos miego bundančios angys jau pastebėtos Mažeikių rajone. Vakar, kovo 11 d., Mažeikių rajone, Plinkšėse, pirmąją angį šiemet užfiksavęs fotografas Valdas Čižauskas pasakoja, kad įprastai angys būna pilkos ar rusvos spalvos su juodu raštu nugaroje. Angis šnypštė Tačiau ši buvo ypatinga – juodos spalvos, kas laikoma retesne šios rūšies forma.

Kovo 6–11 dienomis Lietuvoje paeiliui išmatuoti šeši aukščiausios oro temperatūros rekordai, skelbia meteorologai. „Toks didelis iš eilės fiksuotų rekordų skaičius yra labai neįprastas reiškinys rodantis, kad šią rekordų seriją, beveik neabejotinai, nulėmė globalus klimato šiltėjimas“, – rašoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) „Facebook“ puslapyje. Pasak meteorologų, šilčiausia buvo kovo 10 dieną, tądien daugelyje vietovių sušilo iki 13–18 laipsnių.

Sekmadienį orai vėl džiugins: toliau bus pavasariškai šilta – termometrai dalyje šalies šoks net iki 16 laipsnių. Vis tik jautresnės sveikatos žmonėms reikia būti budriems – daug kur išliks padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija. Kaip nurodo sinoptikai, šiandien Lietuvoje kritulių tikimybė maža. Rytą kai kur rūkas. Vėjas silpnas. Aukščiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos. Pirmadienį kritulių tikimybė maža.

Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas naujas kovo 7-osios aukščiausios oro temperatūros rekordas, penktadienį vakare paskelbė Meteo.lt. Anot specialistų, Druskininkuose oras sušilo net iki 16,3 °C. „Ankstesnis šios dienos rekordas buvo užfiksuotas lygiai prieš 50 metų (1975-03-07) Kybartuose, tuomet sušilo iki 12,1 °C (t. y. net 4,2 laipsnio vėsiau nei šiandien)“ – penktadienį rašė specialistai.

Pro namų langus plūstelėjus saulės spinduliams kartu su pavasariu sugrįžo noras puoselėti savo aplinką. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalinasi, kad generalinei tvarkai atlikti ir pavasarį pasitikti švaroje tautiečiai ruošiasi taikydami sumanius metodus, kurie padeda ne tik išblizginti kiekvieną namų kampelį, bet ir sutaupyti. Pavyzdžiui, skaičiuoja vieno skalbimo ar indų plovimo kainą, renkasi didesnių kiekių priemonių pakuotes.

Orų modeliai rodo tokius gerus artimiausių dienų orus, kad meteorologas rekomenduoja imti laisvą penktadienį ir džiaugtis šiluma. Trečiadienį į pietinę Lietuvos dalį plūstelėjo šiltesnė oro masė ir sušilo iki 12–13 laipsnių. Meteorologas Gytis Valaika prognozuoja, kad ketvirtadienį bus šilta dar didesnėje šalies dalyje. „Oras daug kur sušils iki 10-15 laipsnių.

Savaitgalį sulauksime tikro pavasario. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė praneša, kad šios savaitės pabaigoje ir kitos savaitės pradžioje gali šilti net iki 14 laipsnių. Tačiau yra ir ne tokia džiugi žinia – vėliau orai vis vės, daugės kritulių. Anot E. Latvėnaitės, šiaurės vakaruose, virš Atlanto sukasi audringi ciklonai, kurie per šiaurinę Skandinaviją keliauja į rytus, pasiekdami savo audringais slėniais pasiekdami Baltijos regioną.

Prasidėjus pavasariui klimatologas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Stankūnavičius pateikia pasaulio orų apžvalgą ir prognozę kovo mėnesiui. Pasak klimatologo, pavasario pradžia vis dar primena vėlyvą rudenį, nei ankstyvą pavasarį.

Lietuvoje sulauksime darganoto savaitgalio. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė informuoja, kad vasario mėnuo baigiasi kai kur su šlapdriba, o pavasariniai orai dar nesiruošia greitu metu išlįsti.  Anot E. Latvėnaitės, savaitgalio orai bus darganoti, o kitą savaitę galime sulaukti ir stipraus vėjo. „Darganotas bus ir šeštadienis, bet daugiausia naktis. Po kiek sausesnio sekmadienio, nuo pirmadienio iš šiaurės, šiaurės vakarų, per Skandinaviją, mus jau pasieks audringo ciklono slėnis.

Saulėtais orais džiaugsimės neilgai. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė praneša, kad nuo savaitės vidurio dėl atslinkusio ciklono orai pasikeis. Pasak sinoptikės, Šiaurės vakaruose virš Atlanto ir virš Šiaurės Europos kol kas vyrauja audringi ciklonai, bet mūsų didesnės audros tikrai nepasieks. „Šiltesniais orais vis dar daugiausia vakarinė, pietvakarinė Lietuva džiaugsis“, – teigia E. Latvėnaitė.

Slenkant paskutinėms kalendorinės žiemos dienoms, klimatologas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis praneša, kokie orai laikysis žiemos pabaigoje ir kokie užklups pavasariui prasidėjus. O štai etnologas Libertas Klimka atkreipia dėmesį, kokius ženklus apie pavasarį rodo gamta.   A. Bukantis pabrėžia, kad artėjant pavasario lygiadieniui, kuris bus kovo 20 d., ilgėja dienos.

Nors Lietuvoje jau kurį laiką vyrauja žiemiški orai, Utenos rajone pastebėtas pavasario pranašas – pabudęs į lauką išlindo ežys. Antradienio rytą Utenos rajono gyventoja nufilmavo sniege trypčiojantį ežiuką. „Lietuvoje jau apie 10 dienų vyrauja išties žiemiški orai.  Vidutinė paros oro temperatūra žemesnė  už 1991–2020 m. vidurkį.

Neįprastai šilta žiema šiemet nepaliauja stebinti. Dabar jau spustelėjo šaltukas, bet kiek ankstėliau stebėjome iš šiltųjų kraštų grįžtančius paukščius, kai kur darželiuose žydinčias gėles. Štai vienos kėdainietės darželyje pražydo net kelių rūšių augalai. Pražydo gėlės Į „Rinkos aikštės“ redakciją paskambinusi kėdainietė nustebino. Pasirodo, jos darželyje jau žydi snieguolės, našlaitės, į saulę stiebiasi ir krokai.

Vasario 2-ąją, sekmadienį, bus minima neeilinė diena – Grabnyčios, dar vadinama ir Perkūno diena. Šią dieną ne tik bažnyčiose šventinamos žvakės – protėviai stebėdavo orus šią dieną ir spėdavo, koks laukia pavasaris bei tolimesni orai. Spėdavo, kokie orai laukia Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų.

Šį savaitgalį, sausio 25 dieną, Lietuvoje buvo minimas pusiaužiemis, dar kitaip žinomas kaip šv. Pauliaus atsivertimo diena arba kirmėlinė. Ypatingos dienos metu lietuviai visuomet keliaudavo į gamtą,  stebėdavo orus, nes manyta, kad ši diena atskleis, kada sulauksime pavasario. Etnologas Libertas Klimka papasakojo, kokią svarbą ši diena turėdavo bažnyčiai, ką ji reikšdavo senovės lietuviams ir kokio pavasario šiemet bus galima tikėtis. Šv.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato grupė pasidalijo informacija, kad jau kelintą dieną pastebi neįprastą reiškinį – iš žiemos miego nubudusį, slampinėjantį barsuką. Toks gyvūno elgesys reiškia tai, kad miegoti jam jau per šilta, tačiau ką tai gali pasakyti apie artėjantį pavasarį – ar greitai jo sulauksime? Įprastai, esant šaltiems orams ir žvarbioms žiemoms, barsukai nubunda ir aktyvūs tampa apie kovo mėnesį.

Vėlyvo pavasario gėlės jau krauna žiedus, o lazdynai pasidabino „kačiukais“. Tokius vaizdus matantys botanikai negali patikėti savo akimis. Net ilgametę praktiką turintys specialistai sako, kad tokio ankstyvo gamtos nubudimo dar nėra matę.  Tačiau nors vaizdas gražus, augalams ankstyvas žydėjimas kenkia.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.   Botanikė Asta negali patikėti savo akimis – viduržiemį žiedus pradėjo krauti tik vėlyvą pavasarį tai turinti daryti vyrskydė.

Šaltukas gali apkandžioti lauke vazonuose žiemojančius augalus, todėl reikėtų jais pasirūpinti. Tačiau daugeliui kyla klausimas, kuriuos augalus, žiemojančius vazonuose, reikėtų apdangstyti, o kurių – ne. Pirmiausia tai priklauso nuo augalo rūšies. Yra augalų, kurie puikiai peržiemoja nedengti visai nedideliuose vazonuose ir neiššąla. Atspariausi spygliuočiai Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10–20 litrų talpos. Vieni atspariausių yra spygliuočiai.

Hortenzijos – vienos populiariausių dekoratyvinių sodo augalų, kurios sužavi savo dideliais, spalvingais žiedais. Rudenį, kai artėja šaltasis metų sezonas, svarbu pasirūpinti šiomis gėlėmis, kad jos išgyventų žiemą ir atsigautų kitą pavasarį. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ agronomė Jonata Pauraitė dalijasi praktiškais patarimais, kaip tinkamai pasiruošti hortenzijų priežiūrai, kad jos žydėtų gausiai ir būtų apsaugotos nuo šalčio.

Ruduo – puikus metas pradėti ruoštis pavasarinio sodo kūrimui. Tinkamai suplanuotas išankstinis augalų sodinimas ne tik palengvins sodo darbus, bet ir užtikrins įvairiaspalvį ankstyvą pavasario sodą. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ dalyvavusi Liucija Kunigiškytė, „Žaliastotelė.lt“ specialistė atskleidė, kad norint pavasarį sode turėti „wow“ efektą – reikia darbus padaryti rudenį.

Karščiai Lietuvoje laikysis neilgai. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė praneša, kad kitą savaitę Baltijos link keliaus šiauriniai ciklonai, kurie atsineš vis labiau vėstančius orus. O kol kas sulauksime karščio pasekmių – lietaus, perkūnijos, kai kur ir krušos. Anot sinoptikės, beveik virš visos Europos įsitvirtins žemesnio atmosferos slėgio sistema, su silpnokais ciklonais.

Su karščiais į Lietuvą atkeliauja audringi reiškiniai. Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis galimi lietūs su perkūnija. Negana to, ir toliau kepsime – vietomis kais iki 30 laipsnių karščio. Ketvirtadienio naktį kai kur trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra 12–17 laipsnių šilumos. Dieną daug kur trumpas lietus su perkūnija, vietomis smarkus.

Nusistovėjus giedriems orams pastebime daug žiedadulkių ore ir ant įvairių paviršių. Nealergiški žmonės neturėtų baimintis šio reiškinio. Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė.

Sinoptikai žada audringą savaitgalį – karštį keis liūtys su perkūnija ir kruša. Šiandien Lietuvoje daug kur trumpas lietus, perkūnija. Kai kur lis smarkiai, kris kruša. Per perkūniją pietryčių vėjo gūsiai vietomis sieks 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 24–29 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį vietomis, dieną daugiausia vakariniuose rajonuose trumpas lietus, perkūnija. Vėjas rytų, pietryčių, naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 23–28 laipsniai šilumos.

Pirmadienį vakarinėje Lenkijoje po didžiulės krušos gatvės virto šerbeto upėmis. Klimatologas paaiškino, kaip tai nutiko ir ko galime tikėtis Lietuvoje. Pirmadienį vakarinėje Lenkijos dalyje, Gniezno mieste (netoli Poznanės), fiksuota gausi kruša. Žemė pasidengė itin storu ledėkų ir lietaus vandens sluoksniu, todėl gatvės skambiai pavadintos šerbeto upėmis. Kaip praneša Lenkijos kanalas „TVP World“, vietos ugniagesiai gelbėtojai reagavo į šimtus iškvietimų.

Nors pavasaris dar nesibaigė, Lietuvoje turime vasariškus orus su didele šiluma, liūtimis ir perkūnija. Kiek tęsis tokie orai ir ko sulauksime artimiausiomis dienomis, pasakoja sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Anot sinoptiko, pirmadieni lietus ir šiluma nesitrauks, mat šiuo metu virš Lietuvos susiduria du atmosferos slėgio sūkuriai. Vienas, aukštesnio slėgio sūkurys, yra šiauriau Lietuvos, kitas, žemesnio slėgio sūkurys, yra piečiau.

Vasariškai karšti ir sausi orai mūsų šalyje laikysis neilgai. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė praneša, kad iš vakarų ir šiaurės atslenkantys ciklonai gali pliūptelėti lietumi (kai kur ir su perkūnija), o kitą savaitę, įsitvirtinus anticiklonui iš šiaurės, bus sausa, bet truputį vėsiau. Anot sinoptikė, anticiklonas Uwe su ramiais, sausais ir šiltais orais vis dar laikosi virš Skandinavijos ir Rytų Europos.

Iki kalendorinės vasaros likus porai savaičių, gamta mus nusprendė palepinti. Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis šils iki 25 laipsnių, o lietaus nebus arba bus nedaug. TREČIADIENIO DIENĄ be žymesnio lietaus. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra 16–21 laipsnis šilumos. KETVIRTADIENĮ lietaus tikimybė maža.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė turi gerų žinių – Lietuvoje jau įsitvirtina vasariški orai. Remiantis naujausiais duomenimis, antroje savaitės pusėje daug kur bus sausa, o oro temperatūra pakils iki 25 laipsnių šilumos. Tiesa, vietomis gali palyti, pasirodys ir seniai matytas reiškinys – perkūnija.

Įpusėjus gegužei darosi įdomu, kokiais orais pasitiksime vasarą. Kol kas mūsų šalyje tikras lietuviškas pavasaris: vietomis iškrenta lietaus, gana dažnai išlenda saulė, o naktimis dar pabalina šalnos. Vis tik ilgalaikės tendencijos rodo, kad vasara ir vėl turėtų būti šiltesnė ir sausesnė už daugiametį vidurkį. Neatmetama, jog pasitaikys nemalonių reiškinių, taip pat galimi karčio rekordai.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė skelbia išsamią orų prognozę. Naujausiais duomenimis, šią savaitę sulauksime daugiau šilumos, tačiau nesitrauks šalnos, o žemę kai kuriuose rajonuose vis palaistys lietus.  „Anticiklonai Uwe su Thomu išsiplėtė ir nusitęsė nuo Skandinavijos iki Juodosios jūros regiono, dar stiprės, lėtai trauksis į rytus. Lietuva beveik visą savaitę bus vakarinėje, pietvakarinėje šios sistemos dalyje.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius dalijasi pasaulio orų apžvalga ir ilgalaikėmis prognozėmis. Jis atskleidė, kokių orų galime tikėtis paskutinį pavasario mėnesį – gegužę. Gegužės mėnuo savo orų permainingumu bei anomalijų kaitos seka nenusileidžia balandžiui.

Artimiausiomis dienomis lietaus nenumatoma, tačiau labai šilta nebus. Naktimis kandžiosis šalnos, o dienomis daugiausiai sušils iki 22 laipsnių. Sekmadienį be lietaus. Vėjas naktį šiaurės, šiaurės vakarų, 4–9 m/s, dieną daugiausia šiaurės, 6–11 m/s. Temperatūra naktį daug kur 0–4, Kuršių nerijoje 5–7 laipsniai šilumos, ore vietomis, dirvos paviršiuje daugelyje rajonų šalnos 1–6 laipsniai šalčio, dieną šils iki 13–18, pajūryje 10–12 laipsnių. Pirmadienį lietaus tikimybė nedidelė.

Sinoptikai skelbia naujausią orų prognozę artimiausioms dienoms. ŠEŠTADIENIO NAKTĮ lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, 5–10 m/s, vietomis iki 13 m/s. Žemiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos, ore kai kur, dirvos paviršiuje daugelyje rajonų šalnos 0–5 laipsniai šalčio. ŠEŠTADIENIO DIENĄ be lietaus. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos. SEKMADIENĮ lietaus nenumatoma.

„Gaivios, pavasariškos ir žalios salotas, paskanintos traškia, skrudinta šonine. Oi, kaip skanu“, – rašo tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė Ingrida. Porcijos 4 – 6. Užtruksite apie 20 min. 0,5 brokolio; 0,5 žiedinio kopūsto; 0,5 ilgavaisio agurko; 8 ridikėliai; 4 juostelės plonai pjaustytos š. r. šoninės; 0,5 mėlyno svogūno; Saujelė dž. spanguolių. Padažui: 2 v. š. majonezo; 2 v. š. alyvuogių aliejaus; Šlakelis citrinos sulčių; 1 v. š. garstyčių.

Kol vienuose Lietuvos miestuose šildo saulė, kitur jau pratrūko audros debesys. Gyventojai dalijasi vaizdais iš vietų, kur jau praūžė liūtis su perkūnija ir kruša. Kol kas stichija šėlsta pietinėje Lietuvos dalyje. Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ lietuviai dalijasi audros debesų, krušos vaizdais „2024-05-06, Alytaus rajonas. Išleidom audrą ir liūtį link miesto“, – apie 15 val. rašė Alytaus rajono gyventoja Rugilė. „2024-05-06, 14.10 val.

Sinoptikų žinios kol kas nedžiugina – šią savaitę vienas po kito keisis ciklonai, mūsų šalyje lemsiantys audringus orus. Bus lietaus (vietomis gausaus), perkūnijos ir net krušos. Įsisuks vėjo gūsiai. Negana to, augalus vis pakandžios šalnos. Detaliau apie tai, ko sulauksime kiekvieną dieną iki sekmadienio, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.

Sinoptikai skelbia, kad po kelių dienų vasariškos šilumos Lietuvą pasieks orų pokyčiai. Tačiau kokia bus likusi gegužė? Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius dalijasi pasaulio orų apžvalga ir ilgalaikėmis prognozėmis.  Balandžio mėnesio orų apžvalga Anot klimatologo, šiais metais pavasaris „paskubėjo“ bent dviem savaitėmis, o ryškūs atbudusios gamtos ženklai buvo matomi jau balandžio pabaigoje.

Vasariška šiluma džiaugsimės neilgai. Jau savaitgalį žemę trumpai gali palaistyti lietus (kai kur ir su perkūnija), o nuo kitos savaitės numatomas rimtesnis orų atvėsimas, taip pat daugiau kritulių. Plačiau – sinoptikės Elvyros Latvėnaitės orų prognozėje. Vasariškai šiltus ir sausus orus atnešė anticiklonas Sven. Jis po truputį silpnėja, o iš vakarų ir iš rytų yra apsuptas atmosferos frontų debesimis.

Sniego pusnys prieš 13 metų gegužės 2-osios rytą. Užfiksuotais kadrais iš Žemaitijos socialiniuose tinkluose pasidalijo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) ir priminė, kad gegužės mėnesį dar iškrisdavo sniego. ORŲ ISTORIJA. Sniegas prieš 13 METŲ 2011 m. gegužės 2-osios rytas rytiniuose rajonuose išaušo saulėtas , o Žemaitijos šiaurinėje bei centrinėje dalyje laukai buvo nukloti iškritusio šlapio sniego.

Šiomis dienomis orai primins vasarą – vietom is šils net iki +27 laipsnių. Vis dėlto tokia temperatūra laikysis neilgai. Netrukus nuo arktinių platumų į Lietuvą atslinks anticiklonas, dėl kurio įtakos orai atvės, o dirvos paviršiuje pasirodys ir šalnų, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Pasak sinoptikės, vasariškus džiaugsmus atnešę anticiklonai jau silpnėja, tačiau sausi ir šilti orai artimiausiomis dienomis dar laikysis.

Lietuvius užvaldė nerimas. Nors pavasaris, daugiau saulės ir bunda gamta, du trečdaliai apklaustų žmonių jaučia įtampą ir stresą. Ypač išaugo nerimas dėl karo – dėl jo jaudinasi kas antras tautietis. Palyginus su praėjusiais metais, nerimaujančiųjų dėl karo padaugėjo tris kartus. Vis dėlto dauguma tautiečių dėl įtampos nelinkę kreiptis į specialistus. Nors gresia nemiga ir depresija, ją žmonės bando įveikti ne su psichologo pagalba, o svaiginantis arba lošiant.