*Grėbkite ir kompostuokite lapus. Tačiau įsidėmėkite, kad kompostuoti netinka segančių vaismedžių lapai. Juose esančių ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Vaismedžių lapus, šiltnaminių augalų liekanas reiktų sudeginti. Netinka kompostuoti ir ąžuolo lapai, nes turi daug rauginių medžiagų.
*Karbamido ir vario sulfato tirpalu nupurkškite vaismedžius. Būtinai padarykite tai ir pavasarį. Nupurkšti augalai mažiau sirgs. Jei į tirpalą įdėsite cheminės priemonės prieš kenkėjus sunaikinsite jų kiaušinėlius ir lervas.
*Jei pasisodinote žieminių česnakų, nepamirškite užpilti ant lysvės 5-7 cm sluoksnio durpių, pjuvenų arba lapų, kad augalai nesušaltų, jei šaltis spustelės, o sniego dar nebus.
*Pasisėkite krapų, petražolių, morkų, ridikėlių, špinatų. Pavasarį jie išdygs trimis savaitėmis anksčiau. Iškart po sėjos lysvę mulčiuokite durpėmis - pavasarį dirva neišdžius ir sėklos greičiau sudygs. Kitokių daržovių nesėkite, nes sėklos per žiemą sušals ir supus. Sėklų berkite daugiau, nei tai darote pavasarį. Prieš sėjimą dirvą patręškite fosforo ir kalio trąšomis ir sukaskite. Suformuokite apie 20 centimetrų aukščio lysves, kad pavasarį nesusilaikytų vanduo ir sėklos nesupūtų.
*Iki lapkričio vidurio vynuoges išgenėkite, sveikus stiebus nuimkite nuo kartelių ir prilenkite prie žemės. Kiekvieną krūmą lengvai suriškite ir apsukite šiaudais. Tada paguldžius ant atraminių kartelių ar eglišakių (šakos neturi liesti žemės) užberkite 2-3 kibirus spyglių ar lapų.
*Šiltai apklokite vijoklines ir paprastas rožes, raganes. Rožės apdengiamos eglišakėmis, kai oro temperatūra nukrenta -5 žemiau nulio. Prieš apklojant rožes patariama nupurkšti vario sulfato arba 3-5 proc. geležies sulfato tirpalu. Geriau šios gėlės žiemoja, kai nuskinami visi lapai. Jei nėra eglišakių, tinka durpės arba spygliuočių pjuvenos.
Žemę aplink rožių kerus taip pat dezinfekuokite specialiu vario preparatu, antraip pašalusios augalo dalys ims pūti, įsimes grybinės ligos.
* Lapkričio mėnesį baikite tvarkyti gėlynus, pašalinkite augalų liekanas. Kai dirva pradės šalti, pamulčiuokite svogūnines ir daugiametes gėles: astilbes, monardas, flioksus, bergenijas, rodžersijas, liatriai, vilkdalgiai daugelį metų augdami vienoje vietoje iškyla į paviršių, todėl šaknys tampa plikos. Mulčias apsaugos jas, jeigu spustelės šalčiai, o sniego dar nebus.
* Sumedėjusių bijūnų, magnolijų, hortenzijų ir kitų šalčiui jautrių augalų stiebus apriškite šiaudais, eglišakėmis arba prilenkę apdėkite sausais lapais.
* Dvimetes gėles, kurios žydi pavasarį, lapkričio pabaigoje taip pat apklokite eglišakėmis, nes gali apšalti jei ilgai nesnigs.
*Jei dirva dar neįšalusi, lapkričio mėnesį, atvėsus orams, laisvame gėlyno plotelyje ar daržo lysvėje sėkite vienmetes, dvimetes ir daugiametes gėles: žioveinius, medetkas, ešolcijas, kochijas, gvazdikus, rugiagėles, laumenes. Tik svarbu nepasėti per anksti, nes sėklos gali išbrinkti ir sudygti. Spustelėjus šalčiui tokiu atveju, jos iššals.
*Hortenzijas ir fuksijas įneškite į patalpą. Šios gėlės geriausiai peržiemoja 4-12 laipsnių temperatūroje šviesioje patalpoje. Gėles, kurias žiemoti paliksite vazonuose, būtinai įsodinkite į daržo žemę.
* Nepamirškite prieš žiemą nupjauti pievelės. Jei paliksite per aukštą žolę po sniego sluoksniu ji pelys ir pus. Pavasarį didelius vejos plotus turėsite atsėti.
Naudinga:
Ką reikia žinoti apie kompostą
Jeigu iki šiol savo sklype dar neturėjote komposto dėžės, metas ją pasidaryti. Prisiekę daržininkai ir gėlininkai žino, kad gerą kompostą galima vadinti daržo auksu. Pirmoji taisyklė ruošiant kompostą: atsisakykite gilių duobių, nes jose kaupiasi vanduo ir žūsta naudingosios puvimo bakterijos. Antra, išrinkite sausą vietą paunksmėje ir paruoškite norimo dydžio užtvarą iš lentų, plastiko plokščių ar metalo lakštų, galima panaudoti senas lentas ar tankų vielos tinklą, kad komposto krūva atrodytų tvarkingai. Ant pagrindo sumeskite smulkias šakeles, medžių žieves, kurios lėčiau pūva ir atlieka drenažo funkciją. Tada kraukite visokias organines atliekas.
Į komposto krūvą nevertėtų mesti sergančių ligotų augalų, pilti nuo maisto likusių riebalų, mėsos atliekų. Kad geriau daugintųsi puvimo bakterijos, ant kiekvieno kompostuojamo sluoksnio reikėtų užberti kelis kastuvus žemės, o pačią komposto krūvą pridengti specialia polietileno plėvele, kad lietus neišplautų naudingųjų medžiagų.
Visas komposto ruošimo procesas vyks greičiau, jeigu naudosite specialių kompostą skatinančių preparatų, kurių galima įsigyti specializuotose sodininkų parduotuvėse.
Jei iki užšals spėsite sukompostuoti daržo atliekas, turėsite iš ko pasidaryti vertingos trąšos, kuri po metų kitų tiks ir daržovėms, ir gėlėms, ir vaismedžiams. Kitas svarbus niuansas: kuo daugiau oro gaus kompostuojamos sodo ir daržo atliekos ar lapai, tuo greičiau vyks puvimo procesas. Beržų ir kitų lapuočių lapus galima kompostuoti ir į stiprius plastikinius maišus, kuriuos būtina tvirtai užrišti. Lapai visiškai supūva per 2 metus. Tačiau jau po metų juos bus galima naudoti kaip mulčią. Jei lapų komposto įmaišysim į molingą dirvą - padidės laidumas, o jei į smėlėtą - ilgiau išsilaikys drėgmė. Nuo lapų komposto dirvožemis pasidarys daug puresnis.
