Kvapnūs žiedai ir įmantrūs karpyti lapai vilioja, norisi juos paliesti, pauostyti, tačiau tai daryti ne visada saugu, nes aplinkoje gausu augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai ar syvai yra nuodingi.
Pavojingas ne vienas augalas
„Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie dažniau liečia, skina ir mėgina paragauti. Be to, vaikų odelė daug jautresnė nei suaugusių žmonių. Pavojų gali sukelti daugelis augalų, jei vaikas jų paragautų. Kai kurie augalai labai nuodingi, kiti – ne tokie pavojingi, tačiau gali pažeisti odą, gleivinę, sudirginti žarnyną, o jautresniems – sukelti alergiją. Aitriai kvepiantys augalai, pavyzdžiui, jazminaičiai, pelargonijos, gali erzinti ar sukelti galvos skausmą. Pavyzdžiui, darželinė rūta gali nudeginti odą, sukelti dermatitų. Augalai gali sužeisti ir spygliais, ir aštriais lapais“, – teigė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė.
Nuodingi gali būti ajerinių, lelijinių, bulvinių, karpažolinių, amarilinių, stepukinių šeimų augalai. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, pernai augalais apsinuodijo 81 šalies žmogus, iš jų 34 – vaikai.
Smarkiai nudegina
Prieš keletą metų jonavietis paauglys, per pertrauką tarp pamokų prisiragavęs durnaropių sėklų, ir du vilniečiai bei kaunietės moksleivės, vaišinęsi blynais su šiuo augalu, atsitokėjo reanimacijos skyriuose. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja reanimatologė ir klinikinė toksikologė Gabija Dragelytė teigė, kad dažniausiai į ligoninę žmonės patenka apsinuodiję Sosnovskio barščiais. Itin pavojingos jų sultys. „Nebūtina laužyti šių augalų, kartais užtenka perbristi per jų giraitę, kad užtikštų jų sulčių. Oda nudega, kai ją sutepa šių barščių sultys ir apšviečia saulė“, – sakė gydytoja. Tačiau, anot jos, nebūtina, kad šviestų saulė, užtenka dienos šviesos. Nudegimai gali būti labai dideli – net II laipsnio, kai iškyla didžiulės pūslės. Jos pilnos skysčio, skausmingos. Tokių pūslių negalima pradurti, derėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Per metus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę kreipiasi 10–15 žmonių. Daugumą jų gydytojai po konsultacijos išleidžia namo, tačiau keletą tenka paguldyti į ligoninę. Todėl gydytoja pataria, prisilietus prie Sosnovskio barščio, pirmiausia uždengti suteptas vietas ir stengtis kuo greičiau nuplauti odą.
Neretai vaikai žaisdami iš Sosnovskio barščių stiebų daro trimitus, todėl nudega veidą, lūpas. Nudegimai išlieka iki poros menesių, o dėmės po nudegimų – net porą metų. Būna, kad augalais apsinuodija jų suvalgę žmonės su protine negalia.
Gydytoja pasakojo, kad kaimo moterys kartais apnuodija savo girtuokliaujančius vyrus bandydamos juos atpratinti nuo alkoholio – į jų maistą prideda grybo, kuris reaguoja su alkoholiu. Tada žmogų ima smarkiai pykinti, vemti, pakyla kraujospūdis, išmuša prakaitas. Jis mano, kad taip jam atsitiko dėl alkoholio.
G.Dragelytė perspėja, kad tokios „auklėjimo“ priemonės labai pavojingos.
Simptomai skirtingi
V.Dubinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad įvairūs augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl ir apsinuodijimo simptomai skiriasi. Jie gali pasireiškti iškart arba po slapto laikotarpio. Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai. Regėjimo sutrikimai, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne. Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinimo trakto paburkimą ir sudirginimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlės, plukės, vėdrynai, žalčialunkiai. Seilėtekį, vėmimą, o kartais – ir viduriavimą sukelia snieguolėse esantys toksinai.
Apsinuodijus kurpele, tabaku, darželiniu pupmedžiu, dėmėtąja mauda, po 15–60 minučių ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Žmogui nesuteikus pagalbos, jis gali mirti pirmą valandą. Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmene, pakalnute, oleandru, čemeriu, kurpele. Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1–6 valandoms, o kartais – net po paros. Vaistinė gelsvė, Sosnovskio barštis, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą, jei prie jų prisiliečiama arba jei odą nudegina jų syvai. Šių augalų poveikį sustiprina šviesa ir drėgmė.
Jei mažylis ar suaugęs žmogus paragavo nuodingo augalo, reikėtų kuo skubiau kreiptis į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą telefonais: (8 5) 236 2052 arba 370 687 53 378
370 687 53 378. Specialistai patars, ką daryti.
Taip pat būtina skubiai važiuoti į gydymo įstaigą ir pasiimti apsinuodijimą sukėlusį augalą ar jo dalį. Be gydytojo nurodymo negalima vartoti jokių vaistų, imtis medicininių procedūrų. Nebandykite sukelti vėmimo, jei apsinuodyta plovimo priemonėmis, rūgštimis, šarmais arba šampūnais. Taip pat reikia vengti pacietą vimdyti tada, kai trinka sąmonė, nes jis gali paspringti, o skrandžio turinys – labai pakenkti plaučiams. Pienas nėra priešnuodis, o kartais gali būti net ir žalingas, nereikia naudoti sodos ar valgomosios druskos. Geriau išgerti aktyvintos anglies ir taip pašalinti toksines medžiagas. Todėl namie visada pravartu turėti mažiausiai 50 g aktyvintos anglies. Tai yra maždaug 100 aktyvintos anglies tablečių.
Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė, dėkite į burną ledo gabaliukų arba duokite atsigerti šalto vandens. Tai apmalšins skausmą.
Prisilietus prie nuodingų augalų, pirmiausia būtina pasitraukti nuo jų. Tada apsinuodijusįjį būtina visiškai nurengti ir nuplauti tekančiu vandeniu su muilu. Jei įmanoma, apsimaukite pirštines, kad nuodingos medžiagos nepatektų ant gelbstinčiojo odos. Jei nuodo pateko į akis, plaukite tekančiu kūno temperatūros vandeniu mažiausiai 10–15 min.
Jei žmogus pradeda dusti arba smarkiai tinsta jo kūnas, kuo skubiau važiuokite į gydymo įstaigą. Paprašykite, kad kas nors palydėtų, nes jei pradės trikti širdies ritmas, teks daryti širdies masažą.
Jei apsinuodijęs žmogus neteko sąmonės, paverskite jį ant šono, veidą pasukite žemyn. Nebandykite jam duoti gerti skysčių, vimdyti. Kuo greičiau kvieskite gydytoją.
Aušrinė Šėmienė
