Pastaruoju metu ūkiuose garstyčių plotai didėja. Ši kultūra auginama ne tik sėklai, bet ir kaip žaliąją trąšą.
Pasak specialistų, garstyčių šaknys gerai išpurena podirvį ir pagerina dirvos struktūrą. Jos saugo augalus nuo pašaknio ligų, gerai stelbia piktžoles.
Vertingas augalas
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis sakė, kad garstyčias, kaip aliejinį augalą, labai gerai auginti sėjomainai. Jos į tą patį lauką turėtų grįžti ne anksčiau kaip kas penkerius metus. „Ūkininkai, vertinantys garstyčių naudą, jas visada įtraukia į sėjomainą. Garstyčios apvalo dirvą nuo ligų sukėlėjų, pakelia iš giluminių dirvožemio sluoksnių maistinius augalų elementus“, – pridūrė LEŪA vadovas. S.Daniulis pasakojo, kad ūkininkai baltąsias garstyčias sėja tarp atsėliuojamų varpinių javų kaip ražieninę kultūrą. „Nukūlus žieminius kviečius, į jų ražienas sėjamos garstyčios. Jos greitai auga ir pražysta, todėl jau spalio viduryje jas galima susmulkinti ir aparti“, – aiškino ūkininkas. S.Daniulis praėjusiais metais augino daugiau nei 40 ha garstyčių. Ukmergės rajono ūkininkas Arvydas Belickas sakė, kad anksčiau dauguma ūkininkų garstyčias augino dėl išmokų. „Už garstyčias mokėjo kaip už vaistažoles – 1 688 Lt už ha. Dabar išmokos sumažėjo iki 740 Lt už ha. Todėl ūkininkai, kurie garstyčias augino tik dėl išmokų, jų nebeaugina“, – pridūrė A.Belickas. Tačiau, pasak ūkininko, tie, kurie garstyčių sėklą realizuoja už gerą kainą, jas augina ir toliau.
Produkcija keliauja į užsienį
UAB „Kiaukliai“ garstyčios auginamos 8 metus. Bendrovės vadovas Algirdas Meško sakė, kad šiais metais jų auginama 180 ha. „Vienais metais, kai žuvo visi žieminiai rapsai, juos atsėjome garstyčiomis. Jų auginome net 500 ha“, – pasakojo A.Meško. Pasak UAB „Kiaukliai“ vadovo, jų užaugintos kokybiškos garstyčios eksportuojamos į Prancūziją ir Vokietiją. „Lietuvos ūkininkai perka garstyčių sėklas, nes jas augina kaip žaliąją trąšą. Tačiau vietinėje rinkoje realizuojame tik pusę procento viso išauginto garstyčių kiekio. Garstyčių sėklų pardavimo kaina rinkoje 30–50 proc. didesnė nei rapsų kaina“, – sakė A.Meško. Bendrovės vadovas pridūrė, kad garstyčių derlius priklauso nuo oro sąlygų, todėl jis kiekvienais metais būna skirtingas. „Vienais metais pavyko prikulti 2,5 tonos iš hektaro. Tačiau dažniausiai prikuliama 1,5–2 tonos iš hektaro“, – apie derlių pasakojo A.Meško. Kalbėdamas apie garstyčias bendrovės vadovas sakė, kad ši nelepi kultūra naudinga sėjomainai, gerina dirvožemį. Garstyčias, pasėtas antroje balandžio pusėje, galima kulti rugpjūčio pradžioje. „Labai svarbu garstyčias kulti visiškai prinokusias. Jei jų drėgmė viršija 8 proc., garstyčias būtina išdžiovinti tą pačią dieną“, – pridūrė pašnekovas.
Renkasi augintojai
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties direktorė, mokslų daktarė Stanislava Maikštėnienė sakė, kad šį fitosanitarinį augalą renkasi miglinių (varpinių) javų augintojai ir ekologinių ūkių savininkai. „Siekdami auginamus augalus apsaugoti nuo ligų, sodininkai dalį žemės apsėja garstyčiomis, o vėliau jas užaria kaip žaliąją trąšą. Garstyčias kaip žaliąją trąšą daugiausia augina ekologiniai ūkiai. Didesni ūkiai, kaip ir mūsų bandymų stotis, garstyčias augina sėklai“, – sakė S.Maikštėnienė.
Pasak mokslininkės, garstyčios – trumpos vegetacijos greitai augantis augalas, todėl jas galima pasėti ir vėliau, prieš tai keletą kartų pakultivavus dirvą siekiant sunaikinti piktžoles. Jos yra nelepios, greitai uždengia dirvos paviršių, todėl gerai stelbia piktžoles. Šių augalų dėka galima išauginti švarų pasėlį. Garstyčių auginimo agrotechnika yra nesudėtinga.
Kenkėjų nestinga
Sėklai auginančių ūkių savininkams mokslininkė patarė garstyčias sėti gegužės pradžioje arba viduryje. Tuomet jos anksčiau subrandina derlių, tad dar galima suspėti pasėti žieminius javus. Garstyčios kuliamos liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Jei jos auginamos kaip žalioji trąša, jas galima sėti ir gegužės pabaigoje. Garstyčių, auginamų ir kaip žalioji trąša, ir sėklai, rekomenduojama norma – 15 kg į hektarą.
LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė sakė, kad garstyčioms kenkia tie patys žaladariai, kaip ir rapsams, t. y. spragės, žiedinukai. Šie kenkėjai garstyčioms kenkia, susiformavus pumpurams ir žydėjimo pradžioje. Auginant sėklai verta naudoti insekticidus susiformavus pumpurams iki žydėjimo pradžios.
S.Maikštėnienė sakė, kad garstyčių sėklos nėra brangios, paskutinio atsėlio C kategorijos sėklos kainuoja beveik 3 Lt, sertifikuotų garstyčių sėklos brangesnės. Superka garstyčias
UAB „Agrolitpa“ superka iš žemdirbių garstyčias ir jas eksportuoja. Bendrovės vadybininkas Tomas Jackus sakė, kad su garstyčių augintojais sudaromos išankstinės sutartys. Be to, garstyčios superkamos ir be išankstinių sutarčių, įvertinus žaliavos kokybę. „Superkame visas garstyčias. Mažiau paklausios geltonosios garstyčios. Ūkininkai dažniausiai augina baltąsias ir juodąsias garstyčias“, – sakė T.Jackus. Vadybininkas pridūrė, kad iš ūkininkų superkami įvairūs kiekiai kokybiškų garstyčių. Praėjusiais metais garstyčių derlius buvo prastas, todėl jų supirkta mažai. Tikimasi, kad šiais metais jų bus išauginta daugiau. „Supirkimo kaina nesikeičia. Ji išlieka stabili“, – sakė T.Jackus.
Jolita Žurauskienė
